Papasakoti apie gyvenimą Pravieniškių pataisos namų Trečiajame sektoriuje, kur dauguma nuteistųjų laikomi kamerinio režimo patalpose, R. Murauskas pasisiūlė pats – į DELFI redakciją atsiųstame laiške nuteistasis rašė, kad pareigūnai esą net nebando spręsti kylančių problemų, o apie jas prabylančius kalinius uždaro į bausmės izoliatorių.

„Čia tokia netvarka, žmonės miršta nuo narkotikų, bet pareigūnai nieko nedaro, leidžia visiems vartoti“, – laiške rašė nuteistasis.

Kai su R. Murausku susitikome Pravieniškių pataisos namų Trečiajame sektoriuje, kur jis atlieka bausmę, kalinys pareiškė, kad net kamerinio režimo patalpose kalintys nuteistieji be jokių kliūčių gali nusipirkti narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

„Nesvarbu, ar tu vartoji ar ne, svarbu, pinigus moki, net nėra skirtumo, ar tu „ožys“ (bendradarbiaujantis su pareigūnais – DELFI), ar ne, vis tiek parduoda“, – sakė nuteistasis.

Vyras tikino, kad narkotikai į įkalinimo įstaigą patenka ne tik juos permetus per pataisos namų tvorą iš laisvės, bet esą juos įneša ir čia dirbantys pareigūnai.

„Parašiau skundą Imuniteto tarnybai, atvažiuos pareigūnai pasikalbėti – turiu daug ką pasakyti, nes yra pareigūnai, kurie narkotikus nešioja, mes patys juos užverbuoojame, ateis laikas ir viską paviešinsu, kas čia vyksta pataisos namuose“, – kalbėjo R. Murauskas.

Konkrečių pareigūnų pavardžių nuteistasis nenurodė, tačiau užsiminė, jog visą informaciją pateiks Imuniteto tarnybos tyrėjams.

Kobrą rūko visi kas tik nori, nesuprantu, kaip pareigūnai neužkerta kelio“, – sakė jis.

Nuteistasis piktinosi, kad dalis pareigūnų nuteistųjų esą nelaiko žmonėmis ir net kerštauja, kai šieparašo skundą dėl įkalinimo įstaigoje vykstančių negerovių.

„Aš toks pats žmogus kaip ir jis, pareigūnas, – tik aš esu nuteistasis, o jis pareigūnas, bet kodėl jis gali būti korumpuotas, kodėl aš negaliu būti korumpuotu, kodėl jam viskas galima, o man nieko negalima, – piktinosi R. Murauskas. – Taip, aš esu kalinys, bet čia – paskutinėje vietoje, vadinasi, galima jį pažeminti ir daryti su juo ką tik norima. Sutrypiame, nes mes – viršininkai.“

Kalinys sakė, kad už grotų yra praleidęs pusę savo gyvenimo, tačiau po beveik dvejų metų išėjęs į laisvę pakeis savo gyvenimą – stengsis daugiau nedaryti nusikaltimų.

„Pareigūnai mūsų neišauklės, mes – ne maži vaikai, aš aštuntą kartą jau sėdžiu, – ar mane išauklėjo? – kalbėjo R. Murauskas. – Neišauklėjo. Niekas jau neišauklės, man 42 metai, – jeigu tėvai manęs neišauklėjo, tai jau niekas kitas daugiau to nesugebės padaryti. Ir tik viskas priklauso nuo manęs – jeigu mečiau rūkyti, galiu ir negerti ir nesėdėti.“

Paklaustas, už ką atlieka bausmę, R. Murauskas apie savo praeities klaidas nebuvo linkęs kalbėti.

„Už daug ką esu teistas – už sunkų kūno sužalojimą, vagystes, išprievartavimą, plėšimus, – sakė jis. – Taip, tai visi sunkūs nusikaltimai – iš pradžių buvo tik vagystės, o paskui jie sunkėjo, užpuolimai buvo padaryti su peiliais, šautuvais.“

R. Murauskas neslėpė, kad įkalinimo įstaigoje iki šiol egzistuoja nuteistųjų subkultūros taisyklės, jų laikosi ne tik kaliniai, bet ir juos prižiūrintys nuteistieji.

„Neslėpsiu, aš priklausau „nuskriaustųjų“ kastai, bet mane patys pareigūnai dar Vilniaus pataisos namuose „nuvarė“ – per praeitą „sroką“ vienas pareigūnas buvo labai „naglas“, reikėjo jį „nupilti“ su išmatomis, kad „biškį“ apsiramintų, – kalbėjo R. Murauskas. – Taip ir buvo padaryta, o kai grįžau iš „etapo“, mane prirakino prie geležinės lovos, dvi paras pralaikė ir viskas, buvau pažemintas.

Apie subkultūrą geriau neklauskite – patys pareigūnai jos laikosi. Mane buvo paskyrę dirbti į laisvėje esančią pramoninę skalbyklą, bet kai sužinojo, kad esu „nuskriaustasis“, vedėjai pasakė, kad jis negali čia dirbti. O ji direktoriui parašė, kad aš nesutariu su moterimis. Manęs neišmetė, bet surado kitą darbą. Tada sakiau, viršininke, kaip pataisos namuose nėra subkultūros, jeigu jūs taip nusprendėte iš karto, o jis – nieko čia nėra, jūs man visi vienodi. Bet kaip vienodi, jeigu kepykloje dirba „bachūrai“, „paukštidėje“ – „bachūrai“, lentpjūvėje – vėl „bachūrai“, ir tik dviejuose darbuose dirba nuskriaustieji – Vilniaus šiukšlyne ir Kauno statybose. Ir tik pareigūnai sprendžia, kur tu gali dirbti, kur – negali. Prieš juos „nepasišakosi“, taip jau yra.“

Interviu, kuriame R. Murauskas išlieja nuoskaudas, žiūrėkite vaizdo įraše. Po šio interviu, kaip vėliau kitame laiške DELFI nurodė pataisos namuose bausmę atliekantis kitas nuteistasis, R. Murauskas buvo sužalotas. „Vien tik dėlto, kad kalbėjo“, – rašė R. Murausko bičiulis.

Daugiau apie įvykius Pravieniškių pataisos namuose skaitykite paspaudę šią nuorodą.