aA
Dar vieni pandeminiai mokslo metai netrukus baigsis, bet vis dar neaišku, kokie jie bus rudenį. Gegužės 25 d. Vyriausybė paskelbė, kad turėtų būtų tęsiamas mišrusis mokymo būdas, ir nurodė jam pasirengti, tačiau švietimo bendruomenė sukilo, nes iš kalbų turinio suprato, kad valdžia pasiklydo tarp terminų pavadinimų ir iš tikrųjų siūlo tęsti hibridinį ugdymą. Mokytojai puolė skųstis, kad šių dienų pedagogai neturi teisės turėti šeimos, maisto ir miego, mat dėl tokio mokymo viską suderinti tiesiog neįmanoma.
Išgirdę, kaip reikės dirbti naujais mokslo metais, mokytojai apstulbo: dalis jau planuoja išeiti
© DELFI (V. Deveikytės nuotr.)

Vis dėlto birželio 1 d. susitikus prezidentui Gitanui Nausėdai ir švietimo ministrei Jurgitai Šiugždinienei buvo paskelbta, kad esą pozicija dėl naujų mokslo metų yra aiški – visi vaikai turi grįžti į mokyklas. Politikai taip pat svarstė, kad rudenį naujus mokslo metus reikėtų pradėti neįvedus privalomo moksleivių testavimo dėl COVID-19, ir tai turėtų likti tik rekomendacija.

Tačiau Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė (LŠMPS) sąjunga kol kas nepasitiki tokiomis kalbomis ir sako nematanti, jog būtų priimtas aiškus politinis sprendimas. Taip pat nukerta, kad hibridinis ugdymas galėtų būti taikomas tik išimtiniais moksleivių ligos atvejais, ir tai turi būti patvirtinta gydytojo.

„Jeigu epidemiologinė situacija nėra labai bloga, turi būti vykdomas visiems be išimties kontaktinis ugdymas, jeigu prasta, tai, nustačius ekspertams tam tikrą ribą, turi būti vykdomas nuotolinis. Neturėtų viskas priklausyti tik nuo tėvų norų“, – „Delfi“ sakė profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

Jis pridūrė, kad už hibridinį mokymą, jeigu tokio dėl koronaviruso situacijos nebus numatyta atsisakyti, mokytojams turi būti papildomai mokama.

Pedagogų trūkumas Lietuvos mokyklose jau ir taip bus greitai jaučiamas, tačiau tikėtina, kad tokia neaiški situacija gali dar labiau paskatinti mokytojus pasitraukti iš švietimo sistemos.

Jų teigimu, dėl hibridinio mokymo darbo krūvis išauga kone dvigubai, o, kaip aiškėja, už papildomas valandas valdantieji kol kas nesiruošia mokėti.

„Toks siūlymas atsiranda, nors reikia turėti omenyje, kad dėl amžiaus ir nuovargio mokytojai tokias darbo vietas ir taip palieka“, – socialiniuose tinkluose guodėsi mokytojai.

Pedagogai pripažįsta, kad nors jiems ir skirtas prioritetas būti paskiepytiems pirmiesiems, tačiau tikėjosi, jog tai iš tikrųjų bus būdas grįžti dirbti kontaktiniu būdu į mokyklą.

„Visur buvo skalambijama, kad mokytojai nepaskiepyti – vaikai negali grįžti. Kas išėjo? Vaikai vis tiek negali grįžti, nes tėvai nesutinka jų testuoti. Nesigailiu, kad pasiskiepijau, bet pikta dėl tų, kurie linčiuoja mokytojus, tačiau mes patys esame didžiausi įkaitai.

Juk mokytojai gali ir privalo viską, ir dar, neduok Dieve, pareikalaus už darbą atlygio – tada jis yra niekšas, kuris neturi teisės žeme vaikščioti“, – socialiniuose tinkluose skundėsi viena iš pedagogių.

Pasiklydo tarp terminų

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas E. Milešinas sutiko „Delfi“ paaiškinti, kuo skiriasi mišrusis ir hibridinis ugdymas ir kodėl antrasis modelis mokytojams yra labai įgrisęs.

„Kai buvo premjerės pranešimas, kad nuo rugsėjo mėnesio bus vykdomas mišrusis mokymas, tai realiai buvo šnekama apie hibridinį mokymą. Mišrusis mokymo būdas toks, kai vieną savaitę mokiniai mokosi kontaktiniu būdu, kitą savaitę – nuotoliniu ir taip keičiasi. Tai yra mišrusis būdas.

Hibridinis būdas toks, kai tuo pačiu metu daliai mokinių pamokos vyksta ir klasėje, ir nuotoliniu būdu. Vadinasi, mokytojas dirba ir klasėje su mokiniais, ir kartu transliuoja pamoką esantiems namuose.“

Egidijus Milešinas
Egidijus Milešinas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Remiantis tuo, ką pasakė Ingrida Šimonytė, sako profsąjungos pirmininkas, buvo ir šnekėta apie hibridinį mokymą.

„Tačiau hibridinis modelis dar jokiuose teisės aktuose nėra reglamentuotas. Mes, profesinės sąjungos, po ne vieno atsiliepimo iš mokytojų, kurie jau dabar pagal jį dirba, gegužės 12 d. kreipėmės į premjerę ir švietimo ministrę, kad atsakytų į tris klausimus.“

Pasak E. Milešino, tie klausimai buvo tokie: 1. Kada ir kaip bus reglamentuotas hibridinis mokymas?; 2. Kiek bus skirta lėšų infrastruktūrai ir kiek bus įrengtų hibridinių kabinetų?; 3. Kiek lėšų bus numatyta mokytojams papildomai apmokėti už padidėjusį darbo krūvį?.

„Kadangi tai tikrai nėra kontaktinis mokymas ir tikrai nėra ne kontaktinis mokymas. Trečią dieną gavome atsakymą iš ministerijos, kad hibridinis mokymas praktiškai yra toks pat kaip kontaktinis. Vadinasi, mokytojams darbo krūvis nepadidėja ir papildomų lėšų ministerija nėra numačiusi.

Infrastruktūrai skirs daugiau nei 3 mln. ir planuoja iki rugsėjo įrengti visoje Lietuvoje tūkstančius tų vadinamų klasių. Mūsų tokie dalykai netenkina ir todėl išreiškėme pasipiktinimą. Suprantame, kokia yra padėtis, suprantame tas naujoves ir inovacijas švietime, nesame prieš hibridinį mokymą, bet jis turi būti taikomas išimtiniais atvejais.“

Vienas iš pavyzdžių, sako jis, galėtų būti, kai mokinys turi atsigauti po tam tikros traumos, ar pan. ir jam gydytojo sprendimu yra skirtas mokymas namuose.

„Tam, kad nereikėtų mokytojams važiuoti pas jį į namus, tada gali būti taikomas ir hibridinis mokymas. Sakykime, visa klasė dirba klasėje, o vienas ar du mokiniai dėl ligos dirba namuose, bet tikrai negali būti taip, kaip dabar yra Lietuvoje.

Kai dėl tėvų norų, įgeidžių „noriu leidžiu, noriu neleidžiu vaiką į mokyklą“, o mokytojai tuo metu reikia persiplėšti į dvi dalis ir turi išmokyti visus, o papildomai už tai nieko nemoka. Tokių dalykų neturi būti“.

Jis sutiko, kad neatlaikę tokių krūvių, mokytojai savo noru trauksis iš švietimo sistemos, o kolektyvinėje sutartyje yra numatytos išeitinės išmokos.

„Mokytojai ir šiemet pasinaudos, remiantis paklausimų skaičiais, tomis išeitinėmis išmokomis. Tikrai turėtų pasinaudoti ne mažiau nei pernai. Greičiausiai apie 1000 mokytojų paliks švietimo sistemą. Taip nutiks, jeigu Vyriausybė nesutvarkys šitos vyraujančios netvarkos, kai švietime kas kaip nori, tas taip daro.“

Kenčia dėl tėvų norų

Profsąjungos pirmininkas buvo nepatenkintas, kad tik balandį buvo pradėta grįžti į mokyklas, bet leidus merams patiems tvarkytis, tėvų žodis tapo lemiamu. Tokia situacija, tikino jis, pedagogus erzina ir netgi iki šiol kai kurie pradinukai nėra grįžę dirbti kontaktiniu būdu, mat tėvai nesutinka su testavimu.

„O reikalauja, kad jų vaikams būtų suteiktos tokios pat galimybės arba toks pat ugdymas, kaip ir mokiniams, dirbantiems kontaktu.“

Kalbėdamas apie hibridinio mokymo sunkumus, E. Milešinas sakė, kad pirmiausia krūvis išauga kone dvigubai.

„Jau vien tik nuotoliniu būdu dirbant yra padidėjęs krūvis, nes daug laiko užima ir siuntimas darbų, ir jų vertinimas, ir pasiruošimas pamokoms. Tačiau kada reikia dirbti hibridiniu būdu ir tai pačiai pamokai ruoštis mokyti ir kontaktiniu būdu, ir įtraukti sėdinčius prie ekranų, tuomet tikrai labai sunku.

Suprantu ministerijos teiginį, kad tuo metu vedama viena pamoka, bet ir pamokos metu mokytojas negali persiplėšti į dvi dalis. Tiek žiūrėti, ką mokinys daro sėdėdamos klasėje ir tuo pačiu bėgti prie kompiuterio ir žiūrėti, ką daro dirbdamas namuose.“

Pasak jo, daug jėgų reikalauja ir pasiruošimas pamokoms, mat reikia ruošti užduotis tiems, kurie dirbs mokykloje, o prieš tai išsiųsti užduotis tiems, kurie mokysis nuotoliniu būdu.

„Nepamirškime vertinimo, sąsiuvinių taisymo ir visų kitų dalykų. Vadinasi, turės atlikti darbus kontaktiniu būdu, o po to atsakyti į visus gautus el. laiškus arba žinutes į „Teams“ ar „Tamo“ sistemas. (…) Tikrai tas krūvis išauga daugiau negu dvigubai“, – sakė E. Milešinas.

Pirmininkas taip pat abejojo, ar per vasarą pavyks paruošti didžiulį skaičių hibridinių klasių, mat, jo žiniomis, greičiausiai dar nėra net pradeti viešieji pirkimai dėl reikalingos įrangos.

„Pagalvokite, ar per vasarą ji spės nukeliauti.“

Kaune vyko protesto akcija prieš profilaktinį mokinių testavimą
Kaune vyko protesto akcija prieš profilaktinį mokinių testavimą
© DELFI / Nerijus Povilaitis

Tikisi, kad nebus taikoma masiškai

Profsąjungos išsakytoms mintims pritarė ir Dubysos aukštupio mokyklos vadovas Vaidas Bacys, nors ir pridūrė, kad netiki, jog hibridinis būdas bus taikomas masiškai.

„Mokytojams tikrai pakankamai sudėtinga dirbti, nes, visų pirma, technologinės galimybės mokyklose nėra tam pritaikytos. Vis dėlto aš manau, kad tas hibridinis būdas, jeigu ir bus taikomas, nebus taikomas masiškai.

Tai bus pavieniai atvejai. Be abejo, jeigu tai bus tik pavieniai atvejai, tuomet galima bus tai suvaldyti. Tačiau įvesti daug hibridinio mokymo netgi technologiškai nėra labai įmanoma.“

Jis aiškino, kad dėl prastesnės epidemiologinės situacijos arba dėl vaikų sveikatos negalavimų kokie nors pavieniai atvejai tikrai išliks.

„Tačiau aš galvoju, kad turėtų būti suformuluoti tam tikri aiškūs kriterijai ir turėtų būti remiamasi medikų išvadomis. Pavyzdžiui, jeigu dėl ligos mokiniui yra skirtas mokymasis namuose, tuomet reikėtų sureguliuoti teisinę bazę, kad mokytojams galėtų mokėti papildomai.

Aš manau, kad vis dėlto turėtų būti aiškiai reglamentuota, kurie vaikai turėtų teisę ir galimybę mokytis iš namų“, – teigė jis.

Vaidas Bacys
Vaidas Bacys
© DELFI / Domantas Pipas

Kitu atveju, pridūrė V. Bacys, mokyklos atsiduria pakankamai sudėtingoje situacijoje, nes tai yra ir finansiniai ištekliai, ir visa kita.

„Jeigu vaikas turi sveikatos problemų ir medikai jam skiria mokymą namuose, mokyklos gauna papildomą finansavimą. Tuomet, be abejo, galima mokytojus motyvuoti finansiškai ir galima skirti mokytojus padėjėjus, ieškoti kitų sprendimų, bet tai tikrai neturi būti masinis reiškinys“, – apibendrino jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) komentavo, kad aiškiai apibrėš hibridinio mokymo atvejus ir tvarką, derindami ją su socialiniais partneriais. Taip pat mano, kad tai nebus masinis reiškinys.

„Manome, kad hibridinis mokymas būtų taikomas tuomet, jei vienas ar keli mokiniai yra izoliacijoje, tai nebus masinis ir nuolatinis reiškinys. Naujiems mokslo metams jau rengiamės, tariamės su švietimo bendruomenės atstovais, planuojame keletą scenarijų – nuo optimistiškiausio, kai visi lanko mokyklas be jokių apribojimų, iki pesimistinio, kai dirbama nuotoliniu būdu. Tačiau tikimės, kad šio scenarijaus neprireiks, iki naujų mokslo metų dauguma visuomenės pasiskiepys, ir turėsime kolektyvinį imunitetą ligai.“

Taip pat ministrė J. Šiugždinienė vėliau LRT radijui sakė, kad būtent tuo atveju, kai mokykloje būtų fiksuojamas koronaviruso židinys, ir pasitarnautų hibridinės klasės. Jos teigimu, hibridinės klasės, visų pirma, būtų pagalba mokytojui ir pabrėžė, kad pamokos šiuo būdu bus vykdomos tik esant poreikiui.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(168 žmonės įvertino)
3.5238

Top naujienos

Iš Ukrainos pabėgusi psichoterapeutė Kateryna: karas buvo tik pirmas šokas, po to teko išgyventi dar du

Vasario 24 d. anksti ryte Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą buvo tik pirmasis didelis šokas,...

Anksčiau suderėtos butų kainos vystytojams nebetinka: teisininkė pasakė, ko tokiu atveju imtis

Pradėjus augti statybų kainoms, būstų pirkėjai ir NT ekspertai ėmė nerimauti dėl jau gerokai...

Po Rusijos žingsnio Kinijos provokacijos pasikeitė: tokios konfrontacijos niekas nenori

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gintų Taivaną, jei Pekinas...

Karas Ukrainoje. Ukraina pripažįsta nedidelį teritorijos praradimą, Baltarusijoje – nerimą keliantys ženklai JAV suskaičiavo Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pripažino, kad Rusijos pajėgos padarė pažangą Donecko srityje...

Darbdaviai vis aršiau kovoja dėl geriausių specialistų: taisyklių medžiojant šių profesijų atstovus tuoj nebebus

Pasaulinė organizacijų valdymo kompanija „Korn Ferry“ atlikdama tyrimą apskaičiavo, jog iki...

Iš kosmoso bombarduojamą Ukrainą stebėjęs astronautas prisipažino, ką pamatė giedrą naktį: vyksta siaubingi dalykai

Astronautai Tarptautinėje kosminėje stotyje kartais turi galimybę stebėti neeilinius įvykius...

Ernestas Naprys

10 metų nuolatinio darbo, „ne“ šeimai ir laisvalaikiui, tabletėmis grįsta mityba ir ašaros – kaip sukurti sėkmingiausi Lietuvos startuoliai

Sukurti sėkmingą startuolį yra išsekinantis uždavinys, pareikalausiantis visų jėgų ir...

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto asmenų gabenimo per valstybės sieną ir suklastoto dokumento

Ketvirtadienį Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11 neleistinose vietose į šalį bandžiusių...

Testas: pasirinkite labiausiai patinkančias duris ir sužinosite, ko tikėtis ateityje

Šįkart siūlome atlikti testą, atskleisiantį artimiausiu metu laukiančius įvykius. Viskas, ką...

Navickas apie grūdų derlių, kokie ūkiai bus pelningi ir grūdų kainas Ukrainoje (1)

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad laukiame gana gero derliaus, tačiau tai, kas...