Žurnalistų etikos inspektorės sprendimas riboti „Iron Maiden“ reklamą Lietuvoje – perteklinis ir net tragikomiškas. Taip LRT.lt sako vaikų ir paauglių psichiatras D. Pūras. „Tokio pobūdžio sprendimas ir draudimai yra pertekliniai.
© DELFI (V. Deveikytės nuotr.)

Jie atidaro Pandoros skrynią ir skatina uždrausti dar tūkstančius dalykų, kartu pamirštant esmę – kas yra vaikų teises ir nuo ko vaikus iš tikrųjų reikia saugoti“, – teigia jis.

Grupės „Iron Maiden“ simbolis Eddie the Head pirmą kartą panaudotas 1980 m. Jo autorius – britų menininkas Derekas Riggsas. Eddie the Head skirtingais pavidalais naudojamas ant grupės albumų viršelių, marškinėlių, plakatų ir pan., o kartais šis veikėjas išeina ir į sceną. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba sprendimą grindžia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymu. Tai yra pirmas kartas, kai šis personažas buvo uždraustas valstybinės institucijos.

Iron Maiden troliai
Iron Maiden troliai
© Facebook nuotr.

Kad sprendimas – perteklinis, pritaria ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė, kurios nuomone, įstatyme numatytas nuostatas galima plačiai interpretuoti, todėl priimami netgi absurdiški sprendimai. „Visi šiuo pagrindu žodžio laisvę ribojantys sprendimai turi būti išsamiai pagrįsti. Deja, būtent to neretai pritrūksta [Žurnalistų etikos inspektoriaus] tarnybos išvadose – rimtesnės analizės, svaresnių argumentų. Apsiribojama tik keliais glaustais, deklaratyviais teiginiais, kurie paskui pelnytai neatlaiko visuomenės kritikos“, – LRT.lt sako M. Adutavičiūtė.

Savo ruožtu LRT.lt kalbinta žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė nesutinka su jos padarytam sprendimui išsakyta ekspertų ir visuomenės kritika, vadina ją nepagrįsta, o žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus – iškraipytais. „Racionalią kritiką vertinu teigiamai, tačiau šiuo atveju, manau, dalis informacijos yra iškraipyta, todėl tos kritikos yra tiek daug“, – sako G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė.

Inspektorė taip pat pripažįsta, kad iki šiol nežino, kiek tiksliai skundų buvo gauta, o vaikų taip ir nebuvo paklausta, ar juos iš tiesų gąsdina ši reklama. Kaip LRT.lt informavo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, ekspertų grupę sudarė du asmenys – vaikų psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė ir teisininkas Petras Ragauskas.

Ar tikrai skundų buvo tiek daug?

Kiek skundų buvo gauta, kad buvo priimtas sprendimas apriboti plakato naudojimą? G. Ramanauskaitės-Tiumenevienės teigimu, prezidentūra ir Vilniaus savivaldybės administracija persiuntė po vieną skundą, gautą iš gyventojo. „Taip pat buvo gautas raštas iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT). Jie informavo, kad gavo daug skundų (ir el. paštu, ir telefonu)“, – sako žurnalistų etikos inspektorė.

Tiesa, LRT.lt patikrinus minėtą raštą, paaiškėjo, jog jame nenurodyta, kad buvo gauta „daug skundų“. Rašoma, kad 2015 m. lapkričio mėn. buvo gautas vieno vartotojo pranešimas apie minėtoje grupės reklamoje „demonstruojamas agresyvias detales, peilį, kraują, žmogaus formą turinčią širdį, o ją savo rankose laiko taip pat agresyvios, baimę keliančios išvaizdos personažas“.

Remiantis šiuo pranešimu, koncerto organizatoriams buvo rekomenduota reklamos neskelbti prie vaikų susibūrimo vietų. Tačiau 2016 m. gegužės 21 d. reklama pastebėta prie vienos vaikų žaidimų aikštelės. Gegužės 23 d. taip pat esą gauta nusiskundimų telefonu. VVTAT, paprašyti patikslinti skaičių, nurodė, kad tądien gauti 5 skundai. Taigi iš viso, jeigu skaičiuosime ir lapkričio mėn. gautą skundą, jų buvo 8.

Kaip jau minėta, „Iron Maiden“ simbolis naudojamas jau 36 metus, tačiau dar nė karto šie plakatai nebuvo uždrausti ar apriboti valstybinių institucijų niekur pasaulyje.

G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė: Siūlyčiau padaryti išsamesnį tyrimą. [...] Kokios buvo pilietinės akcijos. Pavyzdžiui, Vokietijoje.

LRT.lt: Pilietinės akcijos ir oficialūs valstybinių institucijų draudimai – skirtingi dalykai.

G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė: Taip, skirtingi, nemaišykime, be abejo, bet yra kitas aspektas – nepilnamečių apsaugos įstatymas. [...] Siūlyčiau pagalvoti ne tik apie personažą, bet ir apie vaikus. Skundus pateikė asmenys, kurie greičiausiai augina nepilnamečius vaikus ir greičiausiai pastebėjo, kaip reaguoja vaikai į panašias reklamas.

LRT.lt: Kodėl niekur kitur jis nebuvo uždraustas, apribotas? Norite pasakyti, kad tik Lietuvoje „galvojama apie vaikus“?

G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė: Na, Lietuvoje padidintas dėmesys vaiko teisėms.

Vaikai – neraštingumo įkaitai

Kaip teigia D. Pūras, apskritai situacija su vaikystės politika Lietuvoje yra rimtesnė, negu kai kam gali atrodyti. „Atkūrus Nepriklausomybę, iš pradžių buvo daug daroma, kad perimtume geriausias laisvojo pasaulio praktikas ir vieni kitiems diegtume šiuolaikinius požiūrius į tai, kaip vaikams padėti užaugti sveikais ir atsakingais piliečiais. Deja, vėliau vaikystės politikoje iniciatyvą perėmė jėgos, kurių požiūriai artimi fundamentalistiniams, kurių pagrindinis ginklas yra primityvus moralizavimas“, – įsitikinęs D. Pūras.

Labai reali to priežastis, pasak D. Pūro, yra 2008 m. priimta Šeimos politikos koncepcija. Psichiatro nuomone, Lietuvoje buvo daug skandalingų įvykių, kurie atskleidė, kokia žalinga gali būti „moralistų užvaldyta vaikystės ir šeimos politika“, tačiau kol kas nei valdžia, nei visuomenė išvadų nepadarė. „Vien Garliavos istorija šia prasme verta labai rimtų išvadų, bet jų nenorima daryti. Kaip žinome, Seime ir toliau stumiama labai ydinga Konstitucijos pataisa šeimos klausimu“, – aiškina D. Pūras.

Psichiatro nuomone, tokiame kontekste turėtume suprasti, kodėl,siekiant apsaugoti vaikus, imamasi tokių tragikomiškų draudimų, kompromituojančių vaikų teisių apsaugos esmę, o esminės permainos nepradedamos.

„Suaugusiųjų, kurie dabar priima sprendimus, kartai nebuvo duota sužinoti ir gauti įgūdžių labai svarbiose srityse. [...] Jei ši karta turi daugybę kompleksų šioje srityje ir net nedrįsta jų įsivardinti, tai tokie kompleksai perduodami vaikams. [...] Todėl Lietuva iki šiol laiko vaikus savo neraštingumo įkaitais. Juk į tą patį įstatymą, kuriuo remiantis, uždrausta mūsų aptariama reklama, kaip žalojantis vaikus ir paauglius iki 18 metų amžiaus dalykas įrašyta informacija apie lytinius santykius“, – stebisi D. Puras.

Psichiatras priduria, kad vaikus pirmiausiai reikia saugoti nuo primityvaus moralizavimo, nes, nors ketinimai yra geri, pasirinktos priemonės esančios žalingos vaikų visapusei raidai.

Išsamesnio tyrimo daryti neprivalo

G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė tikina, kad skundai gauti iš žmonių, kurie „greičiausiai augina nepilnamečius vaikus ir greičiausiai pastebėjo, kaip reaguoja vaikai į panašias reklamas“. Tas „greičiausiai“ parodo, kad net nebuvo atlikta išsamesnė analizė, kas ir kodėl apskundė, juolab kad nebuvo atliktas joks tyrimas su vaikais. Pati inspektorė sako, kad toks tyrimas nėra numatytas įstatymo.

„Mes turime prie tarnybos veikiančią ekspertų grupę, vaikų psichologus. Jie įvertino šią reklamą. Ekspertų grupės nuomonė yra tokia, aš neturiu pagrindo ja nepasitikėti. [...] Dabar aišku, kad nebuvo atliktas papildomas tyrimas, klausiant nepilnamečių vaikų nuomonės, bet įstatymas mūsų ir neįpareigoja atlikti panašių dalykų“, – LRT.lt teigia žurnalistų etikos inspektorė.

Kai plakatas gąsdina labiau nei fizinis smurtas

Vaikai Lietuvoje dažnai ginami ne kaip žmonės su savo prigimtiniu orumu ir teisėmis, o kaip abstrakti vertybė, mano žmogaus teisių ekspertė M. Adutavičiūtė.

„Dažnai ginamos suaugusiųjų vertybinės nuostatos apie tai, ko neva nori vaikai ir kokia turėtų būti vaikystė. Todėl, motyvuojant vaikų apsauga, imamasi cenzūros, nes suaugusieji įsižeidžia arba išsigąsta dėl pačių vaikų. Dabar turime tokią situaciją, kai reklaminis plakatas yra draudžiamas, o fizinės bausmės ir vaikų mušimas tariamo „auklėjimo“ tikslais – ne, nors įpykęs, diržu mojuojantis, ant vaiko šaukiantis artimas žmogus jam iš tiesų yra kur kas baisesnis nei Eddie the Head“, – tikina žmogaus teisių specialistė.

Pasak M. Adutavičiūtės, reklamos ribojimas taip pat yra ir saviraiškos laisvės ribojimas. Anot jos, pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, reklama laikoma komercine kalba, kurią saugo Konvencijos 10 straipsnis, ginantis žodžio ir saviraiškos laisvę.

Informacijos ribojimas, ekspertės teigimu, nėra blogis – kartais taip elgtis netgi būtina, o problemos atsiranda tada, kai ribojamos informacijos sąrašas plečiamas be galo. „Ir į jį įtraukiama informacija, kuri objektyviai jokios žalos nedaro, tačiau, prisidengiant vaikų interesais, padeda užgniaužti nepatinkančią, nepatogią ar daliai visuomenės nepriimtiną saviraišką“, – aiškina M. Adutavičiūtė.

Inspektorė: kiek žmonių, tiek nuomonių

Anot vaikų ir paauglių psichiatro D. Pūro, ekspertai – irgi žmonės, todėl, darydami išvadą, jie dažnai atsineša savo aplinkos poziciją. „Moralizuoti ir gąsdinti, kad vaikus sužalos muzikos atlikėjų grupės reklama, yra paprastesnis būdas pademonstruoti rūpestį vaikais, nei tie tikrieji darbai, kurie vis atidedami Lietuvoje“, – teigia psichiatras.

G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė: Manau, kad jis [D. Pūras, – LRT.lt] susidarė nuomonę iš žiniasklaidoje išplatintų pranešimų.

LRT.lt: Užduodami klausimus, siuntėme jam [D. Pūrui, – LRT.lt] tik plakatą ir jūsų išplatintą pranešimą, ne žiniasklaidoje pasirodžiusius tekstus.

G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė:Na, kiek žmonių, tiek nuomonių, kiek ekspertų, tiek nuomonių. Dabar susidaro toks įspūdis, kad vieni nepatenkinti reklama, teikia skundus, kiti asmenys nepatenkinti sprendimu, kad ji turėtų būti ribojama.

Viešojoje erdvėje pasirodę sprendimui oponuojantys komentarai taip pat kelia klausimą, kodėl tokia reklama gąsdina vaikus, o lietuvių liaudies pasakose minimas kanibalizmas, kūno dalių plėšymas ir pan. yra priimtina.

G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė teigia, kad šiuo atveju svarbu intensyvumas, garso, vaizdo priemonės ir pasiekiamumas.

LRT.lt: Nemanote, kad pasakos vaikams yra kur kas labiau pasiekiamos nei plakatas mieste?

G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė: Na, dabar kalbame apie plakatus (juokiasi).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

R. Šimašiui – dūris iš savų (52)

Iš Liberalų sąjūdžio pirmininko Remigijaus Šimašiaus pavaduotojų ketvirtadienį...

Butų nuomos kainos įžengė į naują etapą (14)

Prakalbus apie stabilizaciją ir kainų korekciją ar bent nebedidėjimą nekilnojamojo turto rinkoje,...

Baisi avarija Ukrainoje: skelbiama, kad milijonieriaus dukrą nuo įtūžusios minios ėmėsi ginti apsauginiai (175)

Ukrainos šiaurės rytinį Charkovo miestą trečiadienį sukrėtė tragedija – automobiliui...

Kitąmet gali brangti dyzelis ir tabakas
 (12)

Seimas pradėjo svarstyti finansų ministro Viliaus Šapokos pristatytas Akcizų įstatymo...

Rinkimų kampanija prasideda? Bankininkas G. Nausėda – nauju amplua (427)

Ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda trečiadienio vakarą debiutavo kiek...

Judrioje gatvėje pavojingai „ūsais“ sklaidęsis troleibusas ir linksmino, ir gąsdino vilniečius

Ketvirtadienį dalis sostinės gyventojų ir svečių tapo keisto įvykio liudininkais. Nuo...

Vertina krizės tikimybę: nerimą kelia ne tik augančios kainos (61)

Nors ekonominės kitų metų prognozės neblogos, jas gerokai pritemdyti gali didesnė, nei tikimasi,...

Svarbiausi renginiai Europoje vėlyvą rudenį – ką verta aplankyti?

Spalis ir lapkritis dažnam asocijuojasi su bjurstančiais orais ir vis didesnę paros dalį lydinčia...

Mėnulyje atrastas didžiulis urvas, kuriame galėtų gyventi astronautai (19)

Japonijos kosmoso agentūros mokslininkai atrado Mėnulyje didžiulį urvą, kuriame kada nors...

Įminta L. Da Vinci paveikslo paslaptis (26)

Rašytojas Walteris Issacsonas knygoje „ Leonardo da Vinci : biografija“ paaiškino neįprastas...