Vakarai kardinaliai pasikeitė – dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje vertina Rusiją kaip tikrą grėsmę, taip sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Šiandien Vakarai nustojo traktuoti Rusiją kaip patikimą partnerį, su kuriuo būtų galima puoselėti vienokius ar kitokius ryšius. Šiandien Vakarai vertina Rusiją kaip labai rimtą grėsmę demokratinei pasaulio sistemai“, – tokius žodžius sakė G. Nausėda antradienį.
G. Nausėda pasiuntė ir raginimą Vakarams – peržengti raudonąją liniją ir siųsti Ukrainai naikintuvų bei raketų. O tai kaip reikiant įsiutino Kremlių. Vladimiro Putino atstovas tėškė, kad Baltijos šalys konfliktą tik kaitina, ir G. Nausėdą išvadino turinčiu ekstremistinių polinkių.
„Matome labai labai agresyvų Baltijos šalių atstovų ir Lenkijos nusiteikimą. Jie akivaizdžiai pasirengę viskam, kad provokuotų konfrontacijos stiprėjimą. Ir veikiausiai nesusimąsto apie padarinius.
Žinoma, liūdna, kad tokiomis aplinkybėmis didžiųjų Europos valstybių, kurios visų europinių procesų variklis, vadovai, deja, nesugeba subalansuoti, kad atsvertų tokius atstovus su ekstremistiniais polinkiais“, – teigė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Beje, Kremlius dar turės dėl ko širsti, mat į Lietuvą planuoja atvykti JAV prezidentas Joe Bidenas. Liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vakarai žada stiprinti gynybą.
„Bet kuriuo atveju JAV prezidentą mes Lietuvoje pamatysime šiais metais. Tuo neabejoju. Tai bus šių metų liepos 11–12 dienomis“, – sakė G. Nausėda.
Tankų „Leopard“ ir „Abrams“ išsiprašiusi Ukraina naikintuvų iš Vakarų negaus. Įkandin Vokietijos ir JAV patvirtino – neketina perduoti naikintuvų „F-16“.
Bent kol kas tokie patys signalai ir iš kitų valstybių. Štai Nyderlandų premjeras Markas Rutte Hagoje susitikęs su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu pareiškė, kad nėra jokių tabu siųsti kovinių naikintuvų. Bet tai būtų labai didžiulis žingsnis ir jo niekas bent jau šiuo metu nežengs.
„Apie F–16 naikintuvų pristatymą Ukrainai nekalbama. Jokių prašymų, jokių tabu, bet tai būtų labai didžiulis žingsnis. Intensyviai deriname su sąjungininkais, ką būtų galima padaryti“, – kalbėjo Nyderlandų premjeras.
„Tai priklauso nuo pateiktų prašymų, o ne nuo sklandančių gandų. Kol kas jie nėra suformuluoti, bet kai gauname – svarstome. Antras kriterijus – įsitikinti, kad tai nesukels eskalacijos, kad siunčiama įranga nebus naudojama smūgiams į Rusijos teritoriją, o padės Ukrainai priešintis ir ginti savo teritoriją.
Trečias kriterijus – šie tiekimai neturi susilpninti pačios Prancūzijos gynybos“, – savo ruožtu teigė Prancūzijos prezidentas.
Signalai pasikeitė
Į naują Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinės pagalbos Ukrainai paketą pirmą kartą gali būti įtraukta ilgesnio nuotolio raketų, pranešta trečiadienio rytą.
Apie tai rašo naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi dviem Amerikos valdininkais. Anot jų, prezidento Joe Bideno administracija jau iki šios savaitės pabaigos gali pranešti apie daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių vertės paketą.
Jį taip pat sudarys priešlėktuvinės gynybos sistemoms „Patriot“ skirta pagalbinė įranga, šaudmenys ir prieštankiniai ginklai „Javelin“.
Vienas iš valdininkų pažymėjo, kad dalis paketo atkeliaus iš fondo USAI, leidžiančio J. Bideno administracijai gauti ginklų iš pramonės, o ne iš JAV esančių ginkluotės atsargų.
Jo teigimu, kalbama apie antžeminių mažo skersmens bombų (GLSDB), kurių veikimo nuotolis siekia 150 km, pirkimą.
Tai gali leisti Ukrainai atakuoti svarbius karinius taikinius, kurie anksčiau buvo nepasiekiami, ir padėti jai tęsti kontratakas, pridarant nuostolių Rusijos ginkluotųjų pajėgų užnugariui, pažymi naujienų agentūra.
Lietuvos vadovas G. Nausėda neslepia – norėtų, kad ginklavimasis būtų spartesnis. Bet per metus ir taip daug nuveikta.
„Taip, man, kaip Lietuvos Respublikos prezidentui, labai norėtųsi, kad tie sprendimai, kurių verkiant reikia Ukrainai atsilaikyti šitoje kovoje, būtų priimami greičiau, kad sprendimai būtų daromi greičiau. Kad tie ginklai, kurie labai reikalingi Ukrainai kovoti su Rusija, pasiektų Ukrainą kaip galima greičiau.
Bet aš manau, kad mes tikrai nuėjome didelę kelio dalį. Tikiu, kad procesai tiesiog negrįžtami“, – kalbėjo G. Nausėda.
Rytų Ukrainoje, Donbase, Ukrainos gynėjams pavyksta laikyti frontą. Per praėjusią parą atrėmė atakas 13 gyvenviečių. Įskaitant ir Bachmutą.
Ukrainos pajėgos smogė ir vienam rusų šaulių pulkui, likviduota dešimtys karių.
Artėjant rusų invazijos metinėms vasarį spėliojama, kad JAV prezidentas J. Bidenas gali atskristi į Lenkiją. Mat saugumo sumetimais į pačią karo siaubiamą šalį vykti neįmanoma. J. Bidenas patvirtino, kad į Lenkiją skris, tik laikas kol kas neaiškus.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
