aA
Iš regiono į Kauno klinikas operuoti kataraktos atvykęs senukas už papildomą priemonę susimokėjo 50 eurų. Jo anūkė pyksta, kad seneliui nebuvo paaiškinta, už ką jis moka, ir kokios buvo alternatyvos, tik paduotas pasirašyti lapas. Kauno klinikos situaciją vadina nesusikalbėjimu, ir teigia, kad reikiama informacija suteikta buvo.
© DELFI / Domantas Pipas

Apie senelio istoriją (jo sutikimu) papasakojo jo anūkė (asmens duomenys redakcijai žinomi – DELFI). Jauna moteris pasakojo, kad senelis kataraktos operacijos laukė įprasta tvarka. Skundėsi suprastėjusiu regėjimu, kreipėsi į šeimos gydytoją, po apžiūrų jam buvo išrašytas siuntimas į Kauno klinikas kataraktos operacijai.

„Kaip žinoma, ši ir panašios operacijos kompensuojamos Valstybinės ligonių kasos (VLK). Senelis visuomet dirbo oficialiai, mokėjo mokesčius, dabar yra pensininkas, turi neįgalumo grupę, todėl, manau, faktai rodo, kad operacija jam tikrai turėjo būti kompensuojama 100 proc. To neneigia ir Kauno klinikų atstovai, bet sako, kad senelis pageidavo papildomos priemonės operacijai, kuri kainavo beveik 50 eurų“, – teigė anūkė.

Senelis jai pasakojo, kad dar prieš operaciją jo klausė, ar jis pageidauja mokamos ar nemokamos operacijos. Senelis pasidomėdamas paklausė, kiek kainuotų ta mokama? Sužinojo, kad 30 eurų. Jis nedvejodamas atsakė, kad pageidautų nemokamos.

„Kaip jis papasakojo, kad už tą nemokamą operaciją susimokėjo ir dar čekį gavo, pradėjau domėtis, kodėl taip atsitiko. Pasikonsultavus su VLK paaiškėjo, kad mokėti seneliui tikrai nereikėjo. Vildamasi, kad įvyko klaida ir tikėdamasi, kad pavyks atgauti tuos 50 eurų, parašėme kreipimąsi Kauno klinikoms.

Paklausėme, kodėl reikėjo mokėti, nes seneliui nebuvo paaiškinta, tiesiog po operacijos į palatą gydytoja atnešė lapą, kurį reikėjo pasirašyti. Senelis seno kirpimo, neskaito sutarčių, visais pasitiki, o ypač gydytojais. Reikia, tai pasirašai, sako susimokėti, tai susimoka. Negi kažką aiškinsies. Juolab, kad jo viena akis buvo išoperuota ir užklijuota, o kitai norint normaliai perskaityti, reikėtų ir akinukų.

Visgi dėl įdomumo, gerokai po operacijos, pradėjau aiškintis, kas čia įvyko. Žinojau, kad čia kažkas negerai. Kauno klinikos jokios klaidos žinoma nepripažino, tiesiog atsakė, savais žodžiais tariant, kad senelis buvo informuotas apie galimybę operaciją gauti nemokamai, tačiau pats pageidavo papildomos priemonės, kuri kainavo“, – pasakojo anūkė.

Ji neabejoja, kad jau dabar jiems niekaip nepavyks įrodyti, kad senelis tos priemonės nepageidavo.

„Tačiau įsivaizduokite tokią situaciją: atvažiuoja seniai į pensiją išėjęs vyras iš mažo miesto į didelį Kauną operacijai. Jo pensija šiek tiek didesnė už mažiausią, bet patys žinote, kokios tos pensijos. Už kelią į Kauną ir atgal namo, žinoma, reikia pamokėti pačiam. Ir negana šių išlaidų jis dar prašo klinikų viskoelastinio tirpalo (lyg žinotų, kas tai yra), ir sutinka už jį susimokėti 50 eurų.

Pati įsivaizduokite – atvykstate darytis operacijos, mums pateikia kainyną – kainos nuo 10 Eur iki 100 Eur, ir Jūs savo sprendimu pasirenkate, už ką savo nuožiūra norite mokėti. Kaip kokiam grožio salone“, – piktinosi anūkė.

Jauna moteris piktinosi, kad tokių pacientų kaip jos senelis yra ne vienas šimtas ar net tūkstantis.

„Vienas senelio draugas už tokią operaciją susimokėjo 10 Eur, kitas – 120 Eur. Jie tokie pat seni ir neišmanantys apie sveikatos priežiūrą, operacijas ir pan. ir jie tikrai savo nuožiūra nesirinko, kokią čia pasirinkus papildomą priemonę operacijai“, – pasakojo moteris.

Kauno klinikos: įvyko nesusikalbėjimas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos mano, kad įvyko nesusikalbėjimas.

„Suprantame paciento ir jo artimųjų susirūpinimą. Manome, kad įvyko nesusikalbėjimas.

Gydytojai visuomet informuoja pacientus apie mokamas paslaugas ar medikamentus, kurie nėra apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Jeigu pacientas sutinka mokėti už paslaugas ir medikamentus, jis tai patvirtina savo parašu specialioje formoje, kaip ir buvo šį kartą. Pacientas sutiko apmokėti brangesnius ir neapmokamus medikamentus, ir tai patvirtino savo parašu“, – teigiama klinikų viešųjų ryšių skyriaus atsiųstame atsakyme DELFI.

Kauno klinikos tvirtina, kad pacientui buvo suteikta visa būtina informacija apie šios operacijos eigą, galimas komplikacijas ir po operacijos skiriamus medikamentus.​

„Minimo paciento kataraktos operacija buvo atlikta nemokamai, o už brangiau kainuojančią priemonę jis sumokėjo pagal nustatytą tvarką. Visos kitos su operacija susijusios išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų“, – teigiama klinikų atsakyme.

Veryga: nekokybiškų priemonių ES negali būti

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga konkrečios istorijos, nežinodamas visų jos aplinkybių komentuoti nenorėjo.

„Tačiau mūsų noras yra įnešti daugiau aiškumo, kad baigtųsi tie klausimai su priemokomis. Nes tikrai žinome istorijų pacientų, kurių prašoma nusipirkti visokių dalykų – slaugos reikmenų, dar kažko. Taip neturėtų būti. Jeigu už paslaugą yra apmokama iš ligonių kasų, tai pacientas neturėtų pirkinėtis chalatų, švirkštų, pirštinių arba dar kažko“, – sakė A. Veryga.

Ministras pabrėžė, kad negali būti jokių spekuliacijų tema, kad tik papildomai kainuojantis daiktas yra geras.

„Čia kaip – su sąnarių endoprotezais: „jeigu primokėsite, įdėsime labai gerą“. Šiaip Europos Sąjungoje negerų, nesertifikuotų jų net negali būti. Koks čia gali būti geras arba negeras? Čia yra ne ta sritis, kur mes žaidžiame žaidimus, ir sakome, kad „mes čia jums kažkokį labai prastą daiktą įdėsime“, – sakė A. Veryga.

Ministras atkreipė dėmesį, kad pacientai, jeigu jiems kyla klausimų, gali pasiskambinti į ligonių kasas, ir pasiteirauti, kokios paslaugos jiems priklauso.

VLK: būtinus vaistus turi pirkti pačios ligoninės

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kavaliauskienė teigė, kad paciento gydymui/operacijai būtinus vaistus, medicinos pagalbos priemones (MPP) turi pirkti pačios ligoninės ir panaudoti juos gydymo/operacijos metu, todėl privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti pacientai neturėtų pirkti nei vaistų, nei medicinos pagalbos priemonių (MPP).

„Taip pat, gydymo įstaigos, sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), pačios įsigyja akių lęšiukus ir prireikus juos panaudoja operacijų metu“, – teigiama DELFI atsiųstame atsakyme.

Specialistė aiškino, kad už PSD apdraustam pacientui atliktą operaciją, į kurios kainą įskaičiuota ir lęšiuko, ir reikalingų medikamentų kaina, gydymo įstaigai sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

„Tad iš PSD apdrausto paciento, turinčio siuntimą operacijai sutartį su TLK sudariusioje gydymo įstaigoje negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio“, – pabrėžė B. Kavaliauskienė.

VLK atstovė teigė, kad gydymo įstaigos privalo teikti kokybiškas paslaugas, kad pacientams nereikėtų ieškoti nei geresnių lęšiukų, nei vaistų ir netektų už juos primokėti.

„Tiesa, teisės aktuose reglamentuojama, kad pacientui primokėti reikia, jei jis, gydytojo rekomenduojamas, pasirenka brangiau kainuojančias sveikatos priežiūros paslaugas. Prie brangiau kainuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų priskiriami atvejai, kai pacientas savo iniciatyva, leidus gydančiam gydytojui, pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, tyrimus, vaistus, medicinos pagalbos priemones, procedūras“, – aiškino B. Kavaliauskienė.

Pasak vyriausiosios specialistės, šiuo atveju pacientas apmoka pasirinktų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų skirtumą.

„Prie šių paslaugų negali būti priskiriamos paslaugos, kurioms pacientui nesuteikiama pasirinkimo alternatyva (negalima pasirinkti tarp nemokamos ir brangiau kainuojančios paslaugos). Tokiu atveju pacientas patvirtina savo parašu, kad sutinka mokėti kainos skirtumą“, – teigė B. Kavaliauskienė.

VLK atstovės teigimu, kilus neaiškumų pacientams patariama visus rūpimus klausimus pirmiausia bandyti išsiaiškinti gydymo įstaigoje.

„Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas (mokamas ar nemokamas), ar neteisėtai paprašyta susimokėti – pirmiausia raštu reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje buvo aptarnaujamas, administraciją“, – teigė B. Kavaliauskienė.

VLK: senelis pasielgė teisingai, kad parašė skundą

VLK specialistės teigimu, DELFI straipsnyje minimas senelis pasielgė teisingai, parašęs skundą gydymo įstaigai.

„Tiesa, gydymo įstaiga teigia, kad pacientas buvo informuotas ir „paciento kataraktos operacija buvo atlikta nemokamai, o už brangiau kainuojančią priemonę jis sumokėjo pagal nustatytą tvarką. Visos kitos su operacija susijusios išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų.“
Jeigu gydymo įstaigos atsakymas paciento netenkina, gyventojas turi teisę kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) pagal gyvenamąją vietą. TLK išnagrinės paciento skundą ir, tuo atveju, jei mokėjimas buvo nepagrįstas, įpareigos įstaigą lėšas grąžinti. Kreiptis reikėtų raštu bei pateikti dokumentų, pagrindžiančių nurodytą galimai neteisėtą veiksmą, kopijas bei gydymo įstaigos atsakymą“, – aiškino B. Kavaliauskienė.
VLK atstovės vertinimu, yra apmaudu, kad kai kurios gydymo įstaigos nesuteikia pacientams visos reikiamos, aiškios informacijos apie ligonių kasų apmokamas paslaugas bei mokamas paslaugas, o pacientai sutikimus mokėti už paslaugą pasirašo jų neskaitę, ar nesiaiškinę, kas ten parašyta.

„Regos sutrikimą turintį pacientą gydymo įstaigos atstovas apie mokamas paslaugas turėjo informuoti pacientui suprantama forma – suteikti reikiamą informaciją turėjo ypač rūpestingai, atidžiai ir aiškiai.
Svarbu žinoti, kad pacientą gydymo įstaigoje privaloma pasirašytinai informuoti apie jo teisę ir galimybes konkrečią paslaugą gauti įstaigoje nemokamai“, – teigė B. Kavaliauskienė.
VLK atkreipia dėmesį, kad rūpimus klausimus gyventojai gali pateikti bendruoju ligonių kasų el. paštu info@vlk.lt arba telefonu (8 5) 232 2222.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(115 žmonių įvertino)
4.1304
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prezidento rinkimai. Tie metai pakeitė Lietuvą (21)

Dalia Grybauskaitė į Lietuvos politikos olimpą prieš dešimtmetį įsiveržė tarsi šviežio...

Emigrantai išsakė, kas Lietuvoje blogai ir kodėl paliko tėvynę (173)

Žmonės iš Lietuvos emigruoja ne tik dėl ekonominių priežasčių. Jie, kaip parodė Vytauto...

Orai: užklups staigūs ir nemalonūs pokyčiai (10)

Šeštadienio nakties orai išliks ramūs, mažai debesuoti ir sausi. Nedideles orų permainas...

Prieš „Panathinaikos“ dominavęs „Real“ – jau per žingsnį nuo Eurolygos finalo ketverto (2)

Eurolygos atkrintamosiose antrą pergalę iškovojo čempionų titulą ginanti Madrido „Real“...

Tragiškas įvykis Panevėžyje: žuvo motociklo vairuotojas papildyta (244)

Policijos departamentas informavo, kad penktadienio vakarą Panevėžyje įvyko nelaimė....

Mirtinai užšalo, bet išgyveno: slidininkės išgyvenimo istoriją sunku paaiškinti net medikams (55)

Kai Anna Bagenholm slidinėdama nusirito nuo kalno tiesiai į ledinį vandenį, jos kūno temperatūra...

Arši Zelenskio ir Porošenkos akistata: po rankos paspaudimo tučtuojau perėjo į puolimą žiūrovai elgėsi lyg koncerte; atnaujinta 21.55  (559)

Penktadienį nacionaliniame sporto komplekse „Olimpijskij“ Kijeve vyko aršūs kandidatų į...

Kurtinaičio žodžiai pradeda pildytis: „Žalgiriui“ neįmanomų dalykų tiesiog nebūna? laida „Krepšinio zona“ (73)

17 procentų – taip buvo vertinti Kauno „Žalgirio“ šansai ketvirtadienį nukauti Stambulo...

„Barcelona“ žengė „Žalgirio“ ir baskų keliu: į Kataloniją grįš su pergale rankose (4)

Eurolygos atkrintamosiose „Barcelonai“ pavyko tai, ką ketvirtadienį vakare atliko Kauno...