Šiemet universitetą baigęs ir į kariuomenę savanoriu pasisiūlęs vaikinas pripažino tokį sprendimą priėmęs dėl trijų priežasčių. Pirma – meilės tėvynei, antra – norėjo atsiskirti nuo namų ir trečia – siekia būti pavyzdžiu kitiems.
„Daugelis žmonių, kurie sužinojo, kad būsiu savanoris, mane labai palaikė, gyrė, didžiavosi. Tai motyvuoja stengtis. Tikrai nesigailiu atėjęs į kariuomenę. Buvau vienas iš pirmųjų savanorių, labai laukiau, kada jau reikės tarnauti“, – pasakojo vaikinas, tačiau kartu pripažino, kad kai kurie dalykai kariuomenėje jį nustebino, o pirmąją tarnybos dieną net norėjosi verkti.
Papasakojo, ką veikia šauktiniai
„Mus kasdien pakelia labai anksti ryte, turime greitai pasikloti lovą. Tada einame pusryčiauti. Po to dažniausiai mokomės žygiuoti, atlikti komandas būryje – „kairėn“, „dešinėn“, „apsisukt“. Tiesą pasakius, žygiuojame kiekvieną dieną ir mokomės vis naujų pratimų.
Taip pat susipažįstame su taisyklėmis, instrukcijomis, kaip reikia elgtis tam tikromis situacijomis.
Vakarop dažniausiai būna paskaitos, kurių metų žiūrime filmus ar klausome atvykusių svečių. Filmai man pasirodė labai nenuoseklūs, nekokybiški, bet esmė – skatinti mūsų patriotiškumą. Buvo rodoma, kaip lietuvius okupavo, vienas iš filmų buvo ir apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, jo dukrą kalbino, tos vietovės gyventojus. Klausėmės ir paskaitos apie mūsų bataliono istoriją, kaip jis susikūrė ir laikosi iki šių dienų“, – ką šią savaitę veikė šauktiniai savanoriai pasakojo vaikinas.
Nuotaikos – pakilios, besiskundžiančių nėra
Anot jo, šiuo metu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje yra 5 kuopos, kiekvieną jų sudaro 4-5 būriai po maždaug 30 žmonių. Jaunuolių yra daug, dėl to atsiranda ir tam tikrų nesklandumų.
„Mes turime derinti laiką, kada eiti į valgyklą, kada eiti į paskaitas, nes žmonių daug“, – sakė Viktoras.
Jo teigimu, visi šiuo metu esantys savanoriai – labai skirtingi. Vieni jų – baigę vos 10 klasių, kiti – diplomuoti ir gerus darbus turėję trisdešimtmetį perkopę lietuviai. Yra ir maždaug 20 merginų.
„Visus juos vienija motyvacija. Dar negirdėjau, kad kas labai skustųsi, ar šakotųsi. Jaučiasi, kad visus vienija patriotiškumas, noras sustiprėti, galbūt rasti savo individualų kelią. Matosi, kad daug kas nekantrauja, kol užsiimsime rimtais reikalais. Kol kas dar net nesportuojame, mūsų neleidžia ir į sporto salę, tai daug kas jau dega noru kažkur išsilieti“, – pasakojo Viktoras.
Baudžia atsispaudimais
Anot jo, kol kas pernelyg didelių fizinių jėgų iš šauktinių nereikalaujama.
„Tik kartą su kerzais nubėgome maždaug kilometrą. Nepasakyčiau, kad labai lengva buvo, batai sunkūs, bet, aišku, vėliau laukia daugiau iššūkių. Manau, visi čia supranta, kad esame skirtingo fizinio pasiruošimo, todėl kol kas labai nespaudžia. Atvykus tikrino ir mūsų širdies darbą, žiūrėjo, kaip pakeliame krūvį. Girdėjau, kad kitą savaitę turėsime daugiau fizinių užduočių “, – pasakojo šauktinių kariuomenės savanoris.
Tiesa, jis pripažino, kad vieną fizinę nuobaudą jam jau teko turėti. Už tai, kad nėjo miegoti laiku, teko daryti 30 atsispaudimų.
„Bet šiaip tikrai niekas ant mūsų nerėkia, tų pastabų daug duoti nereikia, nes visi mes rimtai žiūrime į tai, ką dabar darome. Tik pirmą dieną buvo toks didesnis šurmulys – niekas nežinojo, ką daryti, aplinkui – nauji žmonės, bet kai pasakė, kada galima kalbėti, o kada ne, susivokėme“, – šyptelėjo vaikinas.
Palygino su sovietų kariuomene
Jo teigimu, vadai batalione – griežti, tačiau kartu ir supratingi.
„Skaičiau kelis straipsnius tų, kurie pasakojo, kaip viskas būdavo sovietų kariuomenėje, tai galiu pasakyti, kad taip dabar tikrai nėra. Vadai – griežti ir reiklūs, bet nėra taip, kad jie mus muštų ar vadintų visaip.
Vieną iš vadų net pažįstu, kartu po mokyklos abu važiavome dirbti į užsienį, jis mano bendraamžis, anksti pasuko į kariuomenę, dabar ir laipsnį turi. Suprantu, kad vadas turi parodyti, kas yra, nes jei būrys jo neklausys, nieko nebus, bet šiaip jie elgiasi labai profesionaliai“, – pastebėjo vaikinas.
Sulaukė pastabų dėl plaukų, nusiskuto plikai
Jis pateikė ir pavyzdį. Nors Viktoro plaukų nepavadinsi ilgais, jie – trumpesni šonuose, bet ilgesni viršugalvyje, kartą rikiuotės metu jis sulaukė pastabos dėl savo šukuosenos.
„Kariuomenėje nusiskusti nėra būtina, tik yra reikalavimas, kad karys turi atrodyti tvarkingai. Dar pirmadienio dieną sulaukiau pastabos, kad mano plaukai – šiek tiek per ilgi. Antradienio rytą jau pats seržantas man pasakė: „Tau reikėtų šiek tiek pasitrumpinti plaukus“. Ne nusikirpti, bet pasitrumpinti. Aš pats nusprendžiau nusiskusti plikai.
Negalima ir auginti barzdos, tik ūsus. Kruopščiai nuskusti turi būti ir ant kaklo augantys plaukai. Jei į rikiuotę ateisi apšepęs, tave nusiųs atgal ir lieps nusiskusti“, – pasakojo Viktoras.
Pirmą dieną norėjo verkti
Anot jo, batalione labai geros ir gyvenimo, maitinimo sąlygos. Kol kas jį tik stebina vyraujančios elgesio normos ir taisyklės.
„Pirmą dieną, kai pradėjau tarnauti, norėjau verkti. Tokios emocijos užplūdo po to, kai gavau spintelę ir du lapus. Tuose lapuose buvo smulkiai aprašyta, kas kokioje lentynoje turi būti, kaip ką sulankstyti, ką prie ko padėti. Gavome detalias instrukcijas ir kaip kloti lovą, net pagalvė specialiai turi būti padėta. Mane nustebino, kad aprašyta kiekviena smulkmena. Kai tai pamačiau, toks bejėgiškumas apėmė, bet praėjo pora dienų, įpratau, dabar viskas atrodo savaime suprantama“, – pripažino vaikinas.
Jis taip pat juokavo seniai norėjęs išmokti taip greitai nusiprausti.
„Paprastai kas kartą nuėjus į dušą maždaug 15 karių stumdosi, kad spėtų nusiprausti po šiltu vandeniu. Po kažkiek laiko karštas vanduo dingsta, lieka galimybė praustis tik po ledine srove“, – šauktinių kariuomenės gyvenimo užkulisius pasakojo Viktoras.
Anot jo, kol kas visa tai atrodo kaip egzotika – kariai tokius dalykus priima natūraliai ir pernelyg nesiskundžia.
Kariuomenė sužavėjo, ateitį mato čia
Viktoras pasakojo, kad laisvu laiku jie gali užsiimti veikla, kuria nori. Pavyzdžiui, ir kalbėti telefonu. Tiesa, telefonu naudotis neleidžiama kasdien nuo 8 iki 17 val.
„Kuo toliau, tuo daugiau ir parūkyti galima. Pirmosiomis dienomis mūsų vienų niekur nepaleisdavo, reikėdavo, kad kas nors mus palydėtų, prižiūrėtų. Dabar jau leidžia vienus“, – šypsodamasis aiškino jis.
Viktoras taip pat prasitarė, kad jie informuojami, ką maždaug veiks ateityje. Pavyzdžiui, netrukus visų šauktinių kariuomenės savanorių laukia fizinis patikrinimas – reikės per tam tikrą laiką padaryti kuo daugiau atsispaudimų, atsilenkimų, bus ir kitokio pobūdžio užduotys.
„Yra tam tikri nurodymai, bet tikrai nemanau, kad mus kas laužys ir prievartaus, jei kažko nepadarysime. Per visą šią savaitę man labiausiai įsiminė tas unitarizmas – visi vienodi, po vienu stogu, siekia vieno tikslo“, – stebėjosi vaikinas.
Jis pripažino, kad kol kas kariuomenėje jam – labai įdomu. Viktoras rimtai svarsto apie galimybę pasilikti šioje struktūroje ir po 9 mėnesių tarnybos.
Laukia priesaika
DELFI primena, kad, pagal mokymų planą, pirmąsias aštuonias savaites šauktiniai dalyvaus baziniame kario kurse, kurio metu lankys teorines paskaitas, mokysis rikiuotės ir karinio statuto, karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažins su ginklais ir ryšio priemonėmis.
Po bazinio kario kurso kariams prasidės specialisto rengimo etapas. Kolektyvinio rengimo metu šauktiniai bus mokomi veikti savo padalinio sudėtyje, atlikti jiems paskirtas užduotis.
Kaip ir kituose kariniuose mokymuose, šauktiniai priesaiką Lietuvai duos po kelių savaičių nuo mokymų pradžios. Suplanuota, kad priesaikos žodžius jie tars rugsėjo 11 dieną kažkurioje uostamiesčio viešoje vietoje.