aA
Jei nenorite mums padėti – turėkite tuos pabėgėlius. Tokiais grasinimais Europos Sąjungai grūmojusi Turkija galiausiai juos įgyvendino: po eilinės įtampos paaštrėjimo Sirijoje, kur žuvo dešimtys turkų karių, Ankara paprašė Vakarų pagalbos, bet sulaukė tik žodinės paramos. Tuo nepasitenkinęs Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atvėrė milijonams pabėgėlių vartus į Europą. Kuo tai gali baigtis?

Delfi jau skelbė, kad Turkija nusprendė nebestabdyti sirų ir kitų per pastaruosius metus šalį užplūdusių pabėgėlių, norinčių sausuma ar jūra pasiekti Europą. Turkų policijai, pakrančių apsaugai ir pasieniečiams nurodyta nesikišti, tad jau ketvirtadienio vakarą ir naktį į penktadienį Graikiją, Bulgariją pasiekė pirmieji šimtai Turkijoje besiglaudžiančių pabėgėlių. Bet tai gali būti tik pradžia.

Turkija pastaraisiais metais priėmė 3,7 mln. 2011 metais prasidėjusio Sirijos pilietinio karo pabėgėlių, o iš viso šalyje jų gali būti iki 6 mln. – iš konfliktų ir kitų neramumų kamuojamų Afganistano, Irano.

2015/16 metais Europoje kilo vadinamoji pabėgėlių krizė, kai šimtai tūkstančių žmonių iš Sirijos, taip pat kitų Azijos ir Afrikos šalių pasiekė Europą. ES tada 2016 metais pažadėjo Ankarai 6 mlrd. eurų pabėgėliams Turkijoje aprūpinti.

Tai numato pabėgėlių paktas, kuris įpareigoja Turkiją priimti atgal visus naujai į Graikijos salas atvykstančius migrantus ir labiau kovoti su žmonių kontrabandininkais. Turkija vis kritikavo, kad pinigai išmokami per lėtai. R.T. Erdoganas jau ne kartą grasino nutraukti pabėgėlių paktą, ES kaltinimus atmetė, bet iš esmės Turkija savų įsipareigojimų laikėsi. Iki šios savaitės.


Kartojasi 2015-ųjų krizė

Pastarosiomis savaitėmis Sirijos pasienio provincijoje Idlibe dėl pastarųjų mūšių savo namus paliko beveik milijonas žmonių. Turkija čia remia sukilėlius, kurie kovoja su Sirijos režimo pajėgomis, remiamomis Rusijos ir Irano.

Visi šie pabėgėliai plūdo į Turkijos pusę, o tuo metu kovos įsisiūbavo tarp turkų pajėgų Idlibo provincijoje ir Sirijos režimo. Ankara jau ne tik pati ėmėsi veiksmų, suduodama atsakomuosius smūgius Sirijos režimui bei siekdama oro erdvę virš Idlibo paskelbti neskraidymo zona, bet ir nesyk spaudė NATO ir ES skirti daugiau paramos Turkijai – tiek dėl pabėgėlių krizės, tiek dėl Sirijos režimo keliamo pavojaus.

Bet negavę nei geistų priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“, nei papildomų pinigų, galiausiai turkai įvykdė savo grasinimus. O tai gali atsiliepti pirmiausiai Europai, į kurią plūsta pabėgėliai.


„Pabėgėlių ir migrantų krizės įkarštyje tai, kad per Turkija asmenys nekliudomai keliaudavo į Europą, sukėlė vieną didžiausių ES politinių krizių per pastarąjį dešimtmetį. Todėl ES ir Turkijos susitarimas, stabdantis šį procesą, buvo toks reikšmingas.

Jei srautai atsinaujins, net ir mažesniu mastu nei 2015-aisiais, tai taps prielaida naujai politinių nesutarimų bangai. Yra pagrįstų abejonių dėl to, ar ES šiandien yra geriau pasirengusi šiam iššūkiui nei prieš ketverius metus“, – įspėjo Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.

Įspėja dėl Turkijos įsiūčio: nepavykus susitarti Europos laukia chaosas
© AFP / Scanpix

Jam antrinęs Seimo narys Laurynas Kasčiūnas taip pat neslėpė, kad juodasis 2015-ųjų scenarijus gali pasikartoti: gali augti nusikalstamumas, kraštutinių dešiniųjų partijų populiarumas, Šengeno erdvė vėl atsidurtų pavojuje – valstybėms, pirmiausiai esančioms pabėgėlių srauto kelyje – pirmiausiai Graikijai, Bulgarijai, o vėliau ir Austrijai, Vokietijai, tektų užverti sienas. Juo labiau, kad R. T. Erdoganas grasinimų atverti sienas Vakarams siuntė ne vieną.

„Po tos 2015-ųjų krizės žlugo daug politikų karjerų, o mes atsakymų ir vėl neturime – kai tie, kurie svarstė, kad Turkiją galbūt reikėtų mesti iš NATO negalvojo, kokios bus pasekmės, taip ir dabar.

Reikėjo tam ruoštis, nes tokios kalbos galėjo tik radikalizuoti Erdoganą, o dabar, blogiausiu atveju vėl laukia chaosas“, – tikino L. Kasčiūnas. Jo manymu, gali kilti pagrįstas klausimas ar turkai tebėra Vakarų sąjungininkai, kaip ir ar iš viso juos remti. Bet kitos išeities gali ir nebūti.

Susitarimas vis dar įmanomas

Todėl, jo manymu, dabar dar labiau įmanomas ir geresnis scenarijus – esą su Turkijos lyderiu ES ir NATO vadovai turėtų susėsti, kalbėtis ir rasti bendrą sutarimą, juo labiau, kad viena galimybė, kodėl R. T. Erdoganas taip elgiasi yra eilinė derybinė taktika spaudžiant europiečius.

„Neatmesčiau, kad jis nori, jog su juo kalbėtųsi. Turime aiškiai suprasti ir išklausyti jo motyvus, galbūt rasti įvairių sprendimų ir naujų susitarimų“, – tikino pašnekovas.

Pabėgėlių stovykla Lesbo saloje
Pabėgėlių stovykla Lesbo saloje
© AFP / Scanpix

L. Kojalos manymu, ES sieks susitarti, todėl, kad būtent Turkija turi raktą šiai problemai spręsti.

„Iki šiol matėme, kad abi pusės, net ir nesutardamos, gebėdavo pasiekti pragmatinį susitarimą. ES atveju politiniai nesutarimai kildavo dėl Šengeno erdvės veikimo, taip pat santykio tarp paramos bėgantiems nuo karo asmenims ir ekonominės migracijos. Priklausomai nuo masto, tai turėtų potencialą kartotis“, – vylėsi L. Kojala.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(93 žmonės įvertino)
3.6989

Top naujienos

Ekonomistai apie tai, kiek laiko karantino šalis gali atlaikyti: kokia bus krizės kaina didžiausias išbandymas nuo Didžiosios depresijos laikų (176)

Nors kiekvieną karantino savaitę šalies ekonomika smunka po 0,5 proc. punkto, Lietuva krizės...

Orlaivis su didžiule siunta iš Kinijos – jau Kaune žiniasklaida: priemones atskraidino rusų oligarcho įmonės orlaivis (278)

Šeštadienį į Kauno oro uostą atgabentas medicininių apsaugos priemonių krovinys.

Naujas liūdnas rekordas Ispanijoje: per parą – dar 832 aukos

Ispanijoje išaušo niūrus šeštadienis – koronaviruso aukų skaičius išaugo 832 ir šiuo metu...

Estijos senelių namuose – didelis užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius (56)

Estijos Saremos saloje įsikūrusiuose senelių namuose „Sudamekodu“ atliekami tyrimai dėl...

Rusijos sostinėje – nerimo ženklai: Maskvoje paslapčia telkiami Putinui lojalūs kariai (899)

Šimtai kolonomis į Maskvą judančių autobusų, pažymėti „atsargiai – vaikai“. Tokius...

Lietuvoje – dar 24 koronaviruso atvejai  iš viso – 382 užsikrėtę (531)

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad koronaviruso atvejų skaičius šalyje siekia jau 382....

Kelyje A1 užsidegė vilkikas su gyvomis vištomis (21)

Šeštadienį pranešta, jog kelyje A1 ties Antakalnio kaimu Kaišiadorių savivaldybėje užsidegė...

Gražiausia Eurolygos dešimtmečio kontrataka – prieš „Žalgirį“ (4)

Sezonui sustojus, Eurolyga atsuka laikrodį bei toliau rikiuoja gražiausius dešimtmečio epizodus....

Žurnalas „Sveiks Valio“

Pamirštos futbolo legendos: ar dar kas prisimena „Pro Vercelli“ ar „Roubaix“?

Stipriausias Europos klubas – „Liverpool“ ar „Pro Vercelli“? Tokį klausimą prisiminti...

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas: jeigu vienkartines priemones naudojo sterilizuotas, nematau nieko blogo (146)

Paaiškėjus, kad Kauno klinikinėje ligoninėje vienkartinės apsaugos priemonės galėjo būti...

|Maža didelių žinių kaina