aA
Kūno kultūros mokytoja per pamoką nuolat pliaukšti vaikams per užpakalius, o tokiam elgesiui pasipriešinusią mokinę iš sporto salės ištempė už plaukų – tokią istoriją pasakoja į DELFI redakciją parašęs tėtis, kuris savo atžalą leidžia į vieną Utenos mokyklų. Ugdymo įstaigos vadovybė tikina, kad situaciją žino, tačiau surinkti faktai rodo, jog fizinis smurtas prieš vaiką naudotas nebuvo.
© DELFI / Andrius Ufartas

Siekiant apsaugoti nepilnametę nuo galimos žalos, publikacijoje nebus minimi nei jos tėvų, nei mokytojos asmens duomenys.

Teigia, kad dukrą ištempė už plaukų

Kaip rašo galimai nukentėjusios mergaitės tėtis, tarp jo dukros ir mokytojos konfliktas įsiplieskė po to, kai pedagogė trenkė mergaitei per užpakalį, o ši įpykusi kelis kartus spyrė mokytojai.

„Dukrai gavus per užpakalį, dukra spyrė mokytojai atgal. Suveikė savigynos instinktas? Juk smurtas iššaukia smurtą? Mokytoja sulaukusi pasipriešinimo tapo dar agresyvesnė, bandė griebti už rankos, nepavykus griebė už plaukų ir tempdama iš salės rėkė – „einam pas pavaduoją“. Turbūt susivokusi, ką daro, paleido plaukus ir nuėjo pas pavaduoją“, – iš dukros namie išgirstą istoriją laiške aprašo sunerimęs tėtis.

Jo teigimu, situaciją sužinojusi pavaduotoja taip pat neišklausė aplinkybių, neleido mokinei pasakyti savo įvykių versijos.

„Grįžus su pavaduoja prasidėjo vaiko puolimas dviem frontais. Vaikui bandant pasakoti savo versiją buvo liepta nerėkti ir galų gale visai užčiaupta. Pradėjus vaikui verkti direktoriaus pavaduotoja išsivedė ją iš salės ir paliko ant laiptų verkiančią, dar pagrasinusi, kad iškvies policiją.

Apie visą situaciją sužinojome tik grįžę namo, nei mokytoja, nei pavaduoja nepranešė mums, tėvams, apie konfliktą iškarto. Turbūt tikėjosi, kad vis tik tai praslys patylomis, kaip ir tikriausiai daug kartų anksčiau“, – laiške piktinosi tėtis.

Išgirdęs dukros pasakojimą tėtis pasibaisėjo: mokytoja trenkė per užpakalį ir ištempė iš salės už plaukų
© DELFI / Domantas Pipas

Direktorius: surinkti faktai smurto nerodo

DELFI susisiekus su mokyklos direktoriumi Arvydu Šilinsku, šis patikino, kad situacija jam gerai žinoma, dėl šio incidento mokykloje atliekamas vidinis tyrimas. Vis dėlto, anot švietimo įstaigos vadovo, iš surinktų faktų jau dabar aišku, kad fizinis smurtas prieš mokinę naudojamas nebuvo.

„Dar iki galo mes negalime dėti pliuso, kad viskas išsiaiškinta, bet situacija aiški. Nebuvo tokio smurto, kurį galima tiesiogiai tuo žodžiu pavadinti. Ta mergaitė yra sudėtingas vaikas, ji labai greitai įsiplieskia, ji lankė ir psichologo konsultacijas.

Per pamoką mergaitė kabojo ant tos švediškos sienelės, ji buvo nepasiruošusi pamokai, kaip dažnai būna. Vaikai žaidė gaudynes, mokytoja jai tiesiog plekštelėjo, kad dabar tu gaudai. Ji nušoko nuo tos sienelės ir tiesiog (sako – DELFI) mokytojai – eik tu šikt. Jos (mergaitės – DELFI) plaukai ilgi, ji (mokytoja – DELFI) tiesiog paėmė už peties, atsuko į save ir sako – ką tu čia su manim kalbi. Ji (mergaitė – DELFI) spyrė mokytojai porą kartų. Yra tos mėlynės, visa kita“, – susidariusią situaciją nupasakojo A. Šilinskas.

Anot mokyklos vadovo, kūno kultūros mokytoja apie jos ir mokinės konfliktą švietimo įstaigos pavaduotojai pranešė nedelsiant. A. Šilinskas svarsto, kad dėl pasekmių susikrimtusi mokinė galėjo tėvams papasakoti ne visai tikslią įvykių versiją.

„Mokytoja po tokio atvejo nuėjo pas pavaduotoją, pasakė situaciją. Pavaduoja, žinodama mergaitės impulsyvumą, iškvietė ją iš pamokos. Mergaitė turbūt išsigando, kad šioje vietoje gali būti sudėtinga situacija ir tėveliams papasakojo, kaip čia viskas buvo“, – kalbėjo jis.

A. Šilinskas pabrėžė, kad šioje situacijoje nukentėjusi yra ir mokytoja, esą mergaitės spyriai buvo stiprūs, ant darbuotojos kojų liko mėlynės, tačiau pedagogė dėl sužalojimų niekur nesikreipė.

Išgirdęs dukros pasakojimą tėtis pasibaisėjo: mokytoja trenkė per užpakalį ir ištempė iš salės už plaukų
© Shutterstock

Mokytoja tėvams iš karto nepranešė

A. Šilinskas patvirtino, kad apie įvykį tėvams iš karto nebuvo pranešta. Jo teigimu, tai mokytojos klaida, nes jos buvo paprašyta tėvus informuoti iš karto.

„Mes turime mokykloje tokį elektroninį paštą „kas nutiko“. Atvejai ten yra rašomi, bet to nemato tėvai. Mokytoja padarė klaidą, nes jai buvo pasakyta iš karto pranešti tėvams, apie tai pasikalbėti, bet ji tai parašė daug vėliau, vos ne vidury nakties“, – komentavo pašnekovas.

Direktoriaus teigimu, jis pavedė ištirti tiek mokinės, tiek mokytojos elgesį. Pats direktorius teigė kalbėjęs ir su galimai nukentėjusia mokine, ir su mokytoja, ir su kitais incidentą mačiusiais vaikais. Anot A. Šilinkso, niekas nepatvirtino fakto, jog pedagogė mergaitę tempė už plaukų.

„Tas patikrinimas vyksta, mes tikrai viską surašysime ir raštu. Bus surašyti ir įpareigojimai mokytojai su parašu, kas aptarta ir ko turėtų nedaryti, gink Dieve“, – patikino mokyklos vadovas.

Paklaustas, ar dėl incidento švietimo įstaiga kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus, A. Šilinkskas aiškino, kad pirmiausiai vadovybė situaciją puolė aiškintis patys.

„Tą pačią dieną mergaitei vienai ranka lūžo, tai pranešėme dėl šitos traumos vaikų teisėms. Tai ir šitą įvykį pasakysime, paaiškinsime, kas kaip buvo, tik norėjome patys viską smulkiai (sužinoti – DELFI), vaikų paklausinėti, kad išsiaiškintume iš visų pusių.

Tikrai tokio dalyko, kad tampytų už plaukų, nebuvo. Ir jie patys (tėvai – DELFI) paskui suprato šitą dalyką, mokytoja paaiškino, kaip ten buvo. Ir ta mergaitė sėdėjo, nieko nesakė, kad ją tampė. Kiek aš supratau ir kiek išsiaiškinau. Sakau, papasakokite, kad visos pusės būtų žinomos. Ir vaikai neminėjo kažkokio tampymo. Mes tikrai netoleruojame tokių dalykų, jeigu jau taip būtų buvę, tai jau čia iš viso“, – kalbėjo įstaigos vadovas.

Išgirdęs dukros pasakojimą tėtis pasibaisėjo: mokytoja trenkė per užpakalį ir ištempė iš salės už plaukų
© DELFI / Karolina Pansevič

Tėvai tikina, kad mokiniams per užpakalį pliaukši nuolat

Kaip teigiama DELFI atsiųstame tėčio laiške, mokiniai kūno kultūros mokytojos elgesiu tarpusavyje ir tėvams skundžiasi nuolat.

„Mokytoja pamėgusi pliaukšėti vaikams per užpakalius, nors vaikams akivaizdžiai tai nepriimtina, skundžiasi dėl to tėvams ir tarpusavyje. Tačiau dėl baimės, kad bus mažinami pažymiai, užsitrauks mokytojos pyktį ilgą laiką visi vaikai tylėjo. Ant kiek vaikai įbauginti, kad net bijo pasakyti mokyklos direktoriui ar direktoriaus pavaduotojai. Tiesa, tiek direktorius ir direktoriaus pavaduotoja puikiai žino šią problematišką mokytoją. Klausimas, kodėl niekas nesiima veiksmų spręsti šią problemą?“ – klausimą kėlė laiško autorius.

Pasak A. Šilinsko, po šio incidento mokykloje ir ši, ir kiti kūno kultūros užsiėmimus vedantys pedagogai informuoti, kad toks elgesys nėra tinkamas. Savo ruožtu galimai nukentėjusios mokinės tėvams direktorius sako bandęs paaiškinti, kad mokytojos pliaukštelėjimas vaikui per užpakalį neturėjo jokios potekstės.

„Tėvai iš ryto atėjo pas mane. Mes išsiaiškinome tą dalyką, šnekėjomės, kad tas pliaukšėjimas nėra su kažkokia potekste. Kaip žinote, sportininkai taip įpratę. Tai yra negerai. Mes tai įvertinome, aptarėme, kad taip, gink Dieve, niekada nereikia daryti. Šnekėjome su visais kūno kultūros mokytojais. Mokinį galima liesti tik tada, kai jam per kūno kultūros pamoką reikalinga kažkokia pagalba – eina buomu, prilaikyti už rankos, dėl saugumo“, – sakė mokyklos vadovas.

Pasiteiravus, ar incidentas nutiko pradinėse klasėse, A. Šilinksas patikino, kad pedagogė dirba su vyresniais vaikais: „Čia ne pradinukai, čia vyresni vaikai. Ji turi nuo penktokų iki aštuntokų.“

Pašnekovas, kalbėdamas apie šią fizinio lavinimo mokytoją, tikino, kad klaidų darbe padaro visi, tačiau tokio pobūdžio skundų iki šiol nebuvo.

„Tokio tipo tai ne. Žinot, kūno kultūra yra pamoka, kur rizika traumom yra didesnė, bet tokio incidento, kiek aš esu, neprisimenu, kad būtų buvę.

Mokytoja tikrai nėra smurtaujanti, ji tikrai nėra kažkokia kerštinga, tiesiog buvo toks incidentas. Mes tikrai jo nepalikome ir neužglaistėme, padėkojau ir tėveliams, kad pasakė, kas neramina. Geriau išsiaiškinti ir padaryti išvadas, negu viską paslėpt“, – aiškino ugdymo įstaigos direktorius.

Jis pridūrė, kad su mokine šiuo metu dirba psichologai, tėvai priimti tokią pagalbą sutiko.

Išgirdęs dukros pasakojimą tėtis pasibaisėjo: mokytoja trenkė per užpakalį ir ištempė iš salės už plaukų
© DELFI / Artūras Morozovas

Apie smurto atvejus privalo pranešti vaiko teisių specialistams

DELFI primena, kad anksčiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė yra aiškinusi, jog apie smurtinius incidentus mokykla turi informuoti ne tik tėvus, bet ir vaiko teisėmis besirūpinančias atsakingas institucijas.

Be to, tiek smurtavęs mokinys, tiek nuo smurto nukentėjęs vaikas turėtų gauti psichologinę pagalbą.

„Kaip nustato Švietimo įstatymas, bet kuris mokyklos darbuotojas ar mokinys, pastebėjęs smurtą, privalo tuoj pat pranešti direktoriui. Mokyklos vadovas ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuoja smurtavusio ir smurtą patyrusio mokinio tėvus, vaiko teisėmis besirūpinančias tarnybas. Smurtavęs ir smurtą patyręs nepilnametis kartu su jį lydinčiais tėvais per 5 darbo dienas turi gauti nemokamą psichologinę pagalbą – dėl to turi pasirūpinti mokyklos vadovas“, – aiškino G. Šeibokienė.

Specialistės teigimu, apie smurto atvejį mokykloje tėvams turėtų būti pranešama nedelsiant ir tuo pasirūpinti turėtų mokyklos vadovas. Tiesa, įstatyme numatyta, kad informacija tėvams apie įvykį pateikiama turėtų būti ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

„Švietimo įstatyme nustatyta, kad smurto atveju mokyklos vadovas apie tai nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša tėvams, institucijoms, kurios turi užtikrinti vaiko teisių apsaugą“, – teigia ministerijos atstovė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(60 žmonių įvertino)
2.5000

Top naujienos

Popieriniai milijonieriai: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga (22)

„Tu direktorius, tu milijonierius. Nori – atskrisk, pasiimk savo pinigus ir dink iš čia“, –...

Prezidento patarėjas užsimena apie platesnį turto apmokestinimą, automobilių mokesčio pokyčius (250)

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta mano, kad kitų metų biudžeto ambicija gerėja, tačiau...

Po rinkimų JK – kalbos apie dar vieną referendumą (24)

Škotijos pirmoji ministrė, Škotijos nacionalinės partijos (ŠNP) lyderė Nicola Sturgeon žada...

Oficialūs rinkimų JK rezultatai: daugumą užsitikrino Johnsono toriai papildyta 09.30 (253)

Per Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus, itin svarbius...

Vos pasukęs už LKL būstinės kampo „Nevėžis“ grįžo prie senų įpročių (13)

Nauja panelė – sena suknelė. Finansinio skaidrumo viešai reikalaujanti Lietuvos krepšinio lyga (...

Žinia apie lietuvių pasiekimus sklis dar garsiau: Vilniuje atidarytas jiems skirtas muziejus

Prancūzai turi Vyno muziejų, italai – Kalnų, kinai – Rožių, lietuviai nuo šiol turės –...

Fausta jau po pirmos praktikos suprato, kad pasirinko teisingai: jei viskas erzina, tau čia ne vieta

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Švietimo akademijoje pradinių klasių ugdymą...

Apvogtų automobilių skaičius augo: aktyviausiai ilgapirščiai veikė Vilniuje (8)

Su automobilių dalių vagimis kasdien susiduria mažiausiai 4 savo automobilius apsidraudę...

Euro zonos reformų planus stabdo suirutė Italijoje ir Vokietijoje (21)

Euro zona pasiekė tam tikrą pažangą baigdama kurti bankų sąjungą ir reformuodama finansinės...