Laidoje „Delfi diena“ diskutavę ekspertai sutinka, tai, kas šią savaitę vyksta kaimyninėje Baltarusijoje – šokiruoja. Tačiau yra ir vilties – kelio atgal į buvusį susitaikymą su esama situacija visuomenė nebemato ir nebenori.

Dialogą tik imituos

Penktadienio rytą iš kai kurių miestų izoliatorių Baltarusijoje buvo paleisti suimti asmenys. Į tai, anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo Vyto Jurkonio, galima žiūrėti kaip į besikeičiančią režimo taktiką.

„Taip, šiek tiek keičia, mes matėme, kad per visą rinkiminės kampanijos laikotarpį taktika irgi keitėsi, net ir protestų dienomis – tai išjungia šviesą, internetą, tai vėl įjungia, tai irgi rodo tam tikrą pasimetimą – ieškoma išeičių. Tai kartu rodo, kad situacija Baltarusijos režimui yra kaip niekada sunki“, – išvadą darė politologas.

Laidoje dalyvavęs vertėjas, žurnalistas Vadzim Vileita priminė, kad ne tik dėl perteklinio smurto šalies žmonės yra įniršę, bet ir dėl per prezidento rinkimus pavogtų balsų.

„Panašu, kad jau valdžia suprato, kad jėga nepavyksta numalšinti protestų, o atvirkščiai – jėgos didžiulis taikymas, žiaurumas paskatina baltarusius toliau protestuoti. Dabar mes jau girdime tuos gudravimus A. Lukašenkos valdžios atstovų, atsiprašo jie už persistengimą, mušimą. Tokie skamba jau žodžiai, turbūt tikimasi taip užliūliuoti, nuraminti, lyg norėtų toliau gyventi kaip anksčiau.

Lieka tik toks neaiškus klausimas A. Lukašenkai – ką daryti su visais tais žmonėmis, kurie rėkia, kad jie balsavo už Sviatlaną Cichanouskają, o ne už jį. Tas klausimas išlieka, žmonės pasipiktinę ne tik smurtu, bet ir dėl iš jų pavogtų balsų“, – kalbėjo pašnekovas.

Penktadienio popietę Baltarusijos valdžia pareiškė, kad yra pasiruošę dialogui su užsienio partneriais. Tačiau A. Vileita teigė, kad dialogo, bendro apskrito stalo tikėtis nereikėtų.

„A. Lukašenka nėra labai linkęs į tikrąjį dialogą. Nebent jį bus bandoma imituoti, tempti laiką“, – prognozavo jis.

Pašnekovo teigimu, streikai, pasiekę visą šalį, yra daug pavojingesni nei protestai gatvėse.

„Bet jeigu gamyklos tiesiog nedirba, Minske stoja transportas, tai jau yra labai rimta grėsmė jam. Gal net didesnė grėsmė nei atviras pasipriešinimas gatvėse. Nes tai rodo, jog ne maža saujelė radikalų protestuoja, kaip jis pradžioje sakė, o kad jo liaudis visiškai nuo jo nusigręžia“, – išvadą darė jis.

Šiurpinantys pasakojimai

Tiesiogiai iš Baltarusijos prie laidos prisijungęs Maksimas Milta teigė, kad protestų dinamika keičiasi.

„Situacija didėja, pirmiausia didėja tuo įkvėpimu, kurį vakar suteikė žmonėms. Vakar vaizdai Minske suteikė net žodžiais neapibūdinamo įkvėpimo mastą. Šita banga paplito po visą šalį. Mes kalbame ne apie šimtus, tūkstančius žmonių, mes kalbame apie visą šalį“, – iš Baltarusijos pasakojo M. Milta.

Jis pasakojo, kad ne tik protestai, bet ir streikai visoje šalyje tik auga. O juos įkvepia vis nauji pasakojimai apie represinio aparato žiaurumus.

„Mes kalbame apie visą Baltarusijos visuomenės paletę, jie visi išeina į gatves. Man atrodė, kad jau sunku yra nustebinti, bet kiekvieną dieną tai pavyksta. Žmonės įkvėpti veikti ir tuo žiaurumu, šiandien jau paleidžiami žmonės iš izoliatorių. Tai nėra masinis reiškinys, nereiškia, kad beveik 7 tūkstančiai žmonių, oficialiais duomenimis yra paleisti. Ne, mes kalbame tik apie du miestus.

Bet kokius žiaurumus jie pasakoja, kokius kankinimus jie patyrė. Yra net pasakojama apie išprievartavimo apraiškas. Tai yra protų nesuvokiamas, nežmogiškas elgesys“, – sakė M. Milta.

Pašnekovas teigė, kad baltarusiai socialiniuose tinkluose stebisi, kad šalyje veikia vos ne gestapas.

„Ta pasipiktinimo banga tik didėja su kiekvienu pranešimu apie tai, kas iš tikrųjų darėsi, kur žmonės buvo laikomi kamerose, skirtose 5–6, po 50 žmonių“, – kalbėjo jis.

Vaikšto ant plono ledo

Prognozuoti, kokį kelią pasirinks A. Lukašenka, anot pašnekovų, itin sunku. Politologas V. Jurkonis teigė, kad realus ir visiškos kapituliacijos scenarijus.

„Variantas pabėgimo kažkada buvo svarstytas, siūlytas net. Lietuvoje, atsimenu, vyko aukšto lygio konferencija: vengrai, lietuviai planavo tą išėjimo strategiją. Aš manau, kad ne mes, ne kas nors suplanuos, o yra planuojama, kuria čia kryptimi vykti – Rusija, Kinija, ar kur kitur. Bet tai jau būtų visiška kapituliacija. Aš manau, kad šie veiksmai, kuriuos dabar matome, lyg bandoma slopinti represinį aparatą, lyg bandant susikurti erdvę kažkokiam pokalbiui, ar jo imitacijai.

Tai čia esminis klausimas – ką nuspręs šiandien Briuselyje – ar bandysime būti aktyvūs, kaip kad buvo 2004 metais, bandydami mediuoti tarp valdžios ir žmonių“, – laidoje „Delfi diena“ sakė V. Jurkonis.

Paprašytas įvertinti, kaip ši situacija gali baigtis, politologas užsiminė, kad pati valdžia tokių šalies žmonių veiksmų prisiprašė patys.

„Režimas vaikšto ant labai plono ledo, jis buvo visiškai nelankstus ir prašėsi viso to, kas dabar vyksta“, – kalbėjo jis.

„Skeptikai iš pat pradžių sakė, kad čia nieko nebus. (…) Bet kai mes matome tą dinamiką, jų energija ima viršų. Ar represinis aparatas turi pajėgumų? Mes žinome, kad Baltarusijoje represinis aparatas yra milžiniškas“, – komentavo jis.

Socialiniuose tinkluose šią savaitę pradėjo plisti vaizdo įrašai, kuriuose, valdžios represijoms nepritariantys pareigūnai demonstratyviai plėšo, degina savo uniformas. V. Jurkonio teigimu, čia ir gali būti esminė persvara.

„Kada tie pavieniai bus dešimtys? Nes viskas pagal nesmurtinio pasipriešinimo logiką, karinės struktūros ir pasipriešinimo aparatas turėtų pereiti į neutralią padėtį ir jau nebepuola. Tada iš principo yra baigta“, – sakė V. Jurkonis.

Sankcijos negąsdina, svarbesnė – visuomenė

Europos Sąjungos (ES) sankcijos dėl smurto prieš protestuotojus, tikėtina, neturėtų itin paveikti Baltarusijos. V. Vileitos nuomone, ne Vakaruose sprendžiamas šios šalies likimas.

„Mane džiugina, kad pagaliau mane džiugina ne tai, kaip reaguoja Vakarai, o tai kaip reaguoja Baltarusijos žmonės. Ne ne Vakaruose yra sprendžiama ateitis. Žmonėms gal jau ne taip svarbu, kad jie ateis į pagalbą, supratę, kad jie patys gali padaryti“, – sakė jis.

„Lukašenkai nėra, kur dingti. Spaudimas iš vidaus šalies yra daug stipresnis nei iš išorės“, – pabrėžė pašnekovas.

Politologo V. Jurkonio nuomone, jei ES turi savivertę, atsakas turi būti griežtesnis, nei kad buvo 2010 metais.

„Daug skaudžiau yra streikai ir stojanti ekonomika nei sankcijos. Mes visada būdavome už tą išskaičiavimą, kad jei pritaikysime ekonomines sankcijas, tai nubausime Baltarusijos žmones. O dabar jie patys streikuoja, jie patys daro sankcijas režimui. Principinga pozicija yra ne tik svarbi, kad ją išgirs Baltarusijos žmonės, bet ir mums patiems. Ar mes galime taikstytis su tokiomis represijomis? Aš manau, kad jei ES turi kažkokią savivertę, jų atsakas neturi būti mažesnis nei buvo 2010 metais“, – laidoje teigė V. Jurkonis.

M. Milta teigė, kad sureaguota privalo būti ir į kankinimus.

„Pirmiausia, kas yra svarbu, kalbant apie reakciją, tai reakcija į kankinimus ir represijas, kurios vyko izoliatoriuose. Čia yra esminis klausimas, kuris yra absoliučiai netoleruotina. Negali būti XXI amžiuje tokio lygio kankinimai“, – sakė pašnekovas.

Ar gali postą atiduoti be kraujo?

Ar Baltarusijos „diktatorius“ A. Lukašenka savo postą atiduos be kraujo, kol kas atsakyti sunku. V. Vileitos teigimu, esminis aspektas – šalies visuomenė pasikeitė.

„Galbūt, jeigu nutiks taip, kad į gatves išeis jau šimtai tūkstančių žmonių, kai jie pamatys, kad jau saugu, režimas nebetaiko prievartos. Galbūt tai taps priežastimi ir kariuomenei savo poziciją pakeisti. Kai jau A. Lukašenka, matydamas, jog jau nebeturi paramos, sutiks atiduoti valdžią. Bet, žinote, tai labai sunkiai prognozuojami dalykai. Svarbiausia, kad Baltarusijos visuomenė yra neatpažįstamai ir negrįžtamai pasikeitusi“, – laidoje „Delfi diena“ sakė V. Vileita.

Abu pašnekovai laidos pabaigoje pateikė ir savo prognozę – po metų A. Lukašenka nebebus Baltarusijos prezidentas.