Apie informacinę erdvę Rusijoje V. Denisenko kalbėjo pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pasitikiu mokslu“.
Įvesta karo cenzūra
LKA docentas laidoje pasakojo, kad dėl mokslinio intereso pasižiūri rusiškus kanalus.
„Žinoma, dauguma tų kanalų Lietuvoje yra blokuojami, tačiau egzistuoja būdai juos pasiekti. Tenka pasidomėti, yra ir socialiniai tinklai, jų aplinka, kur vienaip ar kitaip tie naratyvai gali mus gali pasiekti“, – sakė V. Denisenko.
Jo teigimu, retoriniai Rusijos naratyvai išlieka tie patys.
„Jei kalbėsime apie karą arba aktyviąją stadiją, (...) tai tos propagandos buvo nemažai. Pagrindiniai naratyvai apie nacių perversmą Kyjivę, kad ta valdžia yra nacistinė, fašistinė, neligitimi, kad ta ideologija neva vyrauja Ukrainoje, kas skamba labai juokingai, bet yra oficialiuose Kremliaus naratyvuose – tokie dalykai išlieka“, – pasakojo informacinių karų žinovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad įdomu stebėti, kaip propaganda aiškina, kas neva vyksta Ukrainoje, kokie Rusijos kariuomenės pasiekimai.
„Akivaizdžiai pasiekimai yra ne tokie, kokių, matyt, Kremlius tikėjosi iš pat pradžių. Kas keičiasi, tai tos vadinamosios „specialiosios operacijos“ tikslai. Galiu priminti, kad Rusijoje iš esmės yra įvesta karo cenzūra“, – pastebėjo V. Denisenko.
LKA docentas priminė, kad Rusijoje, kalbant apie įvykius Ukrainoje, negalima vartoti žodžio „karas“. Kremlius tai vadina „specialiąja karine operacija“.
Nežinoma visuomenės Rusijoje nuomonė
Kalbėdamas apie rusus, V. Denisenko akcentavo, kad iš tikrųjų nežinoma, kokios pozicijos laikosi šalies visuomenė.
„Šiaip autoritarinėje, nelaisvoje valstybėje neįmanoma atlikti patikimos visuomenės nuomonės apklausos – žmonės gali tiesiog bijoti išsakyti savo nuomonę ar išsakyti kitokią nuomonę nei yra vyraujantis naratyvas. Aš visada pažymiu, kad nei aš, nei kas kitas, manau, kad net Kremlius nežino, ką iš tikrųjų mano didžioji dauguma Rusijos žmonių“, – kalbėjo ekspertas.
Visuomenė Rusijoje, pasak jo, yra linkusi slėpti tikrąsias mintis, nes tai tiesiog pavojinga.
„Jei tu pavadinsi specialiąją operaciją karu, tu gali sulaukti sankcijų, represijų faktiškai, tave persekios pagal įstatymą Rusijoje“, – paaiškino LKA docentas.
Dalis visuomenės, kaip sakė V. Denisenko, tiki propagandos brukama informacija.
„Šie žmonės iš esmės gyvena tos propagandos informacinėje aplinkoje. Jei užsienyje Kremliaus propaganda bando prastumti savo naratyvus, bet yra alternatyvus informacijos šaltiniai, tai Rusijos gyventojai gyvena viduje šios propagandos – ji supa juos iš visų pusių“, – komentavo informacinių karų specialistas.
Jis pasakojo, kad įvedus raktinį žodį „Buča“ į „Google“ paieškos sistemą, yra parodomi žiaurumų šiame Kyjivo priemestyje vaizdai, o jei tą patį žodį įrašoma į „Yandex“ paieškos sistemą, ten rodomos tik paprastos Bučos nuotraukos be žiaurumų vaizdų.
„Ar žmonės Rusijoje mato tuos vaizdus – dar vienas klausimas. Rusija nėra Šiaurės Korėja ta prasme, kad jei žmogus labai nori sužinoti kitokią informaciją, net nežiūrint to, kad ten irgi blokuojami vakarietiški informacijos šaltiniai, yra būdų apeiti tą blokavimą. Dalis žmonių Rusijoje sužino tą informaciją, bet žmogus pats turi norėti tai padaryti“, – akcentavo V. Denisenko.
Kalbėdamas apie žmones, kurie tiki Kremliaus propagandos naratyvais Lietuvoje, ekspertas pastebėjo, kad tai nėra specifinė mūsų šalies problema.
„Ko gero, kiekvienoje visuomenėje, kiekvienoje valstybėje rasime dalį žmonių, kurie yra linkę tikėti įvairiais nebūtais dalykais. Yra plokščios žemės sąmokslo teorijos šalininkų, yra žmonių, kurie tiki, kad koronavirusas perduodamas 5G ryšiu, kas fiziškai, pagal turimas mūsų fizikos žinias, yra neįmanoma, bet dalis tiki.
Dalis žmonių yra linkę nepasitikėti oficialia valdžia – tai galbūt susiję ir su nepasitikėjimu valdžia. Iš esmės žmonės yra nepatenkinti ir ieško kažkokių savo nesėkmių kaltininkų, patys savęs nenori kaltinti“, – aiškino V. Denisenko.
Tokiu atveju tokį veiksmą kaip propagandos kanalų blokavimą tie žmonės, anot jo, tiesiog mato kaip savo įsitikinimų patvirtinimą.
Kaip gyvena rusai intelektualai
V. Denisenko taip pat sakė, kad universitetų dėstytojai ir kiti intelektualai patys spendžia, kaip elgtis, nes tikrą situaciją puikiai supranta.
„Ką matome jau po Krymo, nuo 2014 metų, o dabartiniai įvykiai tik dar kartą sustiprino tą dalyką, tai yra emigracijos srautai iš Rusijos – aš pažįstu kai kuriuos žmones iš emigracijos, tai tie, kurie emigravo dar po Krymo, man sakė, kad jie moraliai negali gyventi šioje valstybėje. Valstybėje, kuri sugeba ciniškai užgrobti kitos valstybės teritorija, pasinaudodama, pavyzdžiui, politine krize. Žmonėms sąžinė neleidžia gyventi toje valstybėje“, – pasakojo LKA docentas.
Ekspertas sakė, kad tie rusai emigrantai visada buvo liberalios opozicijos atstovai.
„Daug kam paskutiniu lašo tapo Krymas. Aš manau, kad daliai žmonių, kas ten liko, dabartiniai įvykiai irgi tampa paskutiniu lašu“, – pastebėjo V. Denisenko.
„Kiekvienas sprendžia pats. Kažkas randa kompromisus su sąžine. Aš irgi, kaip žmogus, dėstantis universitete, susimąstau apie šį klausimą. Universitete vis tiek dėsto žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, dažniausiai daktaro laipsnį, žmonės, užsiimantys mokslu, – tu negali nematyti, kas yra, negali neanalizuoti tos situacijos“, – tęsė informacinių karų specialistas.
Kiti, jo vertinimu, tiesiog randa kompromisus su sąžine.
„Kokiu būdu – nežinau, galbūt įtikina save tikėti ta imperine idėja ar ta pačia propaganda“, – svarstė laidos dalyvis.
V. Denisenko atkreipė dėmesį, kad propagandos mašina Rusijoje apskritai prasiskverbusi į visas gyvenimo sritis.
„Rusijoje propaganda prasiskverbia į visas gyvenimo sferas – tuos pačius universitetus, politiką. Pažiūrėkime, ką Lavrovas kalba, nes autoritarinėse valstybėse būna taip: propaganda egzistuoja viename lygmenyje, bet diplomatija yra aukščiau, diplomatai tų žaidimų nežaidžia.
Tai Rusijoje jau ir diplomatai žaidžia tuos žaidimus. Sakyčiau, kad tai požymis, jog Rusija iš autoritarinės valstybės transformuojasi į totalitarinę, bent jau žiūrint į propagandos principus“, – komentavo Karo akademijos docentas.
Jis Rusijos propagandos režimą įvardijo kaip pasiekusį absurdo lygį.
„Buvo pavyzdys: suėmė protestuotoją. Žmogus išėjo į gatvę su plakatu, ant kurio buvo parašyta „Dievas prieš karą“. Ne tai, kad ten „Putinas žudikas“, „Kremlius vykdo karą Ukrainoje“, bet vis tiek žmogų suėmė, o protokole buvo parašyta, kad tai Rusijos kariuomenės diskreditavimas“, – pateikė pavyzdį V. Denisenko.
Ekspertas pasakojo, kad buvo atvejis, kai Rusijoje suėmė ir žmones, kurie neturėjo plakatų, bet užėmė pozicijas lyg laikytų juos.
„Kaip tu gali pamatyti lozungus, jei plakatai realiai neegzistuoja. Čia yra Rusijos realybė, tai jau fiksuoti atvejai. Galima sakyti, kad tam tikra paranoja yra apėmus valdžios struktūras Rusijoje“, – pridūrė pašnekovas.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su V. Denisenko klausykite čia:
