Atsidūrė beviltiškoje padėtyje
„Bandžiau įsigyti leidžiamų „Neurorubin“ vitaminų. Sako, kad padeda, kai nugarą skauda. Anksčiau pirkau juos ne kartą, ne du ir ne tris, bet šią savaitę man nurodė, kad leidžiamų vaistų, nors tai net ne vaistas – iš esmės, vitaminas ar maisto papildas, nebeparduos be recepto“, – skundėsi ji.
Anot pašnekovės, kai ji paklausė, ką daryti, vaistininkė pasiūlė nusipirkti vitaminus, kuriuos ji galėtų gerti.
„Pastebėjus, kad tokios formos vitaminai daug lėčiau ir prasčiau įsisavinami, problemą vaistininkė pripažino, bet pakartojo, kad be recepto man jų neparduos. Kažkokia beviltiška padėtis – dabar teks vartoti nuskausminamuosius, o galėčiau – tiesiog vitaminus“, – sakė pašnekovė.
Pasakė, kad be recepto neparduos
Į panašią situaciją tikino patekusi ir vilnietė Rūta. Vaistinėje ji lankėsi vakar, ketvirtadienį.
„Mano vyras jau nuo mūsų pažinties pradžios turi problemų su skrandžio rūgštimis. Kai tyrėsi, sužinojo, kad sutrikusi jo refliukso veikla. Vienintelis sprendimas esą – operacija, tačiau tokiame jauname amžiuje operacijos neva nedaromos, galima rūgštingumą kontroliuoti vaistais. Gydytojai nurodė vartoti „Ranitidino Sanito“ tabletes.
Tą jis sėkmingai ir darė pastaruosius metus, tabletes vis įsigydamas vaistinėse be jokio recepto, ne kartą jas pirkau ir aš, tačiau vakar, ketvirtadienį, vaistinėje mums pasakė, kad „Ranitidinas“ – receptinis vaistas, tad jo be recepto neparduos, pasiūlė įsigyti „Raniberl“, – pasakojo pašnekovė.
Pasiūlytas vaistas, tikino ji, buvo brangesnis nei įsigyjamas įprastai.
Vaistininkai norėtų, kad jais labiau pasitikėtų
DELFI susisiekus su Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininke Kristina Nemaniūte-Gage, ši patikino, kad pastaruoju metu nebuvo pradėti taikyti jokie griežtesni reikalavimai.
„Receptiniai vaistai, kaip ir buvo receptiniai, taip ir yra. Niekas nesikeičia, – teigė K. Nemaniūtė-Gagė. – Tiesiog sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu yra numatytos išimtys, kokiu atveju vaistininkas gali receptinius vaistus parduoti be recepto. Jei konkrečiu atveju vaistininkas gali pasinaudoti ta išimtimi, tai tuomet gali parduoti ir išduoti receptinį vaistą.“
Jos teigimu, vaistininkas galėtų parduoti receptinį vaistą ir be recepto, jei pirkėjas su savimi turi, pavyzdžiui, seną receptą. „Bet iš esmės receptiniai vaistai privalo būti parduodami su receptu“, – teigė K. Nemaniūtė-Gagė.
Praėjusių metų lapkritį, kai buvo pakeista tvarka ir leista vaistinėse lankytis slaptiems pirkėjams, kilo sąmyšis, nes pirkėjai nebegalėjo įsigyti įprastų receptinių vaistų be recepto. „Tiesiog tuo metu vaistininkai buvo labiau išsigandę. Natūralu, jie jautėsi įsižeidę, kad pradės taip tikrinti ir ne visada pasinaudodavo numatytomis išimtimis, kuriuos leidžia teisės aktai“, – teigė Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė.
„Tikimės, kad sveikatos apsaugos ministerija apsvarstys, kokių dar galėtų būti išimčių. Vaistininkas ir vaistinėje mato, kad, pavyzdžiui, pirkėjui labai pakilęs kraujospūdis, o žmogus neturi jokio dokumento, jokio seno recepto, vadinasi, vaistininkas negali to vaisto parduoti. Vaistininkai baigę tokius mokslus, kurie suteikia jiems daug informacijos ir žinių, todėl tokį sprendimą jie galėtų priimti, – teigė ji. – Kitose valstybėse vaistininkai teikia daug daugiau paslaugų. Tą galėtų padaryti ir Lietuvoje. Reikia pasitikėti vaistininkais, o jei matoma, kad reikia papildomų žinių, gal reiktų universitetuose papildomas programas įdiegti.“
Jos teigimu, skundų iš pirkėjų dėl vaistų įsigijimo tvarkos pastaruoju metu ji nėra gavusi.
Receptai reikalingi dėl pačių žmonių gerovės
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė DELFI teigė, kad „laikas suprasti, kad norint vartoti receptinį vaistą, reikia gauti gydytojo receptą“.
„Minimi vaistai yra ir buvo receptiniai, tad vaistininkai visuomet turėjo prašyti receptų prieš juos parduodami. Tik gydytojas gali nuspręsti, kokie receptiniai vaistai reikalingi pacientui. Žmonės jau įprato, kad be recepto negalima įsigyti antibiotikų ar psichotropinių vaistų, vaistų nereikia pirkti turguose ar kitose vietose, kur galima įsigyti neregistruotų, saugumo reikalavimų neatitinkančių vaistų. Tad laikas suprasti ir tai, kad norint vartoti receptinį vaistą, reikia gauti gydytojo receptą“, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
„Na, o dėl kontrolinių vaistų pirkimo naujovės norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad vaistininkai, t.y. verslas, turėjo papildomai dar pusmetį deramai pasiruošti šioms naujovėms, informuoti pacientus, patarti. Tad tikimės, kad šįkart iš vaistinių pusės bus apsieita be nesupratimų ir neetiško elgesio pacientų atžvilgiu. Taip pat tikimės, kad bus užtikrintas pagarbus bendravimas su pacientais, jiems paaiškinant bendrą tvarką ir kitokias pasirinkimo alternatyvas ir, žinoma, be nukreipimo receptų į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kaip buvo praėjusiais metais“, – apie pernai lapkritį kilusią sumaištį kalbėjo sveikatos apsaigos ministro patarėja.
Jos teigimu, šiuo metu vyksta pasirengimas kontroliniams pirkimams, kurie galės būti pradėti vykdyti pavasario pabaigoje. Šiuos pirkimus vykdys Valstybinės vaistų kontrolės (VVKT) specialistai.
Pasidomėjus, ar gegužę įsigalios ir numatytos piniginės baudos vaistininkams, nesilaikantiems reikalavimų, ministro patarėja patikino, kad SAM neturi tikslo nubausti vaistininkus. „Priešingai – siekiama užtikrinti, kad žmonės saugiai vartotų vaistus, kad vaistininkai laikytųsi daugybę metų galiojančios tvarkos dėl receptinių vaistų pardavimo, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė. – O žmonėms, norintiems įsigyti vaistų, norime priminti, kad visiems receptiniams vaistams yra būtina turėti gydytojo išrašytą receptą, nes pirmiausia tai svarbu dėl jų pačių gerovės. Jei abejojate, ar vaistas yra receptinis, čia informaciją galima pasitikrinti VVKT interneto svetainėje.“
Gerb. DELFI skaitytojai, ar esate susidūrę su nesklandumais perkant vaistus? Galbūt nesutiko kokių nors, jūsų ilgai vartojamų, parduoti? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vaistai“.