Kraujo klane guli Ukrainoje sužeista mergaitė. Verkiantis tėtis karste glosto per Ukrainos karą nužudytą vaiką. Minėtos nuotraukos apkeliavo įvairias pasaulio šalis ir tik retas žino, kad šie įvykiai su Ukraina neturi nieko bendra – vienas vyko Sirijoje, kitas – Rusijoje.
© AP/Scanpix

Tai – tik vienas Rusijos propagandos pavyzdys, kuriuos vardijo Vilniuje viešėjęs Mohylos žurnalistikos mokyklos Ukrainoje dekanas, vienas svetainės stopfake.org įkūrėjų Jevhenijus Fedčenko.

Informacinio saugumo ir analizės centro organizuotoje tarptautinėje konferencijoje pranešimą apie Ukrainos atsaką į Kremliaus propagandą skaitęs J. Fedčenko atskleidė konkrečius pavyzdžius, kaip veikia Rusijos propagandos mašina.

Jevhenijus Fedčenko
Jevhenijus Fedčenko
© DELFI / Kiril Čachovskij

Susikūrė bandydami reaguoti

Stopfake.org – svetainė, kurioje išnarstoma pastebėta Kremliaus propaganda ir viešai įvardijamas Rusijos melas. Stopfake.org įkurta beveik prieš dvejus metus.

Dabar, sako J. Fedčenko, ši veikla tapo hobiu ir užima visą gyvenimą. „Viskas dėl labai paprastos priežasties – susiduriame su didžiuliu propagandos kiekiu, į kurį reikia reaguoti“, – aiškino jis, su Rusijos propaganda kovojantis ne tik minėtoje interneto svetainėje, bet ir feisbuke, tviteryje, kanale youtube.com.

Pasak pranešėjo, pastarieji metai Ukrainai buvo labai sunkūs, netgi kilo grėsmė dėl Ukrainos išlikimo. Kartu su Krymo okupacija ir aneksija buvo pažeistas šalies suverenitetas ir kilo grėsmė visai jo netekti. Ukraina neturėjo daug laiko reaguoti ir atsakyti.

„Pastebėjome, kad nėra Ukrainos pozicijos – tikrinau socialinę žiniasklaidą, pagrindinę žiniasklaidą – Ukrainos joje nebuvo. Ukraina buvo tik vieta, kur veiksmas vyksta, bet Ukraina nebuvo pajėgi reaguoti“, – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje konferencijoje kalbėjo Y. Fedčenko.

Tuo metu, jo žodžiais tariant, neegzistuojančioje Ukrainos Vyriausybėje buvo didelė krizė, tad reaguoti nusprendė pilietinė visuomenė. Žurnalistas akcentavo, kad jų veikla nėra susijusi su Vyriausybe, kuri iki šiol nėra pasiruošusi atsakyti į Rusijos propagandą.

Dirba ranka rankon su valdžia

Vienas stopfake.org įkūrėjų įvardijo konkrečias Kremliaus pastangas, kurios įgyvendinamos per angliškai ir kitomis kalbomis transliuojančius kanalus „Russia Today“, „Sputnik International“, „Ruptly“, „Russia Insider“, „Russia Beyond The Headlines“.

„Rusijos žiniasklaida labai entuziastingai nusiteikusi būti valdžios rankomis. Jie nepripažįsta, kad tapo Gynybos ministerijos divizija. Pavojus ne tik tas, kad hibridinio karo metu žiniasklaida uzurpuojama. Pavojus tas, kad yra daugybė kitų kur kas labiau paslėptų įrankių, jie nėra tokie matomi kaip žiniasklaida“, – atkreipė dėmesį J. Fedchenko.

J. Fedčenko teigimu, stopfake.org jau porą metų pateikia rusiškos propagandos įrodymus, apie propagandą kalba įvairiose konferencijose.

„Šiuo atveju nekalbama apie tingią žurnalistiką, prastą redaktoriavimą – tai sisteminis karas, kuris planuotas valdžios, įgyvendinamas valdžios ir nesvarbu, apie kokią žiniasklaidos organizaciją kalbame – tai gali būti valstybės valdoma, pusiau valstybės valdoma, privati žiniasklaidos priemonė – jie yra dalis valdžios remiamos, vykdomos ir finansuojamos propagandos kampanijos“, – sako Mohylos žurnalistikos mokyklos dekanas.

Kare pasitelkia G. Depardieu ir kitus

Pasak J. Fedčenko, Rusijos propaganda dažnai pasitelkia nuomonės formuotojus ir viešuosius intelektualus. Kartais šie net nežino įsiveliantys į tokius žaidimus.

Pranešėjas papasakojo apie įvairiose šalyse transliuojančią „Russia Today“ (RT). Visose šalyse transliuojamas praktiškai tas pats turinys, kanalai retransliuoja vieni kitų medžiagas. Kas iš to? Jei dienos pabaigoje google.com paieškos sistemoje ieškosite konkrečios informacijos, jums į viršų bus išmetamos RT naujienos. Taigi pagūglinę apie karą Ukrainoje, informaciją daugiausia gausite iš RT, tuo metu ukrainiečių pateikiama informacija jūsų lauks kokiame dešimtame puslapyje.

J. Fedčenko pateikė pavyzdį, kaip manipuliuojama žurnalistais. Štai gerai žinomas BBC žurnalistas Johnas Simpsonas laikraščiui „The Telegraph“ parašė kelionių straipsnį apie Krymą. Stopfake.org įkūrėjus papiktino, kad žurnalistas, Krymą pasiekęs nelegaliai, iš Rusijos teritorijos, straipsnyje pusiasalį pristatė kaip visada buvusį rusišką, tik Nikitos Chruščiovo atiduotą Ukrainai.

Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad Krymas Ukrainai buvo atiduotas ne N. Chruščiovo, o Sovietų Sąjungos Aukščiausiojo Teismo. Be to, rašydamas Simferopolio miesto pavadinimą žurnalistas padarė tris klaidas.

Krymo kampanijai, sakė J. Fedčenko, pasitelkti ir dainininkai, aktoriai, pavyzdžiui, Rusijos pilietybę priėmęs aktorius Gerardas Depardieu.

J. Fedčenko taip pat stebėjosi leidiniu „The Economist“, kuris Dmitrijų Kiseliovą pristato kaip Rusijos žurnalistą. Esą geriau jį pristatyti kaip Rusijos propagandistą.

Rusijos propaganda
Rusijos propaganda

Žurnalistas citavo JAV kongreso narį Dan Micą, pareiškusį, kad Rusija propagandai išleido 9 mlrd. dolerių. Pasak J. Fedčenko, propagandai metamus pinigus suskaičiuoti sunku, mat dauguma pinigų išleidžiami grynais, žiniasklaidos organizacijoms ar konkretiems žmonėms perduodami tiesiog lagaminuose.

Remiasi KGB metodais

J. Fedčenko kalbėjo, kad tokią propagandos mašiną Rusijai užtruko sukurti 10 metų. Ji pradėta kurti tuoj po Oranžinės revoliucijos Ukrainoje 2005 m. įsteigus „Russia Today“.

Pranešėjas įvardijo tris pagrindines Rusijos propagandos auditorijas: Rusiją, Ukrainą ir tarptautinę bendruomenę. Tai – skirtingos publikos, į kurias nusitaikiusi propagandos mašina. Visiems trims taikiniams siunčiamos skirtingos žinutės, naudojamos skirtingos užsienio kalbos. Pasak J. Fedčenko, tai daroma sėkmingai, pasitelkiant KGB išbandytas technikas.

Dabar, pastebi jis, prisideda Sirija ir jai naudojamos tos pačios technologijos. Kaip pavyzdį J. Fedčenko pasitelkė orų prognozę – orų pranešėja per žinias pareiškė, kad oras Sirijoje tinkamas bombardavimui.

Rusijos propaganda
Rusijos propaganda

Žurnalisto teigimu, tai – pavyzdys, kaip propaganda veržiasi ne tik į žinias, bet ir į kitą žiniasklaidos turinį. Propaganda infiltruojama ir į kiną (pavyzdžiui, filmai „Brat 1“ ir „Brat 2“), taip pat į animacinius filmus, kuriuose galima kalbėti apie nuolatinį pasaulinį karą. Pasak pranešėjo, geriausia žmones pradėti mobilizuoti nuo vaikystės, skiepyti jiems baimės atmosferą: „Turi užaugti stiprus ir paskui nužudyti fašistus nuo Kijevo iki Vašingtono“.

Patikėjote, kas rašoma po nuotrauka?

Pasak J. Fedčenko, mėgstamas propagandos motyvas – suklastotos nuotraukos. Nuotraukos – itin įtaigus dalykas, nes žmonės dažnai neskaito viso teksto, tačiau peržiūri prie teksto esančias fotografijas. Keletas pavyzdžių:

Rusijos propaganda
Rusijos propaganda

Pasak Rusijos televizijos, tai demonstracija prieš Ukrainos fašistus Romoje. Iš tikro tai – Gegužės 1-osios profsąjungų demonstracija.

Rusijos propaganda
Rusijos propaganda

„Sprogimas Donecke“, kuriame tuo metu dar net nevyko karas. Iš tikro tai – naftos sprogimas traukinyje Kvebeke, Kanadoje.

Rusijos propaganda
Rusijos propaganda

Minėtą nuotrauką galiausiai panaudojo viena Rusijos ministerija, uždėjusi ją ant knygos apie Ukrainos nusikaltimus viršelio.

Rusijos propaganda
Rusijos propaganda

Sirijoje sužeisto vaiko nuotrauka pristatoma kaip nuotrauka iš Ukrainos.

Rusijos propaganda
Rusijos propaganda

Degantys tankai – iš įvykių Tianmenio aikštėje Kinijoje prieš 25 metus, tačiau pateikiami kaip įvykiai Ukrainoje.

Rusijos propaganda
Rusijos propaganda

Nuotrauka „demaskuoja“ Ukrainos karius, kurie vietoje sužeistųjų neva nešioja gyvulius.

Rusijos propaganda
Rusijos propaganda
Rusijos propaganda
Rusijos propaganda


Ukrainoje nužudytų vaikų nuotraukos. Iš tikro vaikai buvo nužudyti Rusijoje keli metai iki karo Ukrainoje.

Rusijos propaganda
Rusijos propaganda

Ši moteris, vardu Cipko, įvairiuose mitinguose atlieka skirtingus asmenis: gali būti Odesos, Maidano įvykių auka, gali atsidurti skirtingose vietose ir komentuoti skirtingus įvykius.

Taip pat Rusijos žiniasklaidoje dažnai cituojami anoniminiais blogeriai, neegzistuojantys ekspertai, ištransliuojami neegzistuojantys tarptautinių žiniasklaidos priemonių pranešimai,

Pasak vieno stopfake.org įkūrėjų, veikiama ir kitais būdais. Pavyzdžiui, į viešąją erdvę pakliūva daug netikrų Ukrainos valdžios dokumentų, nuotraukose vaizduojamos neegzistuojančios žymių autorių, pavyzdžiui, Edvardo Lucaso, knygos. Iš nuotraukų gali pagalvoti, kad Vakaruose garsūs autoriai rašė teigiamas knygas apie Vladimirą Putiną.

Dar vienas triukas – Rusijos žiniasklaidoje komentuojantys neegzistuojantys ekspertai. Dažniausiai taikomasi į žmones iš Vakarų, geriausia, kalbančius angliškai. Taip nutinka, kad automobilių draudimo agentas temą komentuoja kaip „geopolitikos analitikas“. Prie šių „analitikų“ niekada neprirašoma organizacija, kuriai jie atstovauja, nekalbama apie jų parašytas knygas.

Rusijos propaganda
Rusijos propaganda

Vienas to pavyzdys – socialinio darbo profesorius iš Čilės Carlos Santa Maria, kuris, tapęs „aviacijos ekspertu“, komentuoja MH17 lėktuvo tragediją.

Ragina Rusijos žurnalistus vertinti kaip kovotojus

Iš viso stopfake.org jau aprašė 500 istorijų.

J. Fedčenko gynėsi, kad patys nekuria panašių pranešimų, nuotraukų, nukreiptų prieš Rusiją – jis aiškina Ukrainos propaganda neužsiimantis, tik „pataisantis rusus“. Tačiau jis neslepia nuolat dėl to sulaukiantis kaltinimų. Pranešėjas pastebi, kad pusė svetainės lankytojų ateina iš Rusijos. Beje, žmonės iš Rusijos netgi siuntė pinigus svetainės sukūrimui.

Jevhenijus Fedčenko
Jevhenijus Fedčenko
© DELFI / Kiril Čachovskij

Žurnalistas ragina įvairiose šalyse didinti žmonių sąmoningumą, supratimą apie Rusijos skleidžiamą propagandą. Taip pat, sako jis, šioje veikloje dalyvaujantys Rusijos žurnalistai turėtų būti laikomi ne žurnalistais, o kovotojais – jie nebeturėtų būti kviečiami į diskusijas, jiems žmonės neturi duoti interviu, jie turi netekti priėjimo prie informacijos.

Be to, mano jis, tokie žurnalistai turi prarasti galimybę įvažiuoti į norimą šalį, jiems būtų galima taikyti ir kitas sankcijas, susijusias su sąskaitų banke, užsienyje esančio turto ribojimu. Tuo, mano J. Fedčenko, turi užsiimti kiekviena šalis, kuriai svarbus informacinis saugumas. Tą galėtų daryti ir nacionalinės vyriausybės, ir žurnalistų organizacijos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Feisbuke plinta siūlymai, kaip užsidirbti iš „Maxima“ kortelės (118)

„Pinigai grįžta perkant“, – džiaugsmingai skelbia viena feisbuko grupė. Joje visi norintys...

Vienintelė tokia Lietuvoje: bažnyčios rūsyje laukia šiurpi akistata su mirtimi (39)

Liškiava – senas dzūkų kaimelis, kuris rašytiniuose šaltiniuose minimas dar nuo XI a....

Charkoviečiai pageidauja pasiskolinti mūsų prezidentę: jos reikia Ukrainai (604)

Prieš lankantis pusantro milijono gyventojų turinčiame, antrame pagal dydį Ukrainos mieste...

Trumpas po susitikimo su Putinu: aš manau, kad dabar mes einame teisingu keliu (1570)

Pirmadienį Helsinkyje susitiko JAV ir Rusijos vadovai. Tai buvo pirmasis dvišalis Donaldo...

Orai: tvankuma ir lietus nesitrauks

Šią naktį būti užkluptiems trumpo lietaus su perkūnija didžiausia tikimybė pietinėje šalies...

JAV sulaikyta Rusijos agentė dėl pasikėsinimo kištis į JAV politiką (27)

JAV pareigūnai sulaikė 29 metų rusę dėl pasikėsinimo daryti neteisėtą įtaką Jungtinių...

Neringa Venckienė vėl sulaukė palaikymo: iš Lietuvos – laiškas JAV teismui (708)

Ketvirtadienį, liepos 12 d., Jungtinių Amerikos Valstijų teismas paskelbė, kad Neringos...

Futbolo taktikos evoliucija: kodėl Kroatija pasaulio čempionate buvo balta varna? (33)

Kroatija nusipelnė neutralių gerbėjų simpatijų, bet ji nediktuoja globalių madų. Taip mano...

Temstant Rokiškyje įvyko avarija – sužalotas žmogus (7)

Pirmadienio vakarą Rokiškyje įvyko avarija, kurios metu sužalotas žmogus. Laimė, ne stipriai.

Lietuvos aukštuomenė parodė elegancijos ir gero skonio pavyzdį (246)

Tradiciškai liepos 14-ąją Turniškėse esančioje Prancūzijos rezidencijoje paminėta Bastilijos...