Taip teigiama Romų bendrijos pirmininko Stepo Visockio ir dar 70 Vilniaus romų taboro gyventojų skundo tyrimo išvadoje. Jie prašė padėti spręsti socialines, būsto, atsiskaitymo už komunalines paslaugas, sklypo, kur įsikūręs taboras, įteisinimo ir kitas aktualias problemas. V. Pilipavičienė skundą pripažino pagrįstu.
Vienu adresu - kelios dešimtys namų
Tuometinės Sovietų Sąjungos Aukščiausioji Taryba dar 1956 m. uždraudė čigonams klajoti ir nurodė privalomai įsidarbinti bei prisiregistruoti. Netrukus LTSR Ministrų Taryba miestų ir rajonų vykdomuosius komitetus įpareigojo „išaiškinti visus valkataujančius čigonus, apgyvendinti juos nuolatinėje vietoje, įdarbinti ir organizuoti jų kultūrinį-buitinį aptarnavimą“.
Vilniaus Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto paskirta komisija nustatė, jog Kirtimų gyvenvietėje yra įsikūrę trys čigonų taborai. Atsižvelgdamas į tai, komitetas įpareigojo atitinkamas miesto valdžios institucijas nustatyti tikslų čia gyvenančių čigonų skaičių, sutvarkyti jų registraciją, įdarbinti, įrašyti į aprūpinimo butais eiles, organizuoti kultūrinį-buitinį aptarnavimą, vaikų švietimą.
Vėliau Vykdomasis komitetas, siekdamas pagerinti čigonų buitį ir įtraukti juos į darbą, pavedė miesto valdybai pastatyti Kirtimuose bendrabutį (baraką) bei šulinį. Kartu buvo nurodyta ne tik rasti finansavimą, bet ir sutvarkyti statinio projekto dokumentus, taip pat įvertinti galimybę ateityje čia pastatyti dar du tokius pačius statinius.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pernai balandį Vilniuje adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 185 buvo 139 statiniai (43 gyvenamieji pastatai, pagalbiniai pastatai ir inžineriniai statiniai). Vienas statinys į registrą buvo įrašytas dar 1960 m., kiti – 1982 m.
Dabar nameliuose Kirtimuose įsikūrę apie 500 žmonių, daugumos jų adresas yra tas pats. Kitų pastatų teisinė registracija nesutvarkyta. Valstybinės žemės, ant kurios pastatyti namai, valdymas nėra įteisintas, patys namai pastatyti neturint reikiamų dokumentų. Šie statiniai patenka į verslo, gamybos, pramonės teritorijų, kuriose dominuoja darbo vietos ir kurios yra netinkamos gyventi, funkcinę zoną.
Iš pradžių statė ir remontavo, paskui griovė
Vyriausybė dar 2000 m. patvirtino Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000-2004 metų programą bei jos įgyvendinimo priemones. Kitąmet Kirtimuose buvo pastatytas ir reikalingais baldais bei įranga aprūpintas Romų visuomenės centras.
Tais pačiais metais Tautinių mažumų departamentas, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos vaikų fondas ir Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“ įsteigė viešąją įstaigą tokiu pačiu pavadinimu.
Vėliau šalia buvo pastatytas sanitarijos-higienos centras, kuriame įrengtos keturios dušo kabinos ir trys skalbimo mašinos. Jomis taboro gyventojai naudojasi už nedidelį mokestį, nes beveik visi yra socialiai remtini. Šiame centre buvo sukurtos dvi darbo vietos romams.
Buvo numatyta pagerinti romų buities sąlygas (užtikrinti reguliarų buities atliekų išvežimą, įrengti vandens kolonėlę, telefoną-automatą), tam atseikėta 90 tūkst. Lt. Be to, skirta 109 tūkst. Lt komunalinėms atliekoms išvežti. Bendrovė „Švarus miestas“ pastatė aštuonis 1,1 kub. m talpos konteinerius ir juos aptarnavo 2-3 kartus per savaitę.
Biudžeto lėšomis sutvarkyti privažiavimo keliai, suremontuotos sporto ir vaikų žaidimų aikštelės, įrengtos dvi šalto vandens kolonėlės, vėliau buvo įrengta 20 žibintų ir nauja žaidimų aikštelė.
Tačiau 2004 m. gruodį savivaldybės lėšomis tabore buvo nugriauti esą savavališkai pastatyti 5 gyvenamieji ir 1 negyvenamas pastatas. Taip bandyta kovoti su narkotikų platinimu bei narkomanija.
Seimo kontrolieriams tarpininkaujant ir kitoms institucijoms raginant, griovimas buvo sustabdytas. Seimo kontrolierė nustatė, kad valdininkai, organizavę ir koordinavę statinių griovimą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, netinkamai įgyvendino kai kuriuos teisės aktus bei pažeidė romų teises. Pažeidimą įžvelgė ir lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.
20 taboro gyventojų kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas prieš daugiau nei pusantrų metų priteisė pareiškėjams 100 tūkst. Lt neturtinei žalai atlyginti (teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs).
Prieš penkerius metus tabore buvo pastatytas policijos postas, įrengtos 8 vaizdo kameros. Tam buvo skirta beveik 280 tūkst. Lt. Po šio žingsnio esą pastebimai sumažėjo nusikaltimų skaičius šioje teritorijoje.
Vandenį ir elektrą vartojo, bet nemokėjo
2005 m. sostinės taryba patvirtino specialią programą penkeriems metams, kuria siekiama spręsti taboro teritorijos saugumo, priežiūros, romų atskirties, švietimo, sveikatos priežiūros, užimtumo, socialinės pagalbos, būsto problemas, užkirsti kelią nusikaltimams ir narkotikų apyvartai.
Kitąmet šiai programai įgyvendinti buvo skirta 196 tūkst. Lt, 2007 m. – 97 tūkst. Lt. Šių metų biudžeto projekte buvo numatyta skirti 100 tūkst. Lt.
Prieš kurį laiką savivaldybė kontrolierę informavo, kad gyvenvietėje kasmet remontuojamos gatvės, šaligatviai, vaikų žaidimų ir sporto aikštelės. Papildomai esą buvo įrengtas filtracijos šulinys, sutvarkyti lietaus nuotekų šulinėliai. 2007 m., padedant įmonėms, buvo pakeista dalies Meistrų gatvės asfaltbetonio danga.
Tačiau keturias vandens kolonėles su užraktais ir skaitikliais gyventojai esą laužė, vogė jų detales, galiausiai dvi buvo panaikintos. Su Romų bendruomenės centru esą nepavyko susitarti dėl mokėjimo už vandenį.
Dar 2006 m. bendrovės „Vilniaus vandenys“ darbuotojai kartu su romų bendruomenės atstovu apėjo gyventojus ir sudarė 30 vandens pirkimo iš kolonėlių sutarčių, pagal kurias buvo skaičiuojamas mokestis 77 gyventojams po 0,9 kub. m vienam gyventojui per mėnesį.
Per mažiau nei pusantrų metų gyventojai sunaudojo 900 kub. m vandens už beveik 1,7 tūkst. Lt, bet apmokėjo tik 161 Lt. Už vandenį nemoka 26 abonentai.
Šiuo metu su taboro gyventojais sudarytos 83 elektros tiekimo sutartys. Dėl nesumokėtų mokesčių 58 vartotojams elektros tiekimas nutrauktas. Nustatyti 56 elektros vagystės atvejai.
Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras, dar 2007 m. tyręs romų socialinės integracijos galimybes, savivaldybės programą ir jos įgyvendinimą įvertino neigiamai. Programa esą atskleidžia romus kriminalizuojantį požiūrį ir stiprina, o ne mažina jų atskirtį, taikomos priemonės yra daugiau priežiūros, o ne integracijos pobūdžio.
Siūlymo išnuomoti žemę neišgirdo
2002-aisiais Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas siūlė išnuomoti taboro užimtą žemę 99 metams Romų visuomenės centrui, o romams leisti įteisinti savo būsto nuosavybę. Vėliau Žmogaus teisių stebėjimo institutas sukritikavo valstybės institucijų ir savivaldybės pasyvumą, nesprendžiant romų naudojamos žemės bei pastatų įteisinimo klausimų.
Dar 2006 m. premjeras pavedė specialiai darbo grupei išnagrinėti galimybes įteisinti taborą, bet problema neišspręsta iki šiol.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba priminė, kad, pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Romų savavališkai pastatytų namų griovimas, neaprūpinus kitu tinkamu būstu, pažeistų jų atžalų teisę į gyvenimo sąlygas. Tinkamiausiu sprendimu pavadintas gyvenamųjų statinių įteisinimas valstybei priklausančioje žemėje, pavyzdžiui, mokant nuomos mokestį.
Savo ruožtu Romų visuomenės centras nurodė, kad šią žemę būtų galima perduoti pagal panaudos sutartis arba leisti išsipirkti, taip pat pritarė, kad gyvenimo sąlygos būtų gerinamos skiriant laikinojo apgyvendinimo namelius (vagonėlius).
Kaip pažymėjo V. Pilipavičienė, teisinis netikrumas dėl nekilnojamojo turto sudaro prielaidą Vilniaus valdžiai eskaluoti šios bendruomenės problemą, taip nuteikiant ir šiaip jau priešiškai nusistačiusią visuomenę prieš romų tautinę mažumą.
„Savivaldybė ne tik turi atsisakyti populistinių veiksmų, neabejotinai dar labiau didinančių atskirtį tarp romų ir kitų tautybių asmenų, bet ir privalo gerbti visuotinai pripažintinus tolerancijos bei nediskriminavimo principus, turėtų didesnį dėmesį skirti romų, kaip vienos iš labiausiai pažeidžiamos tautinės mažumos, socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių apsaugai", - teigiama pažymoje.
Daugiau nei 70 proc. romų nesutiktų palikti taboro
Pernai rudenį lankantis tabore V. Pilipavičienei į akis krito skurdžios taboro gyventojų gyvenimo sąlygos: namai neatitinka elementarių higienos reikalavimų, vanduo tiekiamas iš kolonėlių, elektra daugeliui dėl skolų atjungta. Buitinių atliekų konteineriai buvo perpildyti.
Už komunalines paslaugas dauguma taboro gyventojų nemoka – kai kurie teigė net nežinantys, kaip ir kur mokėti, kiti aiškino nematantys prasmės to daryti, nes nėra tikri dėl savo ateities.
Dalis kalbintųjų sakė jaučiantys nuoskaudą, kad neišsiaiškinus konkrečių asmenų kaltės dėl narkotikų platinimo reikalaujama kolektyvinės atsakomybės, nuolat grasinama represinėmis priemonėmis.
Kita vertus, romų atstovai pripažino, kad prekyba narkotikais, ypač heroinu, Kirtimų gyvenvietėje intensyvėja, o policija neskiria tam pakankamo dėmesio.
Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“ prezidentas Josifas Tyčina skundėsi tiesioginio bendravimo ir pagalbos romams integruojantis į visuomenę stoka. Anot jo, 1 socialinio darbuotojo ir 3 socialinių pedagogų nepakanka. Romų atstovai taip pat tikino, kad mokytojai neretai turi išankstinį neigiamą požiūrį į jų vaikus. Jie taip pat vardijo pavyzdžius, kai romai aktyviai dalyvauja įvairiose iniciatyvose, pavyzdžiui, aplinkos tvarkymo akcijoje „Darom“.
Pernai rudenį buvo atlikta 223 romų, iš kurių kurių 86 yra namelių šeimininkai, apklausa. Kartu buvo gauti duomenys apie 195 romų vaikus, iš kurių 113 yra mokyklinio amžiaus, iš jų 18 nelanko mokyklos. Rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė jų neturi išsilavinimo arba yra baigę 1-4 klases.
Kitas tyrimas atskleidė, kad penktadalis romų nėra sėdėję mokyklos suole. Per 60 proc. apklaustųjų neturi profesijos ir nedirba, kas antros šeimos pajamos nesiekia nė 200 Lt arba jų neturi visai.
Dauguma namelių neturi elektros, tik dalyje yra dujų balionai, visi šildomi kieto kuro krosnimis, veikia tik viena vandens kolonėlė, miesto kanalizacijos ir vietinio nuotėkų šulinio nėra, 53 namelių gyventojai naudojasi lauko tualetu.
Bet daugiau nei 70 proc. apklaustųjų nesutiktų persikelti į socialinį būstą ir norėtų likti gyventi tabore. Iš apklaustųjų 4 namelių šeimininkai laukia eilėje socialiniam būstui gauti.
Romai nurodė ne vieną problemą, kurios būdingos ir kitose šalyse gyvenantiems jų tautiečiams: nepakanka šiukšlių konteinerių, jie per retai išvežami, neišasfaltuotas kelias, nėra lauko apšvietimo, nėra kanalizacijos ir vandentiekio, per mažai vandens kolonėlių ir lauko tualetų.
Nemažai apklaustųjų norėjo gauti paramos namams susiremontuoti, kad jų būstai būtų įteisinti, dalis pageidavo, kad Kirtimų gyvenvietėje jiems būtų pastatyti namai su patogumais arba suteikta galimybė išsipirkti žemę.
Viena opiausių bėdų pavadinta narkotikų platinimas Kirtimų gyvenvietės teritorijoje, dėl kurios bent jau Vilniuje vyrauja neigiamas požiūris į romus. Tačiau pažymoje atkreiptas dėmesys, kad dėl to yra kalti pavieniai asmenys, o ne visa romų bendruomenė. Kirtimų gyvenvietės išformavimas esą narkomanijos plitimo nesustabdys.
Reikia ir pinigų, ir politinės valios
2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2571 romų tautybės žmonių, tai sudarė 0,07 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo ratifikuota nemažai tarptautinių dokumentų ir priimta teisės aktų, programų bei strategijų, susijusių su tautinėmis mažumomis. Valstybė yra įsipareigojusi sudaryti tautinių mažumų atstovams sąlygas gyventi, dirbti ir mokytis Lietuvoje, išsaugoti jų tapatumą.
Romai vertinami kaip socialinės atskirties grupė, į kurią gana nepalankiai žiūri visuomenė ir kurios didžiausia problema yra menkas išsilavinimas bei nedarbas.
Nepaisant to, anot V. Pilipavičienės, romai išlieka ypač pažeidžiami, o socialinių-ekonominių teisių (būsto, sveikatos apsaugos, švietimo ir užimtumo) įgyvendinimo srityje susiduria su sunkiomis problemomis, kenčia nuo diskriminacijos įvairiose srityse. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas nusikaltimų prevencijai, o ne socialinėms-ekonominėms problemoms.
Pažymoje minima ne viena tarptautinių institucijų ir organizacijų ataskaita apie Lietuvą, kuriose politika tautinių mažumų atžvilgiu įvertinta teigiamai, bet nurodyta, kad romų teisės užtikrinamos nepakankamai.
Dar 2003 m. Europos Tarybos (ET) tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamasis komitetas neigiamai įvertino faktą, kad kol kas nerasta priimtino sprendimo nelegalaus romų įsikūrimo Kirtimų gyvenvietėje klausimu. ET žmogaus teisių komisaras gyvenimo sąlygas tabore įvertino kaip labai nepalankias. Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas prieš trejetą metų atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar pasitaiko rasistinių ir ksenofobinių incidentų, o kai kurių romų sveikatos būklė dėl prastų gyvenimo sąlygų yra kritinė.
Anot V. Pilipavičienės, romų socialinę atskirtį lemia tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys: neraštingumas arba žemas išsilavinimo lygis, užimtumo problemos, socialinių įgūdžių trūkumas, tolerancijos stoka, neigiamas visuomenės požiūris į romus, ribotos valstybės finansinės galimybės, tam tikrais atvejais – ir politinės valios bei pastangų spręsti romų integravimo problemas trūkumas; romams būdingas savitas etninis identitetas ir kultūra, trukdantys jiems greitai bei efektyviai integruotis į visuomenę.
Kontrolierės teigimu, romų problemoms spręsti reikia ryžtingų valstybės institucijų ir vietos valdžios veiksmų, politinės paramos, finansų. Ji pasiūlė sukurti mechanizmą, kuris pagerintų socialinių paslaugų, pavyzdžiui, konsultavimo ir tarpininkavimo, prieinamumą romams, skirti daugiau socialinių darbuotojų, kurie dirbtų išimtinai ir tiesiogiai su romais.