Ar branduolinių ginklų dislokavimo arčiau Vilniaus tema gali daryti spaudimą NATO viršūnių susitikime dalyvausiantiems politikams? Ar Rusija gali panaudoti šią temą, net jei įrodymų dėl tokio dislokavimo nėra? Ir ar yra skirtumas, jei branduoliniai ginklai iš tiesų būtų dislokuoti Baltarusijoje? Apie visa tai – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ diskutavo atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Apie dislokavimą įrodymų nėra – NATO teigia, kad branduolinių ginklų perkėlimas nebuvo užfiksuotas, o tai padaryti nesudėtinga. Kyla klausimas – kodėl V. Putinas ir A. Lukašenka tiek daug apie tai kalba?

„Būtų galima atkreipti dėmesį, kad apie tai tikrai garsiai kalbama, jau prieš pusę metų šios kalbos prasidėjo, ir tai labai viešai daroma. Kaip pavyzdys – kai buvo raketų krizė 60-ųjų metų pabaigoje, tai branduolinį ginklą Sovietų Sąjunga bandė dislokuoti Kuboje, ir jie darė slaptai, nebuvo kalbama apie tai. Taigi čia du skirtingi scenarijai ir, matyt, to viešinimo tikslas – ne tiek sulaukti efekto, realiai dislokuojant tą branduolinį ginklą Baltarusijoje, nes branduolinį ginklą galima paleisti iš Kaliningrado srities, iš kitos Rusijos teritorijos į Europos dalį, bet kiek galbūt derybinis tikslas, norima kažkokį derybinį rezultatą pasiekti, užimant tam tikrą poziciją ir paskui tai parduodant“, – aiškino V. Malinionis.

Anot jo, šią hipotezę patvirtina ir tam tikri faktai.

„Vizitavo iš Afrikos šeši valstybių vadovai ir jie, manoma, sukūrė tą kažkokią Rusijos penkiolikos punktų taikos sutartį. Vienas iš tų punktų – panaikinkite Putino arešto orderį ir už tai bus atsisakyta branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Tai, matyt, jie užima agresyvesnę poziciją, kad turėtų ką parduoti“, – teigė atsargos pulkininkas.

Susidaro įspūdis, kad Vakarai nebekreipia daug dėmesio į tokius Rusijos pagrasinimus, tačiau, anot V. Malinionio, net jei apie tai nekalbama garsiai, Vakarai vis tiek turi tam tikrą savo poziciją.

„Aš tikiu, kad tarp kabinetų, tarp oficialių asmenų, be abejo, apie tai kalbama, bet, matyt, tokia yra strategija. Manau, ji gera, neparodoma Putinui, kad čia mes labai reaguojame, juo labiau kad nematome, jog realiai kažkas daroma“, – aiškino jis.

Jeigu Rusijos branduoliniai ginklai iš tiesų būtų dislokuoti Baltarusijos teritorijoje, koks galimas NATO atsakas?

„Tiesiog Lukašenka, Baltarusija turėtų suprasti, kad jeigu jos teritorijoje dislokuojamas branduolinis ginklas, tai jie, be abejo, tampa NATO valstybių taikiniai. Aš manyčiau, kad NATO atsakas būtų, galbūt, konvenciniu ginklu“, – dalinosi V. Malinionis.

Nuo karo pradžios buvo kalbama, kad spaudžiama Rusija elgiasi tik agresyviau. Ar tai, kad būtent dabar ši tema eskaluojama, gali būti susiję su tuo, jog Rusija nerimauja, kas laukia po Ukrainos kontrpuolimo, kuris, manoma, didžiausią tašką gali pasiekti per NATO viršūnių susitikimą?

„Be abejo, Putinui deklaruojant, kad branduolinis ginklas bus dislokuojamas Baltarusijoje, tai yra valiuta, kurią, jis tikisi, bus galima parduoti. Kaip matome, ta dislokavimo data susijusi ir su NATO viršūnių susitikimu Vilniuje, kad branduolinis ginklas bus dislokuojamas mūsų pašonėje. Be abejo, tai susiję ir su bendru paveikslu, įskaitant ir galimai sėkmingą Ukrainos kontrpuolimą. Tai – spaudimo priemonė ir jie ja naudojasi“, – aiškino V. Malinionis.

Anot jo, taip atvirai, kaip tai buvo daroma anksčiau, informacija jau nėra dalinamasi, bet dislokavimo manevravimas mums visiems matomas.

Numatoma, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus itin saugus renginys, tačiau V. Malinionis teigė, kad kalbos apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijos teritorijoje gali kelti spaudimą susitikime dalyvausiantiems politikams.

„Matyt, norima išprovokuoti kai kurių ne visai ryžtingų NATO partnerių vadovų nuolaidžiavimą, įvaryti baimės. Tai, be abejo, yra spaudimas“, – teigė jis.

Atsargos pulkininkas taip pat atskleidė, ar išties didelis skirtumas, jei branduoliniai ginklai lieka Rusijoje, ar yra perkeliami į Baltarusiją.

„Yra tam tikras pavojus, nes jeigu branduolinis ginklas bus paleistas iš Baltarusijos teritorijos, tai Putinas gali manyti, kad atsakas bus į Baltarusijos teritoriją, tai tam tikras saugiklis Putinui“, – teigė V. Malinionis.

Anot jo, toks žingsnis galėtų būti savotiškas apsisaugojimas, dėl kurio Putinas galėtų jaustis ramiau.

„Atstumo klausimu nėra skirtumo, kadangi branduolinis ginklas yra Kaliningrado srityje. Aišku, problema ta, kad kuo arčiau yra ginklas, tuo pažeidžiamesnės kaimyninės valstybės, t. y. tai raketai, kuri skrenda trumpesnį atstumą, daugiau šansų pasiekti taikinį, nebūti numuštai. Taigi pavojus padidėja“, – aiškino pašnekovas.