Po to, kai Lietuvos socialdemokratų partijos taryba šeštadienį nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, premjero S. Skvernelio vyriausybė pakibo ant plauko. Už pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos balsavo 140 socialdemokratų partijos tarybos narių, prieš buvo 46. Balsavime dalyvavo 187 iš 235 tarybos narių.
S. Skvernelio vyriausybei būtina Seimo parama. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime turi 56 atstovus iš 141, socialdemokratai – 17. Opozicinei Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams priklauso 31 parlamentaras, Liberalų sąjūdžio frakcijai – 14, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai – aštuoni, „Tvarkos ir teisingumo“ – septyni Seimo nariai. Dar penki parlamentarai nėra jokios frakcijos nariai.
Tiesa, kol kas premjeras sprendžia socialdemokratų partijos deleguotų ministrų likimą ir viešai viliasi, kad jie galės tęsti darbą vyriausybėje. Tačiau tokiomis optimistinėmis gaidomis smarkiai abejojama.
Anot politologo Tomo Janeliūno, dabar galima kalbėti ne tik apie neapibrėžtam laikotarpiui vegetuoti paliktą vyriausybę, bet ir pirmą kartą nuo 1992 metų galima rimtai svarstyti apie pirmalaikius Seimo rinkimus.
Pirmoji sąlyga, anot T. Janeliūno, yra ta, jog S. Skvernelis greičiausiai tektų dirbti mažumoje, o tai reiškia, kad Vyriausybė dirbs be aiškios veiklos programos.
„Kai dėl kiekvieno rimtesnio sprendimo reikia vis iš naujo ieškoti paramos – tai ne programa, tai nuolatinės derybos ir išskaičiavimai“, – teigė politologas, pridūręs, kad dėl nuolatinių kompromisų mažumos vyriausybė, greičiausiai, nepajėgs dirbti nuosekliai.
O tai esą atsilieps reitingams, kurie ir taip krenta. Be to, S. Skvernelio vyriausybės žlugimu galimai suinteresuoti tiek apklausose pirmaujantys konservatoriai, tiek į koalicijos pasitraukę socialdemokratai, kurie, anot T. Janeliūno, gali ir šantažuoti premjerą.
„Aš tikrai užjaučiu premjerą, kuriam reikėtų dirbti tokiomis sąlygomis 3 metus. Mažumos vyriausybė gali ištempti maždaug metus, bet nemanau, kad visus tris“, – sakė T. Janeliūnas. Jo manymu, dabartiniame Seime naują daugumą formuoti būtų sudėtinga – to nenori ir konservatoriai. Tiesa, pastarųjų lyderis kol kas nekalba apie pirmalaikius rinkimus.
„Sudėtinga kalbėti apie pirmalaikius rinkimus, reikia pažiūrėti, kokių veiksmų imsis S. Skvernelis. Ar jis turės pakankamai diplomatijos ir supratimo, kad jo pečius užgriuvo milžiniška atsakomybė mėginti sutelkti balsus biudžetui ir kitiems įstatymams. Tai pirma pažiūrėsime, kokie bus pirmieji jo žingsniai. Bet tai, kad vyriausybė nestabili ir gyvena ant drebančios žemės, tai yra faktas. Man keisti Seimo pirmininko ir premjero raminimai, kad balsų užtenka, bet Seime to nesimato“, – sakė Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
T. Janeliūno manymu, konservatoriai, regis, jau apsisprendė, kad šį kartą geriau ne padėti išsilaikyti S. Skvernelio Vyriausybei, bet leisti jai lėtai grimzti į pelkę.
„Murkdyti specialiai gal nemurkdys, bet rankos irgi neišties“, – sakė T. Janeliūnas, kurio žodžius savotiškai patvirtino ir pats G. Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad dėl pasitikėjimo S. Skvernelio vyriausybe konservatoriai neskubės ir suteiks paskutinę galimybę. Vis dėlto sąlygos premjerui yra rimtos. Anot G. Landsbergio, S. Skverneliui reikės susitarti dėl biudžeto, esminių darbų sąrašo ir priimti sprendimus dėl kai kurių vyriausybės ministrų, pavyzdžiui, dėl Teisingumo ministerijai vadovaujančios Mildos Vainiūtės.
„Tai ne sąlygos, o sveikas protas. Jei jis nesugebės priimti įstatymų, grius jo ministrai, tai aš keliu paprastą klausimą: kokia prasmė apsimetinėti, kad Lietuva turi veikiančią vyriausybę?Vyriausybei reikia nuosaikumo, diplomatijos, įsiklausymo, darbo su opozicija – per pastaruosius metus mes to beveik nematėme, tad aš nelabai tikiu, ar keisis situacija“, – sakė G. Landsbergis, pabrėžęs, kad jo partija bent jau iki biudžeto priėmimo pati pasitikėjimo vyriausybe klausimo nekels.
Pasak T. Janeliūno, konservatoriai Seimo rinkimų labiausiai norėtų po metų, o tam galbūt visai neprieštarautų ir socialdemokratai, jei tik dėl koalicijos griūties nesusiries tarpusavyje. Politologo manymu, S. Skvernelis dar gali griebtis šiaudo ir lipdyti koaliciją su mažesniomis frakcijomis ar bandyti privilioti į savo frakciją pavienius Seimo narius. Bet tai yra ilgas ir brangus procesas.
„Manau, Vyriausybė turėtų padaryti kažką panašaus į stebuklą, kad išlaikytų visuomenės pasitikėjimą per artimiausius metus ir sugebėtų užtikrinti daugiau mažiau sklandų savo pasiūlymų priėmimą Seime. Kadangi iki šiol stebuklų ji nedemonstravo, tai menka tikimybė, kad suprastėjus sąlygoms tai nutiktų. Todėl per artimiausius metus tikrai gali susiformuoti pilnas rinkinys sąlygų, kurios ves į pirmalaikius rinkimus“, – neabejojo politologas.
DELFI primena, kad Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos prezidentas:
• jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;
• Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
LR Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.
Seimo nutarime ar Respublikos prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.