"Nuo pat dešimtojo dešimtmečio vidurio, kai mažos nekilnojamo turto kainos ir nuostabus autentiškas senamiestis padarė Prahą madinga, antruosius namus įsigyti norintys žmonės pradėjo ieškoti "naujosios Prahos".

"Kaip galimi kandidatai įvardyti Krokuva, Liubliana, Talinas ir Ryga. Visuose šiuose miestuose galima už neblogą kainą nusipirkti butą istoriniame senamiestyje, o jų plėtros perspektyvos, turint omenyje narystę Europos Sąjungoje (ES), tikrai geros. Tačiau kiekvienas jų miestų turi savų minusų. Lenkai ir slovėnai nelabai palankiai žiūri į pirkėjus iš užsienio. Liubliana ir Talinas palyginti maži, o Rygoje nepakanka modernių butų".

"Tačiau šiame regione dar yra Lietuvos sostinė Vilnius - nuostabusis baroko miestas. Jo centras, kuriame yra didžiausias senamiestis iš visų Baltijos valstybių ir gerai matoma Gedimino pilis, keičiasi tęsiant pasirengimus 2009-aisiais vyksiančiam Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejui. Greta Katedros aikštės kyla Valdovų rūmai, kuriuos 1802 metais sugriovė carinė Rusija".

"Dešiniajame Neries krante, kur sovietmečiu buvo pilkų namų sankaupa, kyla naujas pastatų kompleksas. Praėjusiais metais atidarytas Europos centras, kuriam priklauso ir aukščiausias dangoraižis Baltijos valstybėse. Apie 70 tūkst. kvadratinių metrų išaugo didžiausio šalyje "Akropolio" prekybos centro prekybos plotas".

"Siekiame iki dešimtmečio pabaigos sukurti didžiausią Baltijos valstybėse komercinį, prekybos ir gyvenamąjį centrą", - sakė Hansas Urbanas Nielsenas, vienos didžiausių Lietuvoje veikiančių nekilnojamojo turto agentūrų "Koba" generalinis direktorius".

"Tačiau užsieniečiai daugiausia dėmesio turėtų skirti senamiesčiui. Atnaujinta dauguma pastatų. Nauji namai su talpiais apartamentais statomi griežtai laikantis neoklasicizmo ar baroko tradicijų. Baigiamas atstatyti nacių sugriautas žydų kvartalas".

"Gal "naujosios Prahos" paieška jau baigėsi?" - klausia laikraštis.

Nekilnojamo turto agentūros "Ober-Haus" vadovo Vyto Zabiliaus teigimu, Vilniaus senamiestyje maždaug 90 kvadratinių metrų ploto butas kainuoja maždaug 234 tūkst. eurų.

Tačiau butai ir toliau brangsta, daugiausia dėl klestinčios Lietuvos ekonomikos: praėjusiais metais bendrasis šalies vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 6,3 proc., o 2003 metais prieaugis siekė 8,9 proc. Analitikų nuomone, tokia augimo tendencija išsilaikys ir ateityje.

Lietuviams įsigyti būstą pastaraisiais metais tapo dar lengviau. Prieš penkerius metus būsto paskolų palūkanos buvo apie 14 proc., o maždaug 60 proc. atvejų už įsigytą turtą buvo mokama grynaisiais pinigais, sakė V. Zabilius. Šiuo metu palūkanos siekia 3,8 proc., o pirkėjas gali gauti paskolą, siekiančią net iki 90 proc. įsigyjamo turto vertės.

"Ober-Haus" vadovas taip pat pažymi, kad praėjusių metų gegužę Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą itin išaugo užsieniečių susidomėjimas Lietuvos būsto rinka. V. Zabiliaus teigimu, ypač aktyviai Lietuvoje būstą perka britai, airiai, nuo jų neatsilieka ir vokiečiai bei italai. Štai, pavyzdžiui, veikla besivystančiose rinkose besispecializuojanti Airijos internetinė nekilnojamo turto agentūra "Sunshine Estates" skelbia, kad praėjusiais metais, palyginti su 2003-aisiais, jos pardavimai Vilniuje šoktelėjo daugiau nei 50 proc.

"Pernai į mus kreipėsi penki jauni airiai, kurie senamiestyje įsigijo penkis butus", - sakė V. Zabilius.

Užsieniečius į Lietuvą vilioja ir pagerėjęs susisiekimas oro transportu. Šiuo metu "Lietuvos avialinijos" du kartus per dieną skraidina į pagrindinius Europos miestus. O Didžiosios Britanijos aviakompanija "British Airways" pradės iš Londono rengti daugiau tiesioginių skrydžių.

H. U. Nilseno nuomone, nekilnojamasis turtas Vilniuje ir toliau brangs, ypač dėl to, kad po Lietuvos narystės ES neberizikinga šioje šalyje pirkti nekilnojamąjį turtą. Be to, Lietuvos nacionalinė valiuta - litas - susieta su euru, o pati šalis siekia tapti viena iš pirmųjų naujųjų ES narių, prisijungsiančių prie euro zonos.

Pasiturintys lietuviai labiau mėgsta erdvias vilas užmiestyje, tačiau skirtingų kainų būstas senamiestyje gali pasiūlyti ne tik istorinius vaizdus bei komfortą. Štai, pavyzdžiui, Subačiaus gatvėje 15 numeriu pažymėtas namas dar neužbaigtas, tačiau jame įrenginėjami butai jau išparduoti net po 2 tūkst. eurų už vieną kvadratinį metrą.

Pagrindinėje Vilniaus gatvėje - Gedimino prospekte rekonstruojame pastate įrengiamas 51 butas, kurių kainos siekia net 2 tūkst. 400 eurų už vieną kvadratinį metrą. O brangiausi butai parduodami Gynėjų gatvėje esančiame stikliniame pastate, kur kvadratinio metro kaina siekia net 3 tūkst. 700 eurų.