Kaip teigiama ministerijos pateiktuose atsakymuose BNS, iš viso KAM šiuo metu priklauso 339 tarnybiniai butai, iš jų apgyvendinta – 240.
„60-yje apgyvendintų butų gyvena asmenys, nebetarnaujantys krašto apsaugos sistemoje, ar jų artimieji, iš jų: 51 asmuo gyvena nepagrįstai, 9-ių butų gyventojai gyvena pagrįstai, t. y. negali būti iškeldinti iš tarnybinių butų nesuteikus jiems kitos gyvenamosios patalpos. Daugiausia tai asmenys, tapę invalidais, kiti atleisti dėl sistemos reorganizacijos (atitiko Civilinio kodekso sąlygas, galiojusias iki 2000 liepos 5 dienos) ar palikti teismo sprendimu“, - teigiama KAM Viešųjų ryšių departamento atsiųstame pranešime.
Čia pat nurodoma, kad tik šeši iš minėtų pusės šimto tarnybiniuose butuose nepagrįstai gyvenančių asmenų savo vardu neturi nekilnojamojo turto arba apie turimą turtą domenų nėra.
„Iš 51 buto, kurio gyventojai butais naudojasi nepagrįstai, 38 gyventojai turi savo vardu nekilnojamojo turto. Iš jų 18 turi bent vieną butą ir/ar gyvenamąjį būstą (namą)“, - BNS teigė ministerija.
Didžioji dalis neteisėtai gyvenamų tarnybinių butų - Vilniaus J.Kairiūkščio ir S.Nėries gatvėse.
Nekilnojamojo turto bendrovės "Ober-House" eksperto Mariaus Čiulados teigimu, šiuo metu vidutinė gyvenamojo būsto nuomos rinkos kaina šiose sostinės gatvėse svyruoja nuo 500 litų (vieno kambario) iki maždaug 1300 litų (2 - 3 kambarių).
Tarnybinių butų nuomininkai, pagal KAM pateiktus duomenis, moka gerokai mažesnę nuomos kainą - siekiančią nuo 170 litų iki 350 litų (už 40 - 80 kvadratinių metrų butą).
Tarp nepagrįstai tarnybiniuose butuose ilgus metus gyvenančių asmenų ir kai kurie aukštas pareigas ėjusieji krašto apsaugos sistemos karininkai, taip pat - pavyzdžiui, advokato praktika po tarnybos kariuomenėje besiverčiantieji.
Paklaustas, ar tebegyvena nuomojamame tarnybiniame bute Kaune, advokatas atsargos kapitonas Linas Mažonas BNS to nei patvirtino, nei paneigė.
„Aš esu ne viešas asmuo“, - teigė jis, paklaustas ar tuo pačiu be tarnybinio buto nuomos dar turi nuosavybės teise savo vardu registruoto nekilnojamojo turto.
Kaip pabrėžiama KAM atsakymuose, į atsargą išleisti kariai gauna valstybinę pensiją, o sulaukusieji senatvės pensinio amžiaus - ir "Sodros" pensiją.
„Tarp asmenų, kurie nepagrįstai gyvena tarnybiniuose butuose, 14 asmenų turi du ar daugiau žemės sklypų, tarp jų yra gyventojai, savo vardu turintys daugiau nei penkis ir daugiau nei dešimt žemės sklypų (pavyzdžiui - 7, 6, 11 sklypų)“, - nurodė ministerija.
KAM duomenimis, daugiausia - 127 - tarnybinių butų yra Vilniuje ir Kaune – 86, kituose miestuose mažiau: Klaipėdoje - 20, Panevėžyje - 49, Rukloje - 38, Šiauliuose - septyni, Utenoje - keturi, Marijampolėje ir Alytuje - po tris, Tauragėje ir Telšiuose - po vieną.
Kariai, tarnaujantys krašto apsaugos sistemoje, visus mokesčius už šildymą, vandenį, elektros energiją, nuotekų tvarkymą bei komunalines paslaugas moka patys tiesiogiai.
Asmenys, baigę tarnybą sistemoje ir butus iš KAM nuomojantys, moka už nuomą bei eksploatacijos mokesčius. Vidutinė tarnybinių butų nuomos kaina yra nuo 3,46 iki 4,18 lito už kvadratinį metrą. Butų plotas yra nuo maždaug 40 kvadratinių metrų iki 80 kvadratinių metrų.
KAM nurodo, kad kariams, kurie neaprūpinti tarnybiniais butais, mokami butpinigiai.
Šiuo metu butpinigių dydis priklauso nuo karinio laipsnio ir šeiminės padėties, pavyzdžiui, kareiviams ir jūreiviams, išskyrus vyresniuosius eilinius ir vyresniuosius jūreivius, turintiems šeimas, mokama 180 litų dydžio butpinigiai per mėnesį, viengungiams – 130 litų, generolams ir admirolams, atitinkamai 600 litų ir 420 litų.
Į Vyriausybės nutarimu patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą iš viso įtraukta daugiau nei 100 KAM priklausančių butų.
Iš jų per pastaruosius metus KAM Turto bankui yra perdavusi 26 buvusius tarnybinius butus.
„Pardavus į Atnaujinamo turto sąrašą įtrauktus butus, gautus pinigus KAM planuoja investuoti į infrastruktūrą, kuri yra tiesiogiai susijusi su kariuomenės gynybinių pajėgumų stiprinimu“, - teigia ministerija.
Atsisakius tarnybinių butų (perdavus juos kitoms institucijoms), kurių didžioji dalis yra sukoncentruota didžiuose miestuose, šiuo metu tarnybiniuose butuose gyvenantiems kariams turėtų būti mokami butpinigiai. Todėl šiuo metu KAM siekia patobulinti butpinigių sistemą taip, kad butpinigių dydis mažiau priklausytų nuo karių laipsnių ir būtų artimesnis būsto išlaidoms susijusioms su gyvenamosios patalpos išlaikymu, atsižvelgus į didžiųjų miestų kainų tendencijas.
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos vadovas atsargos pulkininkas Jonas Gečas pripažįsta pats žinąs konkrečių piktnaudžiavimo tarnybiniais butais atveju, tačiau žinąs ir pavienių labai jautrių atvejų, kai nusipelnę kariuomenei žmonės rizikuotų būti „išmesti į gatvę“. Anot J.Gečo, šios problemos turėtų būti sprendžiamos individualiai, atsižvelgiant į konkretaus žmogaus situaciją.
„Negalėčiau ginčytis ar kažkaip smerkti Krašto apsaugos ministerijos, kai vadovaudamasi įstatymais teisiškai teisingai sprendžia tuos klausimus. Yra atvejai, kur ministerija turėtų labai individualiai jautriai pažiūrėti, ir yra atvejai, kur reikia pažiūrėti griežtai ir iškeldinti iš tarnybinių butų, jei žmogus tikrai turi kito nekilnojamojo turto ir nesinaudoja tuo tarnybiniu butu, o gyvena savo name, o tą butą nuomoja ar ten gyvena jo vaikai. Tokių atvejų ir aš žinau - tai tokiu atveju, aišku, reikia iškeldinti“, - sakė J.Gečas.
Krašto apsaugos ministerija teigia, jog šiuo metu su nepagrįstai tarnybiniuose butuose gyvenančiaisiais bandoma tartis, siunčiami įspėjimai ir raštai, tačiau esama ir atvejų, kai ministerija yra kreipusis į teismą dėl asmenų iškeldinimo iš tarnybinių butų.