aA
Lietuvos biudžeto išlaidos mažėja lėtai dėl klaidingo visuomenės įsitikinimo, jog didžiausią surinktų biudžeto pajamų dalį pasiglemžia valdininkai, nors didžiausios išlaidos tenka švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai – sritims, kurių finansavimo žmonės apkarpyti nenori. Taip apie išlaidų mažinimą kalba finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri teigė esanti pasirengusi trenkti į snukį kiekvienam, kuris mano, jog išlaidos nemažėja dėl valdininkijos.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© A.Didžgalvio nuotr.

„Palyginkime 2008-uosius ir 2009-uosius metus. 2009-ieji metai buvo išlaidų mažinimo metai, išlaidos sumažėjo 1 proc., pajamos sumažėjo 30 proc. Bet jeigu kas nors pasakys, kad išlaidos nemažėja dėl to, kad valdininkija išlaidauja, tai esu pasirengusi tokiam žmogui, atsiprašau už pasakymą, trenkti į snukį, nes skaičiai rodo visiškai kitą dalyką“, - Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) surengtoje diskusijoje apie mokesčius kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak ministrės, 2009 m. apie 2,5 mlrd. Lt išlaidų sudarė padidėjusios motinystės (tėvystės) išmokos, pedagogų atlyginimai, padidintos senatvės pensijos. Jei ne šie sprendimai, anot I. Šimonytės, išlaidas karpyti būtų buvę kur kas lengviau.

Remia protestus dėl algų, bet mokėti mokesčių nenori

LLRI surengtoje diskusijoje kalbėjusi I. Šimonytė teigė nenorinti kalbėti apie kiekvieną konkretų mokestį atskirai, nes, pasak jos, Lietuvos problema – ne koks nors mokestis, o bendra biudžeto skylė. Ministrė sako, kad jai priimtina verslo siūloma logika: pajamoms sumažėjus iki 2004-2006 m. lygio, pasiimti tų metų skaičius ir gyventi lygiai taip pat.

Tačiau, pasak jos, į tų metų išlaidas grįžta tik dviejuose sektoriuose – valdininkų atlyginimų ir krašto apsaugos finansavime. Visur kitur, anot I. Šimonytės, Lietuvoje vis dar išlaidaujama ir gyvenama ne pagal kišenę.

„Man irgi labai priimtina ta logika: jeigu mes esame su pajamomis tam tikrame taške, pasižiūrėkime, kur mes buvome su išlaidomis tame pačiame taške ir bandykime ten pat grįžti. Ir, sakau, grįžom, su valdininkų darbo užmokesčiu ir krašto apsaugos finansavimu“,- kalbėjo ministrė.

Kitas didžiąsias išlaidas, I. Šimonytės teigimu, sudaro sritys, kurių liesti visuomenė nenori – sveikatos apsauga, švietimas, socialinės išlaidos.

„Žmonės dažnai galvoja, kad viešasis sektorius yra biurokratija. Aš bandau privesti prie to, kad mes konkretiems viešųjų paslaugų sektoriams – švietimui, sveikatai ir kitiems – skiriame beveik tiek BVP, ką vidutiniškai skiria ES, nors perskirstome daug mažiau. Tai klausimas toks – kiek mes galime tokiame keistame dualume gyventi? Tai yra neįmanoma, užtai reikia ir kalbėti“, - teigė I. Šimonytė.

Ji pateikė policijos pareigūnų pavyzdį, kurių Estijoje yra 25 proc. mažiau nei Lietuvoje. Pasak I. Šimonytės, Lietuvai galbūt reikėtų eiti tokiu keliu, tačiau mūsų visuomenėje viskas vyksta atvirkščiai – žmonės remia pareigūnų protestus, kurie rengiami dėl to, kad darbo užmokestis sumažėjo 1,8 proc.

„Turbūt turėtumėm eiti tokiu keliu, bet kai visuomenėje vyksta tokie, na, protestai, nepasitenkinimai, kai piketuoja pareigūnai, nepatenkinti tuo, kad jų algos mažinamos 1,8 proc., tai tada mes tą protestą palaikome kaip pagrįstą išteisėtą, nors visiškai nesame pasirengę mokėti tiek mokesčių, kad tiems pareigūnams būtų galime mokėti tuos nesumažintus atlyginimus“, - kalbėjo ministrė.

Gavusi ministerijų 2011 m. biudžetus, isteriškai juokėsi

Kalbėdama apie visuomenės mąstymo ypatumus, finansų ministrė prisiminė ir tai, kad tam tikros inercijos yra ir politikų bei valdininkų mąstyme planuojant kitų metų biudžetus. Ji pasakoja, kad gavusi 2011 m. ministerijų pageidavimus, kurie šiųmečius viršijo 4 mlrd. Lt, kurį laiką iš nevilties tiesiog isteriškai juokėsi.

„Aš juokiausi, bet juokiausi tokioje isteriškoje būsenoje, todėl kad ministerijos parašė 4 mlrd. Lt papildomų asignavimų kitais metais nuo šių metų lygio, kai ministerijų vadovai, ministrai, Vyriausybės kabineto nariai turėtų žinoti, kad jeigu mes mažiname savo deficitą ir išeidinėjame iš recesijos. Tai reiškia, kad didelių papildomų pajamų tikėtis neturime jokio pagrindo. Aš įsivaizduoju, kad būtų buvę bent jau kažkaip normalu prašyti to paties finansavimo kaip 2010 m. lygyje, nors reikėjo parodyti pilietinę poziciją ir paprašyti mažesnio finansavimo“, - pasakojo I. Šimonytė.

Kaip gerą pavyzdį ministrė paminėjo Teisingumo ministeriją, kuriai vadovauja buvęs LLRI prezidentas Remigijus Šimašius.

Ministrė sako paklaususi kolegų, kodėl išdėstyti tokie netikėti planai, tai šie jai atsakę, jog tai yra tik norai, o ministerijos esą susitaikysiančios su finansavimu pagal galimybes. Pasak I. Šimonytės, šiuo metu ministerijų paprašyta išdėlioti 2010 m. biudžetus ir parengti projektą, jeigu jis būtų sumažintas 10 proc.

Moteris norėjo atsisakyti mokėti GPM

Finansų ministrė taip pat pasakoja sulaukusi vienos moters laiško, kuri norėjo pasiteirauti, kaip atsisakyti mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), nes manė taip finansuojanti tik ministrų, Seimo narių ir premjero algas.

„Tiesą sakant aš nepatingėjau suskaičiuoti, kiek jai sumažėtų mokestis, jeigu ji galėtų tą padaryti, ko negali. Ji nepasakė, koks jos atlyginimas, tai jeigu ji gauna minimalią algą – tai mokamas GPM sumažėtų maždaug 1 ct, o jeigu gauna vidutinį – tai maždaug – 7 ct“, - aiškino I. Šimonytė.

Pasak ministrės, kol visuomenė manys, jog mokesčius moka tik valdžios algoms mokėti, tol politikams nepavyks veiksmingai sumažinti išlaidų.

„Su mūsų požiūriu į šešėlinę ekonomiką, mokesčių mokėjimą apskritai ir į tai, kad mokesčiai yra mokami tam, kad finansų ministras, ministras pirmininkas ir Seimas išsimokėtų sau algas... Visa tai yra labai toli nuo tiesos“, - apgailestavo ministrė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Tautiečių pamėgtame Ventspilyje – neregėti dalykai: latviai dabar labai didžiuojasi, nes lietuviai to dar neturi

Viena populiariausių vietų Latvijoje, į kurias lietuviai vyksta su šeima – tai plačiais ir...

Lukašenka vėl įsitvirtino Baltarusijoje: dabar lieka tik viena viltis

Praėjusią savaitę suėjo dveji metai po Aleksandro Lukašenkos esą laimėtų rinkimų...

Mįslingai dingo iš Ispanijos turėję grįžti du jauni lietuviai: artimieji prašo pagalbos

Jau daugiau nei savaitę be žinios yra dingę du jauni žmonės – 18-metė Vesta Kunigonytė ir...

Delfi PliusSniego pilys

Jelcino humoras ir pomėgis moterims karčiai atsirūgo: apkaltintas smurtaujant ir priekabiaujant, o Anglijos karalienė liko apšalusi nuo netakto

Kadaise sklido legendos apie tuomečio Rusijos prezidento Boriso Jelcino silpnybę moterims....

Rimtas testas Gran Kanarijoje: Ispanija – Lietuva eiga gyvai

Antradienio vakarą savo jėgų patikrinimą tęsianti Lietuvos vyrų rinktinė (FIBA 8) Gran...

„Putino virėjas“ samdinių ieško tarp žudikų ir prievartautojų

Rusijos privati karinė kompanija „Vagnerio grupė“ savo išretėjusias gretas pildyti pradėjo...

Prie savo namų uteniškė pasijuto lyg miške: akis į akį susidūrė su vilkais ir dabar perspėja miestų gyventojus (1)

Ne kasdien papuola akis į akį susidurti su miško gyvūnais, juo labiau – savo kieme. O štai...

Įspūdingas greitis: Meilutytė pakeliui į finalą paliko sau už nugaros visas varžoves

Italijos sostinėje Romoje tebesitęsiančiame Europos čempionate įvyko moterų 50 metrų krūtine...

Ekspertai įvertino siūlymą pratęsti liberalizaciją: elektros neatpigins, bet vieną tikslą galime pasiekti

Elektros tiekimo rinkos liberalizavimo terminų keitimas neatpigins elektros, tačiau gali numalšinti...

Karas Ukrainoje. „Kokia įdomi diena“: skelbiama apie sprogimus prie Simferopolio Melitopolio meras: pasislėpti jau niekas nebesuspės (23)

Rusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.