Praėjusią savaitę Seimo Užsienio reikalų komitetas pasiūlė „laipsniškai didinti“ išlaidas gynybai iki bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). KAM teigia, kad tai būtina, tačiau septynmyliais žingsniais finansavimo didinti neįmanoma.
Remiantis Finansų ministerijos BVP augimo prognozėmis, KAM skaičiuoja, kad gynybai skiriamos lėšos gali kasmet didėti ne mažiau kaip 0,05 proc. nuo BVP.
„2021 m., pasiektume, kad KAM skiriami asignavimai sudarytų apie 1,36 proc. nuo BVP“, - DELFI atsiųstame komentare teigia ministerijos atstovai.
Kada išlaidos gynybai galėtų pasiekti NATO reikalaujamus 2 proc. BVP, esą sunku numatyti. „KAM skiriami asignavimai sudarytų 2 proc. nuo BVP tik labai ilgalaikėje perspektyvoje, kurią šiandieną būtų sunku tiksliai ir pagrįstai prognozuoti“, - teigia KAM.
Šiuo metu gynybai skiriame 0,85 proc. BVP. Kadangi šalies ekonomika atsigauna, kitąmet turėtų didėti ir finansavimas krašto apsaugai.
„Norint išlaikyti 2012 metais finansavimo procentą nuo BVP šių metų lygyje (0,85 proc.), Krašto apsaugos sistemai biudžetas turėtų didėti 75 mln. Lt ir sudaryti 946 mln. Lt“, - skaičiuoja KAM. Tiesa, ministerija pabrėžia, kad tai nėra galutiniai skaičiai, mat konkrečiau apie išlaidų gynybai didinimą bus galima kalbėti tada, kai Finansų ministerija pateiks asignavimų limitus 2012-2014 metams.
Kariuomenei gresia technologinis atsilikimas
Be to, kuklus karinis biudžetas esą gali atsiliepti šalies galimybėms dalyvauti tarptautinėse operacijose.
„Svarbu paminėti, kad kitais metais gali trūkti lėšų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo ir karių saugumo tinkamam užtikrinimui. Nepakankamas krašto apsaugos sistemos finansavimas gerokai riboja ir galimybes modernizuoti Lietuvos kariuomenę, o sparčiai kintant ir tobulėjant karinėms technologijoms kyla grėsmė, kad ateityje kariuomenė, neturėdama modernios ginkluotės ir karinės technikos, dėl technologinio atotrūkio bus nepajėgi veikti kartu su sąjungininkais“, - nuogąstauja KAM.
Ministerija pažymi, kad gerokai atsiliekama nuo NATO nustatytų standartų, ir Lietuvos kariuomenė modernizuojama gerokai per lėtai. „Pagal NATO standartus atitinkančias lėšų paskirstymo proporcijas, lėšos kariuomenės modernizacijai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. bendrųjų asignavimų. Tačiau 2011 m. patvirtinti asignavimai įsigijimams tesudaro tik 10 proc., o 2012 m. – 12 proc. bendrųjų asignavimų minimalaus poreikio“, - skaičiuoja KAM.
Planuoja pirkinius
KAM jau skaičiuoja, kiek lėšų turėtų prireikti kariuomenės modernizavimui 2012 m. Ministerijos planuose – sumos su šešiais ir daugiau nulių, tačiau nemaža dalis šių lėšų reikalinga atsiskaitymams už ankstesniais metais įsigytą karinę techniką.
Anot KAM, minimalus lėšų poreikis ginkluotei ir karinei įrangai įsigyti kitąmet sudarys apie 35 mln. Lt. Šie pinigai būtų skirti sutartiniams mokėjimams už patrulinių laivų įsigijimą bei karinių vienetų modernizavimui: minosvaidžiams modernizuoti, kulkosvaidžiams, granatsvaidžiams, oro gynybos sistemoms įsigyti.
Investiciniams projektams KAM numato kelissyk didesnę sumą – 112 mln. Lt. Šios lėšos būtų skirtos sutartiniams mokėjimams už minų paieškos laivų įsigijimą, oro erdvės stebėjimo sistemos sukūrimui, logistinei ir kitai įrangai, reikalingai tarptautinėms operacijoms, simuliacinių sistemų ir treniruoklių, ryšio priemonių įsigijimui bei kariuomenės infrastruktūros plėtros projektams.
Šiais metais gynybai išleisti numatoma 871 mln. Lt.
A. Anušauskas: pridėti milijardą – ne taip ir paprasta
„Kiekvienais metais, esant galimybėms (BVP dalis gynybai – DELFI), turi būti didinama. Manau, kad ir kitais metais, ir 2013 m. tas didinimas bus. Kai klausiama, ką daryti, kad būtų pasiekti tie ilgai siekiami du procentai, sakau paprastai – 2012 m. (išlaidos gynybai – DELFI) bus arti milijardo, reikia pridėti dar milijardą. Bet ar mes jį turime? Mūsų požiūris į išlaidų gynybai didinimą turi būti adekvatus ekonomikos augimui“, - sakė A. Anušauskas.
Jo skaičiavimais, kitąmet BVP ir išlaidų gynybai santykis turėtų būti toks pat arba nežymiai didesnis, o 2013 m. turėtų būti kiek didesnis ūgtelėjimas.