Pasak psichiatro, pandemijos metu fiksuojamas išaugęs alkoholio ir raminamųjų medžiagų vartojimas, o psichiką stimuliuojančių preparatų, kurie populiarūs naktiniuose klubuose, baruose, festivaliuose užsidarius šioms veikloms, natūraliai sumažėjo.
„Asmenys, kurie pradėjo vartoti daugiau alkoholio, raminamųjų medžiagų, nurodo, jog vartoti pradėjo dėl to, kad jaučia padidėjusį nerimą ir depresinę savijautą būtent pandemijos laikotarpiu. Galime tai logiškai paaiškinti, dėl to, kad šios medžiagos: tiek alkoholis, tiek raminamieji vaistai padeda atsipalaiduoti, trumpai, laikinai numalšinti tuos jausmus, kurie kyla ir kurie yra sukelti pandemijos“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė V. Butrimas.
Bandymą atsisakyti įpročio siūlo vertinti kaip į eksperimentą
Kalbėdamas apie žmonių praktikuojamus naujametinius pažadus, psichiatras pažymi, kad siekiamų pakeisti įpročių spektras yra labai platus – gyventojai nori pradėti sveikai maitintis, sportuoti ar atsikratyti žalingų priklausomybių.
„Tie žmonės, kurie yra priklausomi, tikrai jau daug kartų yra bandę nutraukti savo žalingą elgesį. Greičiausiai jiems tas vienkartinis bandymas daug nebereiškia, jeigu jie iš tiesų visada kartoja tą patį elgesį. Sakyčiau, kad mėnuo abstinencijos arba be kažkokio įprasto elgesio galėtų padėti tiems žmonėms, kurie naujai tai bando“, – kalbėjo V. Butrimas.
Jo teigimu, žmogus, siekiantis asmeniškai svarbių pokyčių, į bandymą turėtų žiūrėti kaip į eksperimentą – stebėti, kas su juo darosi, tačiau neprisižadėti sau iškart, kad tai taps realiu pokyčiu.
„Mes per tą laiką daugiau galime patikrinti savo galimybes, ribas, suprasti, ką mes galime ir negalime, ir galbūt tada apsispręsti, ar mes iš tiesų esame pasiryžę keistis ir priimti pokyčius savo gyvenime“, – teigė psichiatras.
„Pradėsiu nuo pirmadienio“ – pokyčio nereikėtų laikyti darbu
V. Butrimas taip pat atkreipė dėmesį į kitą gyventojų dažną praktiką – pradėti pokytį nuo pirmadienio. Pasak jo, savaitės pradžia mums asocijuojasi su darbu, tačiau į tai reikėtų žiūrėti kitaip.
„Žmonės į pokytį žiūri kaip į darbą – kad tai yra sunkus darbas ir jį reikės pradėti darbo dieną, bet pokytis gali būti lengvas. Mes galime eksperimentuoti ir keistis lengviau – nebūtina žiūrėti į tai, kaip į sunkų darbą, kuriam reikės įdėti daug pastangų, kur mes vargsime bei kentėsime. Neretai tas pirmadienis asocijuojasi su kančia, su darbo savaitės pradžia. Taip nebūtinai turi būti, mes į pokytį galime žiūrėti lengvai, kaip į procesą, kad ten bus daug įdomumo, smalsiai – kad susipažinsiu su savimi, galėsiu apie tai papasakoti. Nebūtinai žiūrėti į tai, kaip į užsibrėžtą darbą“, – akcentavo V. Butrimas.
Kalbėdamas apie reklamose skelbiamą informaciją, neva įpročių galima atsikratyti per tam tikrą dienų skaičių, psichiatras rekomenduoja aklai neprisirišti prie terminų.
„Praktiškai bet koks dienų skaičius yra mitas, nes tai yra pernelyg individualu. Galime prisirišti prie tam tikro dienų skaičiaus, jei mes galvojame, kad tai bus lengviau, (...) bet tikrai negalvoti, kad susiformuos per tą laiką įprotis. Žmogaus įpročiai formuojasi visą gyvenimą, tai yra nuolatinis procesas“, – teigė V. Butrimas.
Nesmerkti už nukrypimus nuo tikslo, bet džiaugtis tarpiniais rezultatais
Paklaustas, kaip reikėtų vertinti vadinamuosius atkryčius – kai nuo tikslo nukrypstama po kažkurio laiko, psichiatras pabrėžė, kad atkryčių nereikėtų vertinti kaip pralaimėjimų, tačiau tam reikia sąmoningumo.
„Atkryčiams yra skiriama per daug negatyvaus dėmesio. Tai yra tik žingsnis į šoną, bet mes visada galime išlaikyti tą pačią kryptį. Jei aš esu apsibrėžęs kažko laikytis, aš suklydau, grįžtu atgal į kelią, išsiaiškinu priežastis, kokios mane privedė prie to. Dėl to aš visada siūlyčiau aptarti tai su specialistu, kas išmano priklausomybes“, – kalbėjo V. Butrimas.
Pasak jo, kovojimas su priklausomybėmis yra procesai, kuriuos lydi paslydimai ir vėl grįžimai prie tikslo siekimo.
„Reikia džiaugtis mažais laimėjimais, pasiekimais. Tai yra stiprinantis, motyvuojantis dalykas ir svarbu tai pastebėti“, – pridūrė psichiatras.
