Iškėlė klausimą, į kurį dabar gali atsakyti tik Putinas: neabejoja, kad siūlymai Rusijai jau pateikti

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (ST) renkasi aptarti situaciją. Rusija nuo vasario perima pirmininkavimą šitai ST. Jungtinė Karalystė (JK), Jungtinės Valstijos svarsto atgrasymo sankcijas. JK sako, kad siųs didelį karių, ginklų, karo laivų ir lėktuvų dislokavimą Europoje, ir, pirmiausia, rytų Europoje, pranešė JK premjeras Borissas Johnsonas.

Kalbama apie ekonomines sankcijas, Vakarai jau neslepia, kad remia Ukrainą ginklais. NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad NATO nesiųs karių ginti Ukrainos.

Zelenskio elgesys suprantamas

Buvusiam premjerui Gediminui Kirkilui atrodo suprantamas dabartinis V. Zelenskio kalbėjimas.

„Čia kariškiai labai gerai žino, kad pergalę iškart pasiekia, jeigu priešo gretose yra panika. Aš suprantu V. Zelenskį, kad jis nenori panikos. Kitas klausimas, kad nėra labai stabili ir vidaus padėtis pačioje Ukrainoje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė G. Kirkilas.

Politiko vertinimu, Ukrainos prezidento taktika šiuo metu yra teisinga.

„Reikia stiprinti gynybą, o ne kelti paniką. Nes panika gali sukelti daugiau žalos negu įtempta, bet rimta situacija, šalies vadovai susivieniję“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Atsargos pulkininkas Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis pritarė mintims, kad panika tokioje situacijoje yra blogas patarėjas.

„Turbūt meluočiau, jei sakyčiau, kad Ukrainai nėra grėsmės. Bet panika tikrai būtų nelaiku. Pralaimėjimas yra dvasinė būsena, bet ne fizinė. Nereikia, kad ukrainiečių tauta pralaimėtų dar karui neprasidėjus.

Jie turi ramiai tai, ką reikia daryti. Ruoštis apginti savo vertybes, teritoriją, žmones, ir ramiai daryti pasirengimą“, – sakė V. Malinionis.

Situacija Ukrainoje – visai kita nei buvo

Buvusio premjero G. Kirkilo nestebina, kad Berlyno ir Paryžiaus tonas, vertinant situaciją, yra kitoks nei tarkime Vašingtono.

„Visos valstybės yra skirtingos savo požiūriu į tą pačią Ukrainą, jos galimą integraciją į NATO ateityje. Tačiau šiandien reikia pasidžiaugti, kad bent jau NATO šalys yra gana vieningos. Jos nepasidavė Rusijos spaudimui įrašyti į vadinamą naują saugumo architektūrą tokias frazes kaip „Ukrainos niekada nepriimti į NATO“ , kad „apskritai NATO plėtros nebus“, – vardijo G. Kirkilas.

Politikas spėjo, kad amerikiečiai turi daugiausiai informacijos, taip pat ir žvalgybinės. Jis taip pat pasidžiaugė pokyčiais pačiame Ukrainos pasirengime gintis.

„Aš labai gerai prisimenu savo vizitą į Ukrainą, kuomet buvau krašto apsaugos ministru. Tuo metu Ukrainos kariuomenė buvo šiek tiek daugiau kaip penki tūkstančiai karių. Jau, nekalbant apie tai, kad ji buvo silpna, knibždėjo visokiausių šnipų. Net pačio vizito metu man ukrainiečiai sakė, su kuo čia galima atvirai kalbėti, o su kuo – ne.

Dabar Ukrainos kariuomenėje yra virš 200 tūkst. profesionalių karių, nekalbant apie tai, kiek jie gali pakviesti savanorių ir rezervo. Tai yra visiškai kita situacija“, – sakė G. Kirkilas.

Jis pripažino, kad Ukraina yra daug silpnesnė negu Rusija savo ginkluote, ypač ore.

„Vis tik, jeigu vyktų lauko veiksmai, Ukraina turi gali duoti stiprų atkirtį, ir tas kvepėtų daugeliu aukų ir tai pačiai Rusijai. Nežinau, ar Rusijos vadai yra tam pasiryžę“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Mano, kad dar bent mėnesį truks derybų etapas

Politiko nuomone, kariuomenės telkimas leido Rusijai priversti Vakarus sėsti prie derybų stalo.

„Kol kas, ačiū Dievui, NATO vienybė išlieka, ir tai yra labai svarbu. Maža to, NATO šalys, tos pačios JAV, JK ir kitos, pažadėjo didinti savo karių skaičių, ypač Rytiniame flange, tiesą sakant, ir Lietuvoje“, – teigė G. Kirkilas.

Jis mano, kad derybų metu Rusijai yra pateikti siūlymai.

„Kol kas manau, kad dar kokį mėnesį mes derybas matysime“, – sakė G. Kirkilas.

Putinui reikia pergalės

Gynybos ekspertas aiškino, kad pajėgų sutelkimas yra spaudimas.

„Atsakyti, ar bus užpulta Ukraina ar kažkas kito, turbūt gali tik Putinas. Be abejo, kad Putinas yra įvaręs save į kampą, kad jam vis tiek reikės parodyti, kad jis pasiekė kažkokią pergalę“, – kalbėjo V. Malinionis.

Jo nuomone, jau tai, kad su V. Putinu pradėjo kalbėtis JAV, didžiųjų Vakarų Europos valstybių prezidentai, yra pergalė.

„Jau su juo skaitomasi, jau jo bijoma. Naudodamas karinį instrumentų, jis pasiekia daug dalykų“, – teigė V. Malinionis.

Lygindamas abiejų šalių situaciją, gynybos ekspertas konstatavo, kad besiginančioji pusė turi privalumų.

„Jų privalumas yra tas, kad jie gali įsitvirtinti pozicijos, paruošti inžinerines kliūtis, išankstinius manevrus.

„Yra klasikinė „vienas prie trijų“ formulė. Tai reiškia, kad minimum tris kartus didesnėms pajėgoms turi pulti, kad atkovotum kažkokią teritoriją arba kažką užkovotum. Jeigu yra gerai suplanuota manevrinė gynyba, paruošti vadai, padaliniai, tas santykis gali būti dar didesnis“, – sakė V. Malinionis.

Tačiau gynybos ekspertas neatmeta, kad Rusija gali atplėšti iš Ukrainos Donecką ir Luhanską.

„Bet visapusiška Ukrainos okupacija turbūt yra nereali“, – teigė V. Malinionis.