„Mes dažnai esame gudrūs po laiko. Susidūrėme su visai nauja situacija. Esame maža šalis, išsilavinę, kultūringi, bet, po galais, kai sumaišome mokslą su politika, mokslo nebelieka. (…) Mokslas rodo, kad nuo dvylikos metų vaikai platina (virusą – „Delfi“) taip pat kaip suaugę. Reikėtų segmentuoti, kaip bus elgiamasi su mažiukais, ir kaip su vyresniais. Mes užsiciklinome ant kaukių, bet pagrindinė apsaugos priemonė yra distancija“, – kalbėjo S. Čaplinskas pirmadienio rytą per Lietuvos socialdemokratų frakcijos posėdį su A. Monkevičiumi.
Po posėdžio į politiką žengiantis specialistas patikslino, kad, pagal tai, ką mokslas dabar žino, vaikai su daro mažiau kaip penkis procentus sergančių COVID-19 asmenų. Paprastai jie serga daug lengviau, bet pasitaiko ir sunkesnių klinikinių atvejų.
„Šiai dienai aišku, kad klinikinių reiškinių turintys vaikams, ypač paaugliams nuo 12 metų, iš nosiaryklės viruso išskiriama tiek pat kiek iš simptominių suaugusiųjų. Kaip – su besimptomiais vaikučiais, iki galo nėra aišku. Teko matyti dvi studijas, kur teko matyti, kad galbūt jie irgi taip pat aktyviai platina virusą kaip ir suaugę asmenys. (…)
Iš čia šiai dienai Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad, kiek tai yra įmanoma, reikėtų atskirti mažų ir vyresnių vaikų srautus. Antra, pagal tai, kas žinoma šiai dienai, po to, kai po karantino buvo atidarytos mokyklos arba darželiai, jeigu kur nors ugdymo įstaigoje ir buvo registruota atvejų, tai iš jų virusas plačiai neišplito bendruomenėje“, – sakė S. Čaplinskas.
Profesorius per posėdį, kuriame dalyvavo ministras, kalbėjo, kad jį glumina blaškymasis.
„Apie karantiną kalbų neturėtų būti, nebent apie laikiną mokyklos dezinfekavimą, valymą. Tačiau nėra nei vieno įrodyto užsikrėtimo atvejo per rankas“, – kalbėjo S. Čaplinskas, kviesdamasis dabartinėje situacijoje pasitelkti specialistus, ir siūlydamas ir savo pagalbą, jei tokios prireiktų.
Monkevičius: situacija yra dinamiška
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė kalbėjo, kad vėluojama pateikti rekomendacijas.
„Paskutiniai nurodymai iš savivaldybės mokyklas pasiekė praeitos savaitės pabaigoje. Kodėl ministerija per vėlai ėmėsi darbų“, – klausė R. Budbergytė.
Švietimo ir mokslo ministras tokias kalbas siejo su artėjančiais rinkimais.
„Nereikia dramatizuoti, ruošiamasi buvo dar karantino laikotarpiu. Niekas nebuvo pradelsta. Mano galva, pasirengimas yra neblogas, ir mes rugpjūčio 4 d. turėjome pagrindinius dokumentus, kuriuos rugpjūčio 6 d. pristatėme“, – sakė A. Monkevičius.
Pasak ministro, situacija yra labai dinamiška.
„Ji nuo to, ką turėjome rugpjūčio pradžioje, stipriai pasikeitė. Kriterijai yra arti ribų, rekomendacijas galime ir keisti“, – sakė A. Monkevičius.
Monkevičius: bendro karantino nebus
Po posėdžio švietimo ir mokslo ministras dėstė, kad bendro karantino įvedinėti neplanuojama.
„Bet ten, kur lokaliai atsirastų židinys, nei viena mokykla nebus palikta savieigai. Jeigu būtų tokia situacija konkrečioje vietoje, tai įsijungtų ir Vyriausybė, padėdama steigėjui ir mokyklai susitvarkyti, kad nereikėtų uždaryti mokyklos ilgam laikui“, – sakė A. Monkevičius.
Jis pakartojo jau anksčiau ir premjero Sauliaus Skvernelio išsakytą poziciją, kad norima, kad vaikai, kurie ugdomi priešmokyklinėse, ikimokyklinėse, pradinėse mokyklose, galėtų į jas eiti, ir tėvai galėtų ramiai dirbti.
Pasak ministro, nėra vieno rodiklio, kuriuo remiantis būtų uždaromos mokyklos.
„Yra visas kompleksas rodiklių. Tai yra nebe bendra, o dažniausiai židininė infekcijos valdymo situacija. Jeigu būtų tokia konkreti situacija ir keletas rodiklių peržengta, specialistai iš karto duotų mums signalą“, – sakė A. Monkevičius.
Pasak ministro, mokykloje atsiradus infektuotam asmeniui pirmas žingsnis yra jį izoliuoti, ir iš karto informuoti visuomenės sveikatos centrą, kuris duotų nurodymus, ką toliau daryti.
„Tada patikrinama, ar tai tikrai yra infekcija, ir nekeliant panikos priimamas sprendimas. Jeigu ten ir yra infekcija, nereikia uždaryti mokyklos, dirbama su šituo srautu, ir su tais žmonėmis, su kuriais kontaktavo to srauto vaikai“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Šiuo metu nėra planuojama įvesti įpareigojimo prieš ateinant į ugdymo įstaigą asmenims matuoti temperatūrą.
„Vadovai paprašė šito nedaryti. Mokyklų vadovų asociacija nuėjo pas operacijų vadovą ir įrodė, kad praktiškai tai yra sudėtinga, ir yra kitų priemonių, kaip galima pamatyti karščiuojantį arba kitų simptomų turintį vaiką“, – sakė A. Monkevičius.
Ministras taip pat patikino, kad tik dėl slogos vaikai namo iš karto nebus siunčiami.
„Sloga, kiek aš žinau, nėra vienintelis simptomas. Bet, jeigu kažkokių įtarimų turi, tai ir dėl slogos verta kreiptis į medikus, ir išsiaiškinti, kas tai yra“, – sakė A. Monkevičius.
Mokytojai, kurie pageidaus, galės atlikti koronaviruso greitąjį testą, kuris gali parodyti, jeigu asmuo buvo infekuotas COVID-19.
Sloguojantiems pataria uždėti kaukes
S. Čaplinskas rekomenduotų uždėti kaukes į ugdymo įstaigas einantiems vaikams, kurie jaučiasi blogiau, nors ir neturi temperatūros.
„Man sunku įsivaizduoti, ar visą laiką vaikučiai išbūtų per pamokas su kaukėmis. Bet viena, ką aiškiai reikėtų padaryti, – kad tėveliai ir vaikai patys suprastų, kad, jeigu jis blogai jaučiasi, ir nebūtinai jam yra pakilusi temperatūra, reikėtų įvertinti šitą situaciją, ir tada toks vaikas, jeigu jis jau nutarė eiti į mokyklą, tikrai būtų gerai, kad jis naudotų kaukę“, – sakė jis.
Tokia pati rekomendacija galioja ir dėl slogos.
„Sloga gali būti požymis, kad galbūt jau prasideda kažkokia sudėtingesnė liga arba peršalimas. Jeigu temperatūros nėra, tada vėlgi bent jau reikėtų dėvėti kaukę“, – sakė S. Čaplinskas.
Specialistas nerekomendavo prasidėjus mokslo metams pradėti riboti vaikų bendravimą su seneliais, tačiau patarė elgtis atsargiau.
„Turėtume suprasti, kad, kol nebus visuotinės vakcinacijos, visą laiką gyvensime su šita grėsme. Ar reikėtų visą laiką riboti vaikų bendravimą su seneliais? Tas yra neįmanoma, ir to nereikia. (…) Bet, kiek tai yra įmanoma, reikėtų įvertinti. Galbūt seneliai galėtų tuo atveju užsidėti kaukes, galbūt galima būtų kitaip rodyti artumą.
Taisyklė yra labai paprasta, tam, kad užsikrėstum COVID-19, kaip ir bet kokiu kitu virusu arba bakterine liga, reikia, kad pakankamas susirgimui mikroorganizmų skaičius jam reikiamu būdu patektų į organizmą. Taigi, jeigu bus didesnis atstumas, jeigu trumpiau bendrausime, jeigu to daryti neišeina – naudosime kaukę, mažiau prikvėpuosime viruso“, – sakė S. Čaplinskas.