„Kultūra yra labai svarbu. Priklausomai nuo kultūros ir nuo religijos, mes turime savo žmogaus teisių standartus“, - sakė ambasadorius, trečiadienį skaitydamas paskaitą Vilniaus universitete Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Irane diskriminuojami vyrai?
Lenkijoje reziduojantis, bet ir Lietuvoje dirbantis, Irano diplomatas H. Farajvandas sako, kad jo šalyje daugelis dalykų vertinami kitaip nei Vakaruose, mat skiriasi tiek kultūra, tiek religinė tradicija. Pasak jo, tai, kas Lietuvoje laikoma moterų diskriminacija, Irane gali būti traktuojama kaip rūpestis dailiąja lytimi.
„Jeigu moteris Irane nori ištekėti už vyro, vyras turi padovanoti kokią nors dovaną – namą, kilogramą aukso ar, tarkime, žemės sklypą. Ar tai yra diskriminacija prieš vyrus? Jeigu žiūrėsite iš savo perspektyvos, tada matysite, kad tai diskriminacija – kodėl vyras turi dovanoti tokią brangią dovaną moteriai. Be tai mūsų kultūra“, - kalbėjo H. Farajvandas.
Pasak diplomato, iraniečiams nepriimtina, kai moterys dirba sunkius fizinius darbus, tad jo šalyje ne visos veiklos rūšys moterims prieinamos. Atsakydamas į studento klausimą dėl moterų padėties ambasadorius situaciją apvertė ir savo ruožtu kėlė klausimą apie vyrų padėtį, mat, anot H. Farajvando, jeigu moterims draudžiama dirbti sunkius fizinius darbus, tai išeitų, kad diskriminuojamos ne moterys, o vyrai.
„Gal vyrai turėtų kreiptis į tarptautines žmogaus teisių gynimo organizacijas ir sakyti, kad Irane jie turi laipioti ant aukštų pastatų, statyti konstrukcijas, o moterys dirba kontorose, parduotuvėse ir užsiima kita lengvesne veikla?“, - ironijos neslėpė diplomatas.
Homoseksualų Irane nėra
Irano ambasadorius taip pat bandė įtikinti, kad jo šalyje gerbiamos visų žmonių ir visų mažumų teisės, tačiau, klausiamas apie homoseksualų teises, sakė, kad, remiantis islamo tradicija tokių žmonių Irane nėra, mat islamas tiesiog nepripažįsta, kad vienos lyties asmenys galėtų būti pora.
Tačiau H. Farajvandas paneigė vieno studento svarstymus, kad Irane homoseksualai viešai baudžiami ar net žudomi. „Pasakykite man bent vieną konkretų atvejį, jog taip buvo padaryta“, - kontrargumentavo Irano diplomatas ir pridūrė, kad homoseksualizmas Irane tiesiog laikomas nukrypimu nuo normos.
Kalbėdamas apie tautines mažumas H. Farajvandas teigė, jog Irane jos yra gerbiamos ir puoselėjamos, tačiau ambasadorius nepraleido progos durti pirštu į Vakarus, kur, anot jo, situacija kartais būna kur kas blogesnė.
Diplomato tvirtinimu, Irane 15 tūkst. žydų turi vieną atstovą šalies parlamente, 115 tūkst. krikščionių turi du parlamentarus, kai tuo tarpu vienoje demokratiškiausių pagal Vakarų standartus šalių − Prancūzijoje − 3 mln. musulmonų bendruomenė savo atstovo Nacionalinėje Asamblėjoje neturi.
„Teherane yra daugiau nei 10 bažnyčių, o kiek mečečių turime Prancūzijoje? Prancūzijoje gyvena 3 mln. musulmonų, Paryžiuje taip pat labai daug gyvena ir nė vieno atstovo parlamente“, - stebėjosi H. Farajvandas, nors jam prieš akis vienas paskaitos klausiusių studentų mojavo plakatu, kuriuo ragino stabdyti žmogaus teisių pažeidimus Irane.
Nušluoti nori ne Izraelį, o jo vyriausybes
Irano ambasadoriaus paskaitos klausęsi studentai diplomatą kamantinėjo ir apie šios šalies nuostatas Izraelio atžvilgiu, mat Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas yra grasinęs nušluoti Izraelį nuo žemėlapio. Tačiau H. Farajvandas sako, kad pasaulis Irano prezidento teiginį suprato itin klaidingai, mat Iranas esą niekuomet nepradeda karo pirmas ir „nušluoti“ norėtų ne Izraelį, o visas šios šalies vyriausybes, kurios nepasitraukia iš okupuotų palestiniečių teritorijų.
„Mūsų tikslas ir siekiamybė, kad jeigu kuri nors šalis pamina tautos suverenitetą ir apsisprendimo teisę, okupuoja jos teritoriją ir pažeidinėja žmogaus teises, tai tokia Vyriausybė negali egzistuoti, nes okupacija neatneša legitimumo. Bet koka Vyriausybė, kuri nėra legitimi tarptautinėje bendruomenėje, nėra pripažinta savų žmonių, negali valdyti ir būti valdžioje“, - nukirto Irano ambasadorius.
H. Farajvando teigimu, daug metų trunkanti okupacija vis tiek nereiškia jos teisėtumo. Savo teiginį ambasadorius grindė Lietuvos istorija – esą lietuviai juk nelaiko daugiau kaip penkiasdešimt metų trukusios Sovietų Sąjungos okupacijos teisėta, tad natūralu, jog Iranui palestiniečių okupacija taip pat neatrodo teisėta.
„Jūsų šalis buvo daug metų okupuota. Ar ši okupacija teisėta? Ar teisėta Sovietų Sąjungos ir jų karinių pajėgų okupacija? Lenkija taip pat buvo okupuota Vokietijos ir rusų pajėgų, bet ta okupacija nėra teisėta“, - teigė ambasadorius ir patikino, kad Iranas nesiruošia pulti Izraelio.
DELFI primena, kad 1967 m., atsakydamas į Egipto, Sirijos ir Jordanijos puolimą, Izraelis užėmė palestiniečių gyvenamas teritorijas – Vakarų krantą, Gazos ruožą ir Rytų Jeruzalę bei Sirijai priklausiusias Golano aukštumas. 2005 m. Gazos ruožas buvo grąžintas palestiniečių savivaldai, tačiau Vakarų krantas ir Rytų Jeruzalė iki šiol išliko Izraelio okupuotomis teritorijomis, nors tarptautinė bendruomenė šią okupaciją yra pasmerkusi.