Iš viso už du 1982 metais pastatytus "Hunt" klasės laivus Lietuva sumokės 190 mln. litų. Ši suma bus mokama dalimis iki 2011 metų.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus gruodžio pabaigoje BNS sakė, kad Lietuvos sprendimą įsigyti šiuos laivus paskatino siekis įgyvendinti 2006 metais Seimo patvirtintą Krašto apsaugos sistemos plėtros programą.
Pasak jo, Lietuva priklauso NATO nuolatinės parengties priešmininės kovos pirmajai grupei, kurios pagrindinė užduotis yra užtikrinti nuolatinį priešmininės kovos operacijų vykdymo pajėgumą taikos ir ginkluoto konflikto metu.
Yra numatyta, kad įgyvendinus Krašto apsaugos sistemos plėtros programą Karo laivų flotilė vykdys išminavimo operacijas, patruliuos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe ir atliks paieškos ir gelbėjimo darbus. Vieną minų paieškos laivą, anot programos, Lietuva skirs į NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginį.
Pasak kariuomenės vado, išminavimo laivai karinio konflikto atveju turėtų užtikrinti, kad NATO partneriams būtų saugu plaukioti Lietuvos teritoriniuose vandenyse, t.y. juose nebūtų minų.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Baltijos jūros išminavimą vykdančios Karinės jūrų pajėgos nuo 1997 metų išžvalgė apie 2600 kvadratinių kilometrų jūros teritorijos. Rasta ir neutralizuota 133 įvairių sprogmenų, du nuskendę orlaiviai ir 7 laivai.
Šiuo metu Karinių jūrų pajėgų laivų flotilę sudaro 10 laivų: 3 patruliniai laivai, 2 minų paieškos laivai, 1 vadovavimo ir aprūpinimo laivas, 1 fregata, kurią planuojama pakeisti, ir 3 uosto kateriai.