Sunku atlikti paprasčiausius darbus

Koronavirusu persirgę asmenys dalijasi, kad net ir po neigiamo testo atsakymo savijauta iškart nepagerėja. Viena iš susirgusiųjų teigė, kad turėjo netrukus po saviizoliacijos pabaigos ir neigiamo testo atsakymo grįžti į darbus, bet negalėjo džiaugtis atgavusi gerą savijautą.

„Toks silpnumas, kad net galvos neišsiplaunu. Nežinau, kaip atstatyti organizmą, kadangi jaučiu, kad jis yra labai nusilpęs, o ir valgyti nieko nesinori.“

Panašiais išliekamaisiais reiškiniais pasidalino ir dar viena moteris – ji sakė sirgusi dar balandžio mėnesį, bet jėgų negali iki šiol atgauti. Nors ir vartoja rekomenduotus papildus, tačiau susigrąžinti visiškai geros savijautos nepavyksta: „Bet gyventi galima“, – apibendrino ji.

„Viskas vyksta labai sunkiai. Nežmoniškas silpnumas, visiškas jėgų nebuvimas. Valgau. Užsakinėju visada tik jau paruoštą maistą, nes pačiai gamintis arba net kiaušinį išsivirti nėra jokių jėgų. Geriu daug vitaminų C ir D.

Valgau po truputį daržoves ir vaisius. Į tualetą vis dar einu tik palengva, į sienas įsikibdama. Labai sunki, skausminga galva, sunku susikaupti, net po miego, dėmesio negaliu sukoncentruoti. Jokių galvos plovimų – ir taip jau dvi savaites“, – išgyvenimais dalijosi dar viena mergina.

Taip pat buvo ir tokių, kurie nurodė, kad ligos metu jautė minimalius simptomus, tačiau pasveikus ir sugrįžus į darbus vis tiek jaučia neįprastą ausų ir nosies užgulimą.

Asociatyvi nuotr.

Kiekvienu atveju reikia individualaus sprendimo

Gydytoja J. Dūdienė komentavo, kad kol kas praėjo per trumpas laiko tarpas, kad būtų galima daryti labai apibendrinančias išvadas dėl išliekamųjų koronaviruso padarinių persirgusiems lengvesne forma. Taip pat ir ji pati dar neturėjo tokių pacientų, kurie būtų seniai persirgę. Vis dėlto patarė atskirti vieną sąvoką.

„Kai žmogus yra nebe užkratus, tikrai nebekarščiuoja tris paskutines paras iki dešimt dienų skaičiuojant nuo patvirtinto COVID-19 tyrimo. Mes kalbame apie užkratumą, kai ženkliai sumažėja simptomų – slogos, kosulio ir bendra savijauta jau kaip ir pagerėjusi. Žmogus nebekarščiuoja paskutines tris paras iki tos dešimtos skaičiuojant, tuomet mes galime sakyti, kad jis užkratumo nebeturi, bet tą žodį „pasveikęs“ šeimos daktaras parašys atsižvelgęs, kaip jis pats jaučiasi.“

Jurga Dūdienė

Jos teigimu, jeigu žmogui lieka dar kažkokių reiškinių, tuomet jam skubėti į darbą ir dirbti pilnu krūviu yra klaidinga.

„Kiekvienas organizmas atsigauti sugeba skirtingai ir tikrai nėra prievolės lygiai po dešimties dienų, jeigu žmogus nebekarščiuoja, užbaigti nedarbingumą. Tikrai mes varu nevarome ir visada atsižvelgiame, kaip žmogus fiziškai ir dar psichoemociškai atsistatęs, kiek jis turėtų to darbingumo. Tam mes ir esame, iš tikrųjų, kad įvertintume, koks yra žmogaus darbingumas.“

J. Dūdienė sakė, kad jeigu žmogus tikrai dar jaučiasi silpnai ir nėra visiškai atsigavęs, tuomet tikrai reikėtų, kad dar ir, pavyzdžiui, savaitę, o gal ir dar daugiau dienų ilsėtųsi, kol vėl fiziškai ir psichoemociškai sustiprėtų.

„Jeigu bus, sakykime, padarytas kraujo tyrimas ir nustatyta, pavyzdžiui, žemas hemoglobinas, jeigu buvo bakterinės infekcijos požymiai ir žmogui buvo skirti antibiotikai, be abejo, būtų skirti maisto papildai su gerosiomis bakterijomis ilgesniam laikui.“

Kalbėdama apie vitaminus, gydytoja nurodė, kad kiekvienam individualiai stengiamasi juos parinkti, bet labai plačiai vadinamų multivitaminų nėra skiriama.

„Tačiau pavienius vitaminus t. y. kovido infekcijos atveju mokslas yra įrodęs didesnių dozių vitamino D ir vitamino C naudą ir stengiamasi, kad jie būtų geriau įsisavinami. Taip pat rekomenduojamas mikroelementas cinkas. Tokius preparatus reikėtų ilgesnį laiką vartoti ir nėra taip, kad baigiasi 10 arba 14 dienų ir dedamas taškas. Kiekvienas organizmas atsigauna skirtingai ir kiti, pavyzdžiui, uoslės pojūtį atgauna po keturių ar netgi penkių savaičių“, – aiškino ji.

Taip pat pateikė pavyzdį, kad žmogui, dirbančiam virtuvėje uoslė yra labai svarbus dalykas, todėl natūralu, kad neturėdamas tokio „darbo įrankio“ žmogus nebus iki galo darbingas.

„Jeigu žmogus jaučia tą patį silpnumą arba galvos svaigimą ir jam reikia dirbti su mechanizmais, vairuoti arba reikia atidumo kompiuteriu atliekant kokius nors rašto darbus, tai tas darbingumas, vadinasi, irgi nėra visiškai atstatytas. Taigi, kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai.“