„2022 metais, bent jau Vilniaus apygardos prokuratūra, turėjo 5 ikiteisminius tyrimus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, kuomet buvo apsinuodiję nepilnamečiai asmenys, vaikai mokyklose. Tai buvo visiškai nauja tendencija, nes 2021 metais mes tokių ikiteisminių tyrimų neturėjome, o 2022 metais jau buvo 5“, – pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje teigė J. Rėksnys.
„Manome, kad jie susiję su elektroninių cigarečių paplitimu ir būtent naujų joms naudojamų skysčių, į kuriuos įeina narkotinės medžiagos. Tas dalykas neramina, nes, kiek mes susiduriame praktikoje, tai nepilnamečiai asmenys yra įsitikinę, kad jau narkotinių medžiagų vartojimas, nedidelių kiekių turėjimas yra kaip ir legalizuotas. Tai šita tendencija dėl narkotinių medžiagų vartojimo nepilnamečių tarpe yra neraminanti“, – akcentavo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras.
Policijoje nebėra specialistų, kurie vykdytų prevencijos programas
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės teigimu, narkotinių medžiagų plitimas tarp moksleivių yra prieš keletą metų įgyvendintos policijos reformos pasekmė.
„(...) Prieš kelis metus įgyvendinus policijos reformą ir atsisakius nepilnamečių inspektorių, iš tikrųjų, ko gero, turi savo pasekmes po kelių metų, kurios yra pakankamai matomos, nes tai buvo tikrai grynai specializuoti darbuotojai, kurių pagrindinis uždavinys ir buvo nepilnamečių nusikalstamų veikų prevencija ir darbas su linkusiais nusikalsti asmenimis“, – spaudos konferencijoje pažymėjo R. Katinienė.
„Ir pagrinde darbas jų buvo organizuojamas labai tikslingai tiek ugdymo įstaigose, tiek šeimose, kuriose formavosi tendencijos, kad vaikai gali užsiugdyti netinkamus socialinius įgūdžius. Įgyvendinus reformą, (...) drastiškai atsisakius tos funkcijos policijoje ir jos sklandžiai neperdavus kitoms institucijoms, po kelių metų realiai mes turime tendenciją, kad nepilnamečiai iš tikrųjų kitaip, atsiranda kitoks suvokimas į kai kurias gyvenimo normas, socialines normas. Ir šiek tiek yra žiūrima kitaip“, – aiškino profesinės sąjungos pirmininkė.
Anot R. Katinienės, anksčiau policija įgyvendindavo daugiau mokymų ir projektų, susijusių su žalingų įpročių formavimusi. Pavyzdžiui, mokyklose buvo ieškoma narkotinių medžiagų pėdsakų. Tačiau, pažymėjo ji, šiai dienai tokių programų įgyvendinti nebeįmanoma dėl specialistų trūkumo.
„Buvo daug dedama akcentų, kad būtų įgyvendinami įvairūs mokymai, projektai dėl žalingų įpročių formavimosi. Tai buvo daug atliekama įvairių priemonių, kai buvo mokyklose tikrinami paviršiai, kiek mokykloje galbūt yra prieinamos narkotinės priemonės. Šiai dienai tokių priemonių, taip masiškai neturint tų specialistų, iš tikrųjų organizuoti yra neįmanoma“, – pabrėžė R. Katinienė.
„Ir, bendraujant su policijos pareigūnais, galima tikrai konstatuoti, kad prevencija šioje srityje yra suprastėjusi“, – akcentavo policijos profesinės sąjungos pirmininkė.
P. Pinelis: Vilniuje trūksta specialistų ir neformaliojo ugdymo
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vilniaus miesto skyriaus pirmininko Povilo Pinelio teigimu, sostinėje vidutiniškai per metus sulaikoma 250 narkotikų platintojų ir apie 1 tūkst. žmonių disponuoja nedideliais kiekiais narkotinių medžiagų.
„Norisi (...) atkreipti dėmesį, kad vidutiniškai, imant penkių metų statistiką, apie 250 narkotikų platintojų yra sulaikoma ir apie 1000 žmonių disponuoja nedideliais kiekiais narkotinių medžiagų, tai, kitaip tariant, jie nesiekia platinti, bet su savimi turi“, – spaudos konferencijoje pristatė P. Pinelis.
Anot politiko, prie mokyklų dažniausiai padaromi nusikaltimai yra arba smurtiniai, arba susiję su narkotinėmis medžiagomis.
„Jeigu imant pavyzdį, neįvardijant konkrečių mokyklų, bet, tarkime, prie vienos iš centre esančios gimnazijos 2022 metais mes matome 5 nusikaltimus, susijusius su narkotikais, prie kitos, pačiame jau centre visiškai, matome 9 nusikaltimus, susijusius su narkotikais, ir 105 nusikaltimus, susijusius su smurtu, tai yra sveiktai ir gyvybei“, – statistiką pateikė P. Pinelis.
„Apibendrinant, apskritai pasižiūrėjus tas mokyklas, matyti, kad 500 metrų atstumu yra taip, svyruoja nuo 5 iki 10 nusikaltimų, susijusių su narkotikais, platinimu ir disponavimu. (...) Akivaizdu, kad ši statistika rodo, kad Vilniaus mokyklų tiems mokiniams yra nesaugu“, – pabrėžė socialdemokratas.
P. Pinelio nuomone, tiek valstybei, tiek sostinės savivaldybei laikas pradėti investuoti į saugumą ir švietimą. Pasak jo, reikalingi ir specialistai, galintys dirbti su vaikais, linkusiais vartoti narkotikus, ir didesnis neformalaus ugdymo prieinamumas sostinės moksleiviams.
„Mūsų prašymas (...) tiek valstybei, tiek ypač Vilniaus savivaldybei, kad laikas gal baigti investicijas į utopinius projektus ir galbūt laikas pradėti investuoti į saugumą ir švietimą“, – pabrėžė politikas.
„Mūsų mokyklose Vilniuje labai trūksta specialistų, gebančių dirbti su vaikais, kurie gali būti paveikti tų pačių ar nusikaltėlių, ar būti linkę į nusikaltimus. Tai trūksta psichologų, socialinių pedagogų. Galbūt reikėtų pagalvoti švietimo ministerijai apie specialias kažkokias tai pareigybes, kurios dirbtų su konkrečiai, tarkime, narkotinėmis medžiagomis“, – teigė P. Pinelis.
Pasak jo, dėl atsirandančių naujų narkotinių medžiagų reikia apmokyti ir pedagogus, kad jie žinotų, kaip veikia naujos medžiagos.
„Nes iš tikrųjų narkotinių medžiagų ir rūšys atsiranda vis naujos, jas vis sunkiau nustatyti ir identifikuoti. Ir kyla klausimas, ar pedagogai, dabar dirbantys mokyklose, yra paruošti tai matyti. Nes, žinote, pedagogai apkrauti labai darbu, turi milžinišką krūvį, (...) ir galbūt jiems reikėtų didesnių žinių apie naujas narkotikų rūšis, apie tai, kaip jos veikia, kaip elgiasi žmogus pavartojęs ir panašiai“, – siūlė socialdemokratas.
P. Pinelis ragina savivaldybę daugiau investuoti į neformalų švietimą, kad daugiau mokinių turėtų ką veikti pasibaigus pamokoms.
„Taip pat mes matome, kad trūksta Vilniuje būtent neformaliojo ugdymo, užsiėmimų. Iš tikrųjų, Vilniuje vaikai yra per mažai užimti, ir kai yra vaikai per mažai užimti tokiomis lavinančiomis veiklomis, ar tai būtų sportas, ar tai būtų meniniai būreliai, akivaizdu, kad jie eina į gatves ir ten susiduria su rizikomis įvairiomis“, – pastebėjo socialdemokratas.
„Tai tikrai ragintume Vilniaus savivaldybę galvoti plačiau ir stipriau apie neformalų ugdymą, didesnį jo finansavimą, taip pat galvoti, kaip skatinti neformalaus ugdymo įstaigas kurtis ir sudaryti sąlygas priimti daugiau vaikų, ypač iš pažeidžiamų, iš rizikos sluoksnių“, – reziumavo politikas.
