Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo baudžiamąją bylą iš naujo apeliacine tvarka išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija konstatavo, jog L. Matiaž „turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“, todėl moterį ne tik nuteisė dėl nepagrįsto praturtėjimo, bet ir konfiskavo jai priklausančius du žemės sklypus.

Nuo paskelbimo įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje nurodoma, kad L. Matiaž privalės į valstybės biudžetą sumokėti 300 MGL (11 298 eurų) baudą, o jai oficialiai priklausę žemės sklypai, esantys Trakų rajone, Apatiškių kaime, pereina valstybės žinion.

Šiuos sklypus L. Matiaž įsigijo dar 2011 m. – jai nuosavybės teise priklausė miško ūkio paskirties 16,76 ha dydžio žemės sklypą, įsigytas už daugiau kaip 20 tūkst. 273 Eur, taip pat ir žemės ūkio paskirties 1,8747 ha dydžio žemės sklypą, kurį ji nusipirko už 5 783 Eur.

Už šiuos sklypus verslininko S. Rachinšteino motina teigė mokėjusi grynaisiais pinigais, tačiau prokurorai išsiaiškino, kad L. Matiaž turėtos lėšos negalėjo būti teisėtomis pajamomis, kadangi ji pati neturėjo pakankamų pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių.

„L. Matiaž, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 26 iki birželio 15 d., įgijo ir turi nuosavybės teise 692,10 MGL (26 058,14 Eur), t. y. didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“, – nurodė Vilniaus apygardos teismas.

Teisėjų kolegija pritarė valstybinį kaltinimą palaikančios Generalinės prokuratūros prokurorės Sigutės Malinauskienės pozicijai ir skyrė jai 300 MGL dydžio baudą: „Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra senyvo amžiaus, nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad ikiteisminis tyrimas truko pakankamai ilgą laiko tarpą (pradėtas 2013 m. balandžio 5 d.), apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad prokuroro siūlomos baudos dydis būtų nustatytas artimas sankcijos apatinei ribai.“

Liudmila Matiaž
Anot teismo, kaltinant asmenį neteisėtu praturtėjimu, ta turto dalis, kuri negalėjo būti įgyta teisėtomis priemonėmis, pripažįstama šio nusikaltimo dalyku, todėl kaltinime nurodyti du žemės sklypai konfiskuojami kaip baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos dalykas.

Vilniaus apylinkės teismas L. Matiaž buvo išteisinęs nepadarius nusikalstamos veikos. Moteris teisme teigė paveldėjusi mirusios motinos santaupas ir juvelyrinius dirbinius, taip pat teigė uždirbusi iš vandens motociklų nuomos. Anot apylinkės teismo, šie teiginiai nebuvo nuginčyti, todėl nėra pagrindo netikėti, kad L. Matiaž turėjo sukaupusi nemažai santaupų ir turto. L

Anksčiau moteriai buvo pateikti sunkesni kaltinimai – ji kaltinta neteisėtai turėjusi turto už daugiau nei 176 tūkst. 378 eurus. Tačiau po 2017 m. kovą paskelbto Konstitucinio Teismo išaiškinimo neteisėto praturtėjimo suma L. Matiaž byloje sumažėjo šešis kartus – iki daugiau nei 26 tūkst. eurų.

Sergejus Rachinšteinas (kairėje)
Atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įsigaliojo 2010 m. gruodį. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, asmuo, įsigijęs turto iki jo įsigaliojimo, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad dalį nekilnojamajam turtui įsigyti skirtų lėšų ji gavo iš sūnaus. S. Rachinšteinas nuteistas, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per jį 2000-2004 m. galėjo legalizuoti ir pasisavinti beveik 3 mln. Eur bei daugiau nei 400 tūkst. Eur pridėtinės vertės mokesčio.