Negana to, šiame fone, tvyrant įtampoms tarp valdančiųjų ir opozicijos, vėl spekuliuojama idėja dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Navickas feisbuke parašė esą išankstinių rinkimų labiausiai nori „Karbauskio „chebra“, kurie „bando „nulipdyti“ naują lyderį – Verygą“.
„Paradoksalu, bet prasčiausiai jai variantas – dabartinė opozicija perima valdžią ar lieka ilgalaikiame boikote, nes vis labiau tektų pripažinti Skvernelį, kaip lyderį, o tai reikštų politinę eutanaziją. Todėl LVŽS metė kozirį – premjeru esą gali būti Veryga“, – rašė TS–LKD atstovas A. Navickas.
Kaip yra rašęs BNS, Seimo opozicinės frakcijos prireikus imtųsi formuotų valdančiąją daugumą, o „valstiečiai“ į premjerus siūlytų Aurelijų Verygą.
„Nežinau, ar kas nors nori kokių nors krizių arba rinkimų, bet, jeigu atsitiktų taip, kad įvyksta tokia patinė situacija, Seimas nebegali dirbti, nebegali priiminėti sprendimų, tai kas beliktų tuomet tokioje situacijoje? Aš, tiesą sakant, esu optimistas, galvoju, kad čia mums pavyks išspręsti visą šitą situaciją. O tas mano įvardinimas yra tik dėl to, kad pasakytume, kad, jeigu tokia situacija susiklostytų, jeigu formuotųsi nauja dauguma, kad „valstiečiai“ mane matytų tam tikroje pozicijoje“, – dėstė pats A. Veryga.
Dėl pasaulinių pokyčių gresiančios sudėtingos ekonominės situacijos perspektyva, apie ką perspėjo ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasak pašnekovo, jų negąsdina.
„Negeras kontekstas, bet mes jau irgi ragavome krizių, ir tvarkėmės, ir sakyčiau, kad mums visai neblogai sekėsi. Ateini į tokią situaciją, ir dirbi, per daug negalvoji, ar čia gerai, ar negerai, – viską gi žmonės padaro. Nei valdantieji dabar – kažkuo stebuklingai ypatingi, jie žadėjo būti ypatingi, o kaip sekasi jiems tokiais būti? Nelabai“, – kalbėjo A. Veryga.
Pirmalaikių rinkimų tikimybė maža
„Delfi“ kalbinti politologai pirmalaikių Seimo rinkimų scenarijaus galimybę vertina skeptiškai.
„Manau, kad čia yra tik pretekstas pakalbėti, bet realiai, ko gero, nė viena iš partijų neturi kažkokio rimto potencialo atsverti daugumą savo naudai arba bent jau padidinti dabartinį Seimo narių kiekį. Aišku, reikėtų tikslesnio skaičiavimo, bet nemanau – nei valdantieji, nei opozicijoje esantys dabar ko gero neturi kažkokių išsiskiriančių strategijų, aiškaus palaikymo potencialo. Matome tą ir iš reitingų judėjimo. Reitingai yra pakankamai pastoviai vienodi. Ko gero, tai yra tik kalbėjimas“, – komentavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.
Jo vertinimu, dabar Parlamente susiklosčiusi situacija, kai opozicija atsisako dirbti su valdančiaisiais vienoje salėje, gali būti labiau taktinis žingsnis dėl ne tokių akivaizdžių dalykų.
„Galbūt tai yra savotiškas derybinis argumentas dėl visai kitų dalykų. Tai yra „mes užtaisysime išankstinius rinkimus, arba jūs nusileiskite mums ten ir ten“, -kalbėjo L. Bielinis.
Taip pat ir Vilniaus universitetu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas įsitikinęs, kad galimybė surengti pirmalaikius rinkimus yra labai nedidelė.
„Kol valdančioji dauguma yra pakankamai stabili, tai iš esmės nėra jokių šansų. Nes reikalauja kvalifikuotos Seimo daugumos, tai yra nemažiau kaip 85 parlamentarų sutikimo. Opozicijoje tiek balsų surinkti, žinoma, iš esmės neįmanoma šiuo metu. Visa tai, ką dabar opozicija daro, aš manau, kad tai yra bandymas sau pritraukti dėmesį“, – komentavo T. Janeliūnas.
Pasak politologo, pirmalaikių rinkimų idėja, ypatingai artėjančių ekonominių sunkumų arba krizių akivaizdoje, būtų dar prastesnė, „nes tai reiškia, kad kelis mėnesius nėra efektyvios Vyriausybės, ir tie keli mėnesiai būtų prarasti“.
„Šiuo atveju yra žymiai geriau kažkokiais kitais būdais spausti dabartinę Vyriausybę, jeigu yra manoma, kad reikia kažkokių greitų sprendimų, o ne bandyti keisti Vyriausybę, ir tikėtis, kad kita Vyriausybė ateis su kažkokiu stebuklingu planu“, – aiškino T. Janeliūnas.
Jis nemano, kad tokio scenarijaus dabar norėtų ir patys konservatoriai.
„Nėra kažkokių aiškių perspektyvų, kad konservatoriai sustiprintų savo pozicijas po tokių rinkimų. Galbūt net priešingai, galėtų nubyrėti dalis dabar esamų vietų jų partneriams. Tikrai nematau ženklų, kad konservatoriai rizikuotų dabar tokiais rinkimais“, – sakė T. Janeliūnas.
Konservatoriai neišnaudoja galimybių
Jeigu išsipildys prognozės dėl artėjančio sunkmečio (nors nėra aišku, kada ir kokio gylio jis gali būti), konservatorių laukia nelengvas uždavinys, kaip iš to išplaukti su kuo mažesniais politiniais kaštais.
„Drįsčiau spėti, kad jie iš tikrųjų taps atpirkimo ožiais už visas tas ekonomines pasekmes, kurios laukia. Maža to, aš nematau net normalių pastangų, kaip valdantieji galėtų pasinaudoti jau kai kuriais priimtais sprendimais, bandydami įtikinti visuomenę, kad jie daro kažkokius rimtus žingsnius, sušvelninant augančias kainas“, – teigė T. Janeliūnas.
Kaip pavyzdį jis minėjo kompensacijas už energetinių išteklių kainų didėjimą.
„Tai yra milžiniški pinigai, jei neklystu, – 650 mln. eurų numatyta kompensacijoms arba kainų suvaldymui dėl energijos išteklių brangimo. Ir šitas didžiulis planas yra paliktas be jokios aiškios komunikacijos. Už tuos pinigus, už kuriuos šiaip jau normali Vyriausybė turėtų, taip grubiai pasakysiu, nusipirkti rinkėjų balsus, jie šituos pinigus tiesiog degina per artimiausią pusmetį, ir degina juos nesugebėdami paaiškinti, kaip tai padeda žmonėms.
Maža to, jie nesugebėjo net elementarios komunikacijos paskutinėmis savaitėmis dėl elektros tiekimo pasirinkimo. Iš visos tos programos, šalia visų tų didžiulių pinigų, jie negali paaiškinti, kaip ir kam jie tuos pinigus skiria ir kodėl tai žmonėms tai turėtų palengvinti gyvenimą“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Pasak eksperto, šitoje vietoje tenka vis iš naujo priminti, kad neužtenka daryti darbus, reikia apie tuos darbus ir aiškinti.
„Jau nebėra jėgų apie tą problemą kalbėti. Dabar keičiasi Vyriausybės Komunikacijos departamento vadovė, tai matyt irgi supranta, kad ne viskas vyksta gerai, ieškoma kažkokio naujo, šviežio kraujo. Trūksta matyt energijos turėti aiškius komunikacijos planus, ir tai daroma labai inertiškai: planai eina sau, programos eina sau, pinigai yra skaičiuojami sau, o komunikacija vykdoma inertiškai, tarsi tai būtų tiesiog eilinė situacija, eilinė darbo diena, eiliniai pranešimai žiniasklaidai. Man atrodo, čia yra didelis neadekvatumas, kai mes turime daugybę krizių, o komunikacija vyksta lyg būtume labai ramioje situacijoje“, – sakė T. Janeliūnas.
Tuo metu politinius dividendus iš valdančiųjų klaidų, pasak politologo, pelnosi tie, kurie tikisi nusivylusių rinkėjų paramos.
„Tai yra Skvernelio kompanija, socdemai. Iš esmės jiems užtenka pasyviai laukti, kol galutinai susimaus valdantieji, ir tada pasiimti tuos nusivylusius balsus“, – teigė T. Janeliūnas.
Scenarijų gali būti įvairių
VDU politologas L. Bielinis nebuvo toks įsitikinęs, kad ekonominiai sunkumai palaidotų konservatorių politines perspektyvas.
„Sunku pasakyti, viskas priklausys nuo to, kaip jie veiks, jeigu įvyks tai, apie ką dabar visi kalba. Tai priklauso ne tik nuo inercijų, bet ir nuo to, kaip jie realiai reaguos į konkrečias situacijas, kiek efektingai jos bus sprendžiamos. Tikrai nemanykime, kad kažkas įprasto ir kaip visada nutinkamo gali būti. Manau, kad tikrai turi būti, ir ko gero bus, kitoks požiūris į problemas. Sprendimų mes galime pamatyti visokiausių“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat yra įsitikinęs, kad opozicijai šitoje vietoje neužtenka sėdėti ir laukti, kol konservatoriai susimaus.
„Jeigu bus tik sėdima ir laukiama, tai nemanau, kad tai bus labai efektingas ir pozityvus požiūris į situaciją. Sėdėti ir laukti yra labai provinciškas, inertiškas politikos matymas. Kol kas kažkokių realių alternatyvių pasiūlymų, projektų, mes dar nematėme. Todėl mes nematome, kaip opozicija yra pasirengusi veikti. Yra tik kalbėjimas, kad „galime daryti išankstinius rinkimus“. Na ir kas?“, – sakė L. Bielinis.
