Stokholmo tarptautinio taikos studijų instituto (SIPRI) duomenimis, Graikija gynybai išleidžia net 2,2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai yra 0,7 proc. punkto daugiau už NATO šalių vidurkį ir 0,2 proc. punkto daugiau už aljanso rekomendaciją. Daugiau už Graikiją išleidžia tik JAV ir Prancūzija.
Naujausiuose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reikalavimuose nurodoma, kad graikai turėtų 1 proc. BVP nurėžti išlaidas pensijoms, jei nori pasiekti biudžeto tvarumo tikslų. Šalies premjero Alexio Tsipro vyriausybė visą laiką prieštaravo pensijų mažinimui, tačiau apie išlaidų krašto apsaugai karpymą pirmą kartą prabilo tik šią savaitę.
Pirmadienį kreditoriams pateiktuose pasiūlymuose nurodyta, kad išlaidų „lubos“ šiai sričiai gali būti pažemintos 200 mln. eurų. Ketvirtadienio naktį į tai atsakę kreditoriai paprašė šią sumą padvigubinti iki 400 mln. eurų ir pridėjo, kad to pasiekti galima mažinant etatų skaičių ir pirkimus, nors iki tol tokių reikalavimų nekėlė.
Kreditorių pasiūlyta suma siektų apie 10 proc. metinio Graikijos krašto apsaugos biudžeto.
Žino prioritetus
„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorės Giedrės Gečiauskienės teigimu, Graikija išlaidų gynybai labai stipriai mažinti negali, nes tam tikro lygio reikia vien pajėgumų išlaikymui.
„Graikija yra pusiasalis su labai daug salų. Todėl natūralu, kad jų gynybos išlaidos ir istoriškai yra pakankamai nemažos – reikia išlaikyti laivyną, oro pajėgas“, – aiškino ji.
Š. Liekis aiškino, jog, kitaip nei Lietuva, Graikija net ir dabartinėje savo nepavydėtinoje padėtyje neapleidžia gynybos bei švietimo.
„Nepaisant visų problemų, jų prioritetai yra sudėlioti struktūriškai. Kai pas mus su prioritetais yra blogai. Galėtume pasimokyti iš graikų“, – svarstė pašnekovas.
Politologas pasakojo, kad jėgos struktūros Graikijoje visada buvo labai svarbios. „Tam skiriama daugiausiai dėmesio. Taip pat švietimui, bet, kaip ir visur, elektoratui pataikaujantys politikai per daug dėmesio skyrė socialiniam sektoriui, visokioms išmokoms, o tai ir nuvarė ekonomiką“, – dėstė Š. Liekis.
Jis taip pat pabrėžė, kad tokių tendencijų labai daug ir Lietuvoje ir kaip pavyzdį pateikė tai, kad neseniai buvo palikta galioti pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui, kuri pareikalaus 300 mln. eurų iš biudžeto.
Išlaidos naudingos patiems kreditoriams?
Kai kurių užsienio apžvalgininkų teigimu, patys kreditoriai dėl išlaidų gynybai mažinimo delsė, nes Graikija yra viena didžiausių Vokietijos ir Prancūzijos ginklų pramonės klienčių.
Pavyzdžiui, SIPRI skaičiavimu, nuo 2000 iki 2011 metų daugiau nei ketvirtis Graikijos perkamos ginkluotės atkeliavo iš Vokietijos.
Tačiau G. Gečiauskienė skeptiškai vertina galimybę, kad derybose dėl Graikijos ateities būtų paisoma kokių nors paslėptų interesų.
„Tai spekuliacijos. Gynyba yra NATO prerogatyva, o graikų kreditoriai (euro zona, TVF ir Europos Centrinis Bankas) yra institucijos, nesusijusios su gynybos politika, – sakė ji. – Tikrai abejočiau, kad vyksta kažkoks pogrindinis žaidimas, bandant apsaugoti tam tikrų gamybinių sektorių lobistinius interesus.“
Spekuliacijomis įtarimus euro zonos ginklų pramonei pavadino ir Š. Liekis. Jis paaiškino, kad Graikija turi tam tikrą kultūroje susiformavusį karinių pajėgų kultą.
„Graikija tradiciškai kaip savo suvokia Kipro problemą. Jie taip pat turi teritorinių ginčų su turkais. Be to, turi ilgalaikių baimių bei fobijų“, – aiškino politologas.
G. Gečiauskienė pabrėžė, jog graikai šiuo metu krapšto bet ką, ką galima sukrapštyti. Ateidama į valdžią kairiųjų partija „Syriza“ žadėjo, kad stengsis išsaugoti socialines išmokas, pensijas, atlyginimus valstybės sektoriaus darbuotojams, ir tai išlieka didžiausių jų prioritetu.
Graikijos vyriausybės ir šalies kreditorių atstovai ketvirtadienį susirinko į dar vienas derybas, kuriose bus svarstoma, ar šaliai suteikti paskutinę 7,2 mlrd. eurų paramos dalį, kuri būtina norint iki birželio pabaigos atsisakyti su TVF ir sumokėti 1,5 mlrd. eurų paskolą. To nepadariusi Graikija rizikuoja ne tik tapti nemokia, bet ir pasitraukti iš euro zonos.
