Antradienį Lenkijoje įvyko dviejų gyvybių pareikalavęs sprogimas netoli Ukrainos sienos, dėl incidento atliekamas tyrimas. Lenkijos teikiamais duomenimis, sprogimas tikriausiai įvyko dėl ukrainiečių priešlėktuvinės ugnies, kai siekta apsiginti nuo rusų puolimo.

Nors svarstoma, kad Lenkijoje nukrito ukrainiečių raketa, šios valstybės politikai bei Vakarai atsakomybę už incidentą priskiria karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai.

Skelbiama, kad NATO pajėgos, taip pat Lenkijos atrinkti daliniai šalyje yra paskelbę padidintą parengtį, kol kas NATO 4 straipsnis nebuvo pradėtas taikyti.

„Įvyko tai, ko tikėjosi daugelis anksčiau ar vėliau. Karas vyksta prie NATO šalies slenksčio, Rusija apšaudo, vakar ko gero buvo masiškiausias apšaudymas visų rūšių raketomis. Matom dabar, kokios yra pasekmės. Greičiausiai taikiniai buvo pasirinkti ir labai arti Lenkijos sienos – Lvivas kaip vienas iš tokių pavyzdžių, kiek jau dabar yra girdėta.

Taip pat matomai bandyta šaudyti į nuo įvykio vietos 160 km esantį karių rengimo centrą, kuriame rengiami ir su NATO, mūsų pagalba Ukrainos kariai. Galimas dalykas, kad buvo šaudoma į tą pusę ir dabar turime incidentą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo atsargos pulkininkas.

Teigia, kad numušti priešlėktuvinę raketą itin sunku

G. Ažubalio įsitikinimu, versija, kad Lenkijoje sprogo ukrainiečių priešraketinės sistemos raketa, kuria siekta numušti rusų raketą, labiausiai tikėtina.

Gintaras Ažubalis

Lenkija skelbia, kad incidento vietoje rastos nuolaužos greičiausiai yra raketos S-300, pagamintos dar Sovietų Sąjungoje.

Ši raketa, pasak G. Ažubalio, nuo taikinio gali nuklysti, kad ir iki 100 km.

„Nepamirškime, kad sovietinė technika yra be galo pasenusi, be galo netaikli. Dabar netgi orai, kurie – pabjurę, gali turėti įtakos“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis be kita ko akcentavo, kad nė viena valstybė negali sau leisti priešlėktuvinės gynybos sistemomis padengti visos šalies teritorijos.

Lenkija turi oro gynybos sistemą pasienyje, teigė laidoje dalyvavęs Delfi gynybos žurnalistas Vaidas Saldžiūnas. Bet to, siekiant numušti priešlėktuvinės gynybos raketą, esą neužtenka.

„Bet net jeigu ji ir stebi, visai netoli yra ir radaras tolimojo nuotolio, taip pat – sąjungininkų, žvalgybiniai pajėgumai ore ir sausumoje, numušti priešlėktuvinės gynybos raketą yra nepaprastai sunku. Kitaip negu sparnuotosios raketos, kurios skraido ikigarsiniu greičiu, priešlėktuvinės gynybos raketos gali skristi kelis kartus greičiau už garso greitį“, – kalbėjo žurnalistas.

Linkevičius: Rusijai dabar neapsimoka įtraukti NATO į karą

„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs ambasadorius Linas Linkevičius teigė, jog incidento Lenkijoje priežastis ir pasekmė yra Rusija.

„Tik nuo tyrimo rezultatų tikslumo gal priklausys Rusijos atsakomybės mastas. Jis gal bus mažesnis, nes šiuo atveju kalba eina apie netyčinį incidentą. Bet tai vis tiek nekeičia situacijos ir ateity tokių atvejų pasikartos, jeigu konfliktas užsitęs“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Linas Linkevičius

Kaip tokias raketas, skrendančias į NATO teritoriją, reikėtų traktuoti?

„Reikia manyti, kad nebus traktuojama kaip puolimas prieš NATO – reikėtų daryti tokias prielaidas. Bet tai nereiškia, kad NATO teritorijų gyventojams nėra grėsmės, ką ir įrodo tos NATO piliečių aukos“, – atsakė L. Linkevičius.

Eskaluoti situacijos, jo įsitikinimu, nereikia – esą ir taip ji įtempta.

„Bet blaiviai vertinant viską, kas čia vyksta, reikia padaryti išvadas: mums imtis daugiau veiksmų stiprinant savo saugumą ir dar labiau padėti Ukrainai“, – pridūrė L. Linkevičius.

Jis svarstė, kad Rusija bent jau dabar nesiekia įtraukti NATO į konfliktą: tuo labiau, jeigu tikisi paliaubų ir pertraukos kare. O Ukraina esą siekia, kad NATO aktyviau įsitrauktų į pagalbą kare.

Visą „Žinių radijo“ laidą apie įvykį Lenkijoje rasite čia: