„Naršiau internete, pamačiau, kad užsienyje peticiją prieš delfinų žudymą pasirašė daugiau nei milijonas žmonių. Pamaniau, kad ir Lietuvoje galėtų toks puslapis veikti“, – pasakojo idėjos autorius.
Nuo humoro iki politikos
Aktyviausiai lietuviai pasirašo peticijas dėl sporto. Peticiją „prieš Lietuvos sporto žlugdymą“, reikalaujančią leisti sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, jau pasirašė daugiau nei 61 tūkst. žmonių.
Už švietimo sistemos reformą pasisakė daugiau nei 6 tūkst. žmonių, euro įvedimui prieštarauja vos 33, o šypseną keliantis prašymas uždrausti dantų pastą „Blend-a-med“ Lietuvoje sulaukė beveik 50 pasekėjų.
„Vienaip ar kitaip, ponas bebras vis tiek blogis“, – po šmaikščia peticija „Ponui bebrui – ne“ pasirašo interneto naršytojai. Net nesvarbu, kad įsimintina reklama su „ponu bebru“ reklamuoja kitą dantų pastą, tačiau vien už humoro jausmą peticijos autorius sulaukia palaikymo.
Kalbos patikrinimas
Peticijų temų svetainės autorius nevaržo: svarbu, kad jos atitiktų nustatytas taisykles. Daugiausia sunkumų norintiems sukurti savo peticiją iškyla dėl taisyklingos lietuvių kalbos.
„Taisyklėse esu nurodęs, kad peticijos ne tik nieko neįžeistų, bet ir būtų surašytos taisyklinga lietuvių kalba. Deja, daugeliui šis uždavinys pasirodo per sudėtingas“, – apgailestavo V.Kiziūnas. Iš daugiau nei tūkstančio pateiktų peticijų jis patvirtino tik kiek daugiau nei šimtą.
„Man nesvarbu, ar peticija atitinka mano paties požiūrį. Tačiau parašo tik po vieną žodį ar tekstą su daugybe klaidų ar keiksmažodžių. Tokioms peticijoms svetainėje ne vieta“, – kalbėjo kol kas vienas pats svetainę tvarkantis jos autorius. Jei jos populiarumas taip augs ir toliau, gali būti, kad prireiks ir pagalbininkų.
Bijo diskriminacijos
Tačiau kad ir kiek parašų peticija surinktų, tolesniu jos likimu rūpintis turi patys autoriai.
Iš V. Kiziūno gavę sąrašą visų pasirašiusiųjų jie gali keliauti su juo į atsakingas institucijas. „Šitas puslapis – tik tarpininkavimo“, – į tolimesnius ginčus nesileidžia svetainės autorius.
Nepaisant vis didėjančio populiarumo, peticijos, po kuriomis parašai renkami internetu, realaus poveikio dar nėra padariusios.
„Iki šiol mes dar nesame gavę nė vienos elektroninės peticijos. Manau, Lietuvoje dar tam nepribrendome. Be to, daug paraiškų peticijoms gauname iš pagyvenusių žmonių, kurie internetu nesinaudoja. Kol internetas neįdiegtas provincijoje, manau, priimti peticijas internetu būtų tam tikra diskriminacijos forma“, – svarstė peticijų komisijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė.
Interneto peticijų įteisinimą stabdo ir elektroninis parašas. Nors jis jau yra, tačiau trūksta norminių aktų, kurie leistų juo tvirtinti peticijas internetu. Peticijų įstatymo projektas, kuriame numatytas elektroninės peticijos įteisinimas, pateiktas dar 2006-aisiais, tačiau kada jis bus patvirtintas, neaišku.
Peticijas pirmiausia svarsto Seime esanti peticijų komisija. Jeigu ji nusprendžia, kad peticija yra tinkama, parlamentarai balsuoja – priimti ją, ar ne.
Jeigu peticija priimama, tuomet ji pradeda veikti kaip įstatymo pataisa, kurią būtų užregistravęs Seimo narys. Peticijai pasiūlyti užtenka vieno žmogaus, kuris turi nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą ir pasirašyti, tačiau populiaru rinkti pritariančių žmonių parašus, kurių kiekis parodo, kiek svarstomas klausimas yra aktualus.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Vilnius virto vandens parku
Skalbimas: kas didžiausias dėmių priešas?
Uždirbti litai – lyg į vandenį