– Čia, Briuselyje, susidaro toks vaizdas, kad jei trečiadienį paaiškės, jog JAV prezidento rinkimus laimėjo demokratas J. Bidenas, tuomet Briuselio burbule šampanas tekės upeliais. Kaip manote jūs?
– Nežinau dėl šampano, bet visų pirma, turėkime omeny, kad D. Trumpas savo rinkiminę kampaniją pastatė ant sutrikdymo, laužydamas daugelį Amerikos politikos tradicijų, skelbdamas, kad sąjungininkai, būtent mes – Europa, išnaudojame Ameriką. Todėl neturėtų stebinti, kad žmonės nebūtinai sielvartaus matydami, kad jis palieka Baltuosius rūmus.
Bet reikia paminėti ir D. Trumpo poziciją – jis sakys, kad gynė JAV interesus ir tie, kurie „išnaudojo“ Ameriką, džiaugsis, kad jis pasitraukia, nes esą žmonės, kurie pakeis jo administraciją bus labiau nuolaidūs ir mažiau gins JAV interesus. Aš su tuo nesutinku, prieštarauju tokiai interpretacijai. Bet įsivaizduoju, jei pasakysite D. Trumpui, kad Europoje žmonės džiaugiasi, kad jis išeina, D. Trumpas atšaus: „Tai rodo, kad aš gerai atlikau savo darbą.“
Tačiau mūsų požiūris yra kitoks: „Klausyk, tu tikrai negynei Amerikos interesų. Tu susipriešinai su sąjungininkais, draugais. Buvai mielas su žmonėmis, kurie yra tavo priešai, – Vladimiru Putinu ar Šiaurės Korėjos lyderiu. Tu taip pat apgadinai daugiašalę sistemą, kuri sąlygojo pasaulio ekonomikos augimą pastaruosius penkiasdešimt metų.“
Todėl manau, teisinga sakyti, kad dauguma žmonių Europoje nesigailės, jog D. Trumpas pasitrauks, jei pralaimės rinkimus. Bet dar kartą pasikartosiu, kad jis pats manys, jog tai yra indikacija, o ne pasmerkimas.
– Vis dėlto negalima taip vienareikšmiškai sakyti, kad D. Trumpas darė tik blogą Europai, ypač kalbant apie rytinę žemyno dalį. Tarkime, sankcijos prieš „Nord Stream 2“, karinė bazė Lenkijoje ar parama Trijų jūrų iniciatyvai. Galiausia, NATO narės irgi pradėjo skirti daugiau išteklių gynybai…
– Yra toks išsireiškimas – net sustojęs laikrodis du kartus per parą rodo teisingą laiką. Nesakau, kad viską, ką D. Trumpas pasakė ar padarė, yra blogai. Tačiau pabandome pasiaiškinti jūsų paminėtus pavyzdžius ir tarkime, Baltijos valstybių perspektyvą.
Visų pirma, D. Trumpas pakenkė NATO 5-ajam straipsniui. Nuo pat pradžių jis išreiškė dvejonę, ar Amerika stos ginti savo sąjungininkus, jei šie būtų užpulti. Kiek pamenu, jis paminėjo Juodkalniją. D. Trumpo požiūris buvo aiškus: „Kodėl aš turiu eiti kariauti už šalį, apie kurią aš nieko nežinau?“ Taigi, jei aš gyvenčiau Baltijos valstybėse, pirmoji mintis man kiltų, kad jis nėra žmogus, kuris garantuoja, jog bus gerbiamas JAV įsipareigojimas įsitraukti, jei mes kada nors būsime užpulti.
Taip pat jo nuolatinis bandymas išsisukti nuo kritikos V. Putinui. Kiekvieną kartą, kai jam buvo suteikta tokia galimybė, jis jos atsisakė. Vėlgi, jei žiūrėsime iš Baltijos šalių perspektyvos, turint omeny jūsų istoriją ir tai, kad amerikiečiai niekada nepripažino Rusijos įvykdytos jūsų trijų šalių aneksijos, ir kad jūs pasitikite JAV labiau, nei kai kuriais sąjungininkais Europoje, tai D. Trumpas tam tikėjimui, kad sąjungininkai ateis jūsų apginti, pakenkė tiek, kiek niekas kitas iki šiol.
Kalbant apie „Nord Stream 2“ – nesu šio projekto gerbėjas ir manau, kad tai klaida ir kolegos vokiečiai pasielgė klaidingai, tačiau D. Trumpa nesustabdė „Nord Stream 2“. Žinoma, buvo paskelbtos sankcijos, bet projektas bus pabaigtas. Mano nuomone, tai puikiai iliustruoja bendrą D. Trumpo politiką – kalbos, žaidimai, bet kai pasižiūri į rezultatą – nieko jis nepakeitė. Tarkime, pokalbiai ir žaidimai su Šiaurės Korėja, kuri per pastaruosius metus išvystė savo branduolinį potencialą labiau nei anksčiau. Taigi D. Trumpas nepasiekė jokių Šiaurės Korėjos suvaržymų. Sugrįžtant prie „Nord Stream 2“, reikia nepamiršti, kad dauguma sankcijų inicijavo Kongresas, o ne D. Trumpas. Ir net Amerikos sankcijos nesustabdė projekto.
Dėl bazės Lenkijoje – jis tik perkėlė karius į kitą vietą. Bet jo bendras požiūris į NATO garantijas, 5-ąjį straipsnį, yra tarsi mafijos reketas – pasiūlymas susimokėti už apsaugą: „Jei nemokėsite pinigų, aš jūsų neginsiu.“ Ar tokių Europos ir Jungtinių Valstijų santykių mes norime?
Be abejonės, mes turime rūpintys patys savo gynyba. Be abejonės, mes turime išleisti gynybai daugiau ir sukurti didesnius Europos pajėgumus. Jau anksčiau NATO buvo nuspręsta, kad šalis-narė turi skirti 2 proc. nuo BVP ir tai nebuvo D. Trumpo išradimas. Be to, jis nuolat painioja įnašus į NATO biudžetą ir europiečių išlaidas gynybai.
Aišku, kad ne visos mūsų šalys pasiekė 2 proc. išlaidas gynybai. Tačiau galima klausti, ar 2 proc. yra tas kriterijus, kuris parodo Europos gynybos pajėgumų efektyvumą? Tai manau daug didesnis klausimas mums, europiečiams. Mes vieni daugiausių išleidžiančių pasaulyje gynybai, bet, ar už tuos pinigus gauname reikiamą vertę? Tikėtina, kad ne. Tai reikia keisti per įvairias Europines, ES iniciatyvas, kurias tas pats D. Trumpas kritikuoja. Taigi, kai europiečiai bando būti efektyvesni, D. Trumpas atsisuka ir tėškia, kad tai bloga mintis.
Dėl Trijų jūrų iniciatyvos – manau, kad tai įdomi iniciatyva, tačiau dauguma projektų yra, išties, ES projektai ir dauguma pinigų yra ES. Amerikiečiai, regis, tam skyrė milijardą dolerių, bet reikia palyginti, kiek pinigų ES skiria infrastruktūrai, šiaurės-pietų, rytų-vakarų sujungimui. Už kieno pinigus vyksta Baltijos šalių elektros tinklų atsijungimas nuo Rusijos? Kas moka už Baltijos šalių elektros tinklų integraciją į Europą? Tai ES.
Taigi, galiausia, manau, kad D. Trumpo administracijos darbų balansas nėra toks jau geras. Ir jei gyvenčiau Vidurio-Rytų Europoje, Baltijos valstybėse, tai galvočiau, kad J. Bidenas sugrįš prie tradicinės JAV politikos, sąjungų, paramos NATO. Todėl manau, kad tai geresnės perspektyvos jūsų regionui ir visam pasauliui.
– Užsiminėte Europos pajėgumų didinimą, taip pat savo neseniai publikuoto straipsnio išvadose teigėte, kad „Europa turi labiau prilygti ir tapti brandesniu partneriu, kad transatlantiniai santykiai toliau duotų naudos abiems pusėms“. Kaip tai įsivaizduojate praktiškai?
– Reikia suprasti, kad iš prezidento D. Trumpo perspektyvos raginimai Europai išleisti daugiau gynybai yra daugiau raginimas Europai leisti pinigus perkant amerikietišką ginkluotę. Būtent taip jis visą tai mato.
D. Trumpas mažai suinteresuotas Europos gynybos efektyvumu. Tuo tarpu aš manau, kad tikrasis Amerikos interesas yra ne tai, kad europiečiai leistų daugiau pinigų (žinoma, mes turime leisti daugiau pinigų), bet kad jie būtų leidžiami efektyviau. Todėl mums reikia žiūrėti, kaip išvengti nesuderamumo, painumo. Tarkime, Europoje yra gausybė ginklų sistemų, skirtingų kariuomenės transportavimo priemonių ir ekipiruotės variantų. Mes esame per daug skirtingi ir išsisklaidę, todėl mūsų pinigai išleidžiami netinkamai. T.y. mes išleidžiame daug, bet už tai nesukuriame didelės vertės gynybai. Tai reikia keisti, nes mums reikia didesnių Europos pajėgumų apsiginti.
Nesakau ir niekada nesakysiu, kad tai padaryti mes galime be transatlantinės sąjungos. Mūsų laukia ilgas kelias, kol galėsime apsiginti be Jungtinių Valstijų. Mums visada reikės aljanso. Tačiau mano nuomone, mes turime tapti labiau prilygstančiu partneriu ir tai ne tik apie didesnį pinigų kiekio išleidimą perkant amerikietišką įrangą, bet apie Europos pajėgumų didinimą bet kokiai grėsmei prieš ES narius atgrasyti. Ar tai būtų Rusija, terorizmas, nevalstybiniai veikėjai ar kibernetiniai išpuoliai.
Mes gyvename nekonvenciniame pasaulyje ir žinome, kad skirtingai nei XX a. konfliktai bus hibridiniai, komplikuoti ir bjaurūs – tokie, kaip Rusijos įsikišimas į Ukrainos reikalus, tokius, kokius matome Baltarusijoje ar Kalnų Karabache. Mums, kaip ES, reikia geriau pasiruošti apsiginti nuo visų šių grėsmių glaudžiai bendradarbiaujant su JAV. Bet dar kartą pasikartosiu, mums reikia sukurti šiuos pajėgumus ir būtent tam turime leisti savo pinigus.
– O kas nutiks, jei D. Trumpas vis dėlto laimės antrąją kadenciją? Kas tada laukia Europos?
– Mūsų laukia tas pats, kas buvo pastaruosius ketverius metus. Vienintelis dalykas, dėl ko gerbiu D. Trumpą, yra tai, kad jis yra nuoseklus. Jis tą patį sako ir vėl kartoją bei prisiriša prie to. Todėl daug siurprizų iš D. Trumpo tikėtis neverta. Yra toks amerikietiškas posakis: „Ką matai, tą gauni.“
Todėl galima tikėtis, kad dar ketverius metus matysime griaunanamas sąjungas, žeminamus sąjungininkus, konfrontaciją su šalimis, kurios normaliomis sąlygomis būtų geriausi JAV partneriai, klastingą pagarbą autoritariniams režimams – ar tai būtų V. Putinas, ar Xi Jinpingas, ar Recepas Tayyipas Erdoğanas. Tokia bus Jungtinių Valstijų politika ir tai, mano nuomone, nėra Amerikos interesas bei tikrų tikriausia nėra Europos interesas.
D. Trumpas niekada nebuvo ir bijau, kad nebus Europos draugas, tradicine šio žodžio prasme.
– Persikeliame į praeitį, jūs buvote ES ambasadorius JAV 2014-2019 m. ir asmeniškai matėte, kaip D. Trumpas atėjo į valdžią. Kokie buvo tie pokyčiai?
– Viskas pasikeitė, nes, kaip minėjau, D. Trumpo rinkimų kampanija ir išrinkimas prezidentu rėmėsi sutrikdymu. Jis juk pasakė, kad mano, jog viskas, ką iki šiol darė Ameriką, yra neteisinga, blogai ir kvaila, o jis visą tai pakeis. Vis dėlto daug žmonių manė, kad kai D. Trumpas bus išrinktas, jis taps sukalbamesniu. Tačiau jis tokiu netapo – kaip sakiau, D. Trumpas yra labai nuoseklus.
Puikiai atsimenu jo inauguracinę kalbą, kuri buvo neigiamas Amerikos, kaip valstybės, aprašymas bei daugiau ar mažiau karo paskelbimas JAV sąjungininkams, prekybos prasme. Tai buvo vienas pokytis. Kitas – chaotiška administracija, be jokio aiškaus plano, kaip jie veiks. Labai sunkiai sekėsi užmegzti ryšį su žmonėmis, kurie atstovauja administraciją. Todėl buvo labai daug sumaišties.
Pažiūrėkite, ką D. Trumpas padarė per pirmuosius ar pusantrų metų: jis pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos; taip pat pasitraukė iš susitarimo dėl Irano branduolinės programos ir aš manau, kad taip pablogino situaciją Artimuose Rytuose; jis pradėjo derybas su Šiaurės Korėja neturėdamas jokio plano, kaip priversti Pchenjaną atsisakyti branduolinio ginklo; jis įvedė tarifus plieno ir aliuminio importui ne iš Kinijos, o iš Meksikos, Kanados ir Europos – Amerikos sąjungininkams.
Viską, ką jis darė, buvo skirta pakenkti sąjungininkams ir Amerikos draugams, mano nuomone, labai kontrproduktyviais būdais. Jis pakenkė daugiašalei sistemai, Pasaulio sveikatos organizacijai, vykstant pasaulinei pandemijai. Dabar matome, kad jis vetavo labai kvalifikotos afrikietės kandidatūrą į Pasaulio prekybos organizacijos pirmininkus.
Taigi jis pakenkė daugeliui pasiekimų, kuriuos vadovaujant Amerikai sukūrė Vakarų pasaulis antroje XX a. Pusėje ir šio amžiaus pradžioje. Todėl natūralu, kad tai labai šokiravo ir kartu pakeitė požiūrį į Ameriką.
– Vis dėlto, sugrįžtant prie Europos pajėgumų kūrimo, kas tai labiau skatintų D. Trumpas ar J. Bidenas?
– Aš labai aiškiai sakau: europiečių interesai būtų geriausiai patenkinti prezidentu tapus J. Bidenui. Nežinau, ką amerikiečiai nuspręs, o ir mes turėsime gyventi su tuo jų pasirinkimu, tačiau J. Bideno pergalė rinkimuose reikš didelius pokyčius bendravimo stiliuje, tone, kuris yra labai svarbus. Taip pat, manau, pamatysime sugrįžimą prie paramos daugiašalėms institucijoms ir sąjungininkams.
Tačiau mes, europiečiai, privalome suprasti, kad Amerika keičiasi. Tie pokyčiai jau vyko valdant Barackui Obamai – dėmesio perkėlimas į Aziją, nenoras veltis į tokius konfliktus, kaip kad Krymo aneksija ar cheminio ginklo panaudojimas Sirijoje. Amerika – besikeičianti šalis ir bendrai amerikiečiai pavargo nuo jausmo, kad visą pasaulį laiko ant savo pečių – jie nori jausti, kad kiti daro daugiau. Ir mums būtina, kaip europiečiams, tą suvokti.
Taigi manau, kad mes turėsime draugiškesnius santykius su „prezidentu“ J. Bidenu, nes turime daug bendrų temų: jis žadėjo sugrįžti į Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, kažkaip atgaivinti susitarimą dėl Irano branduolinės programos. Taip pat galvoju, kad spaudimas dėl prekybos bus mažesnis.
Vis dėlto mes, europiečiai, turime tapti labiau save apsirūpinantys, kad galėtume geriau dirbti kartu ir apginti savo interesus. Norint būti geresniu JAV partneriu, reikia būti mažiau priklausomu partneriu; reikia būti tuo, kuris gali prisiimti daugiau atsakomybių ar tai būtų prekyba, gynyba ar santykiai su Kinija.
Kita vertus, nereikia savęs apgaudinėti, kad jei J. Bidenas laimės, viskas sugrįš į buvusias vietas. Taip nebus. Pasaulis pasikeitė, Amerika pasikeitė ir net J. Bidenas taps prezidentu, mes turėsime reikalą su kitokiomis JAV, nei pažinome praeityje. Tai iš mūsų, kaip europiečių, pareikalaus prisiimti daugiau atsakomybės.