– Pradėkime nuo šių metų karščių. Ar antrus metus iš eilės besilaikantys tokie karščiai mums yra įprasti?
– Ir įprasti, ir neįprasti, juk prieš tai visą vasarą buvo lietūs. Jau daug metų kalbu, kad jau laikas priprasti prie mums visiškai nebūdingų orų. Su klimato kaita mes turėsime arba karštą vasarą, arba šiltas žiemas, arba šaltas žiemas, bet be sniego. Turėsime įvairių reiškinių, prie kurių mes vis dar neįprantame, mes vis dar nesuprantame, prie ko mes privedėme savo gamtą.
– Ar galima sakyti, kad klimatas keičiasi ir nieko mes negalime padaryti? Ar kažką dar įmanoma padaryti?
– Bijau, kad ne, nes kol mes diskutuojame, klimatas toliau šiltėja, jis ir toliau šiltės iki tam tikro laiko, kol suprasime, kad jau nebeturime laiko. Mes taip išbalansavome viską, atmosferoje yra nepaprastai daug CO2, koncentracija yra išaugusi. Vieną dieną mes pasirašome susitarimus, kitą dieną atsiimame susitarimus. Galvojame, kad nuo to, kažkas turėtų susitvarkyti, bet, deja, ne. Deja, mielieji, gamta nebeatsigina nuo mūsų.
– Pasaulio lyderiai neturi bendro sutarimo dėl klimato kaitos ir nepanašu, kad jie bus pasiekti, nes pramonė – galingesnė. Ką daryti?
– Mes visi esame bejėgiai prieš gamtą, gamta yra sudėtingas mechanizmas, ypač klimato sistemos, kurių yra ne viena, o vieną išjudinus pradeda judėti visos kitos. Pati judriausia klimato sferos sistema yra būtent atmosfera. Jeigu mes išjudiname atmosferą, prasideda ir biosferos, ir litosferos, kriosferos kaita.
– Kaip gamta gali su mumis pradėti kariauti?
– Ne pradėti, o jau kariauja. Šiaurėje dažniau būna šilčiau negu pas mus, tirpsta ledynai, jie sukelia ekologines katastrofas. Tirpstant ledynui atsiranda labai daug gėlo vandens, gėlas vanduo yra kitoks nei sūrus vanduo, vandenynas keičia savo sudėti, spalvą, įšilimą. Pradeda tirpti amžino įšalo zonos, ten atsiveria ertmės, iš kurių išlenda natūralus metanas, kuris dar labiau drėkina klimato šiltėjimą. Prasideda grandininė reakcija.
– Ar galime sakyti, kad šis Lietuvoje esantis karštis yra tam tikra gamtos karo forma?
– Pas mus karštis, bet pasižiūrėkite, kas vyksta Europoje. Toks jausmas, kad atskiros dalys būtų pakeitusios vietą, bet taip nėra. Liūtys be sustojimo, sausros, kaip pas mus, tokie dalykai kartosis, jų bus daugiau. Tai įvyko dėl taršos, pasaulyje greičiausiai auga šiukšlynai.
– Kaip gali keistis gamta, jeigu nesilaikysime susitarimų?
– Sudeginsime planetą ir išnyksime kaip dinozaurai.
– Kada?
– Mano karjeros laikotarpiu prasidėjo svarstymai, kad vidutinė metinė temperatūra gali pakilti iki pusės laipsnio. O dabar ji jau seniai yra pakilusi. Paskui svarstėme, kad iki laipsnio, sutarėme, kad jau nieko nebepadarysime, paskui jau iki pusantro laipsnio kilo, kas jau yra labai rimtas dalykas. Labai blogai bus, jeigu ji kils 3-4 laipsniais.
– Jūsų nuomone, kuri žmogaus veikla gamtai yra pati kenksmingiausia?
– Transportas, pramonė, iškastinio kuro besaikis naudojimas. Kas patenka į atmosferą, grąžą mes gauname atgal įvairiais pavidalais. Reikia rimtai galvoti apie savo veiksmus ir elgesį. Reikia pateisinti žmogaus vardą.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.
