aA
Įpusėjus steigiamajam Sąjūdžio susirinkimui, pasigirdo siūlymų stabdyti diskusijas ir skirstytis, LRT RADIJUI sako iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila. Istorinės birželio 3-iosios įvykius aiškiai prisimena ir kitas iniciatyvinės grupės narys Artūras Skučas, kuris ir sugalvojo pavadinimą prieš 30 metų susikūrusiam Sąjūdžio judėjimui bei drauge su uošviu – žinomu poetu Marcelijumi Martinaičiu kvietė iškilius kultūros žmones prisidėti.
© Paulius Lileikis

Nors kai kurie šaltiniai teigia, kad pasiruošimas istorinei birželio 3-iajai truko vos savaitę, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys A. Skučas teigia, jog tai nėra tikslu: „Žmonės, kūrę Sąjūdį, bendravo ne vieną mėnesį, gal net metus. Likus savaitei iki birželio 3-iosios, mes susirinkome ir sutarėme, kad reikia kurti judėjimą, svarstėme, koks jis turėtų būti. Bene svarbiausias susitikimas įvyko istorinės dienos išvakarėse. Tada buvo sugalvotas pavadinimas „Sąjūdis“. Vėliau buvo nuspręsta prie jo pridėti žodį „persitvarkymo“. Taip buvo stengiamasi įtikti tuometinei valdžiai, jos neerzinti ir neleisti suprasti, kokiu keliu norime eiti.“

Istorinės dienos išvakarėse taip pat buvo nuspręsta, kad reikia išrinkti iniciatyvinę grupę – populiarius, žinomus žmones. „Turėjome sąrašą, kuriame buvo 10 – 12 asmenų. Tai iškart buvo numatyta kaip priedanga visam judėjimui, kad KGB bei CK negalėtų jau pirmosiomis dienomis su mumis susidoroti“, – sako A. Skučas.

Kitas iniciatyvinės grupės narys G. Songaila priduria, kad tuo metu buvo kelios grupės, sudariusios tokius sąrašus. Įdomu tai, kad sąrašai sutapo.

Jis pasakoja, kad tų metų gegužės 26 d. trys žmonės buvo deleguoti kalbėtis su kūrybinių sąjungų atstovais: „Tai puikiai pavyko. Jei atidžiai pažvelgtumėte į iniciatyvinės grupės sąrašą, pamatytumėte, kad jame buvo kiekvienos kūrybinės sąjungos atstovų ir jie buvo gerai apmąstę, ką siūlys.“

Padėjo asmeniniai ryšiai

Sąjūdžio judėjimas buvo įkurtas 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje, Mokslų akademijos salėje, įvykusio susirinkimo metu. Dabar atrodo keista, kaip tądien čia sutilpo maždaug penki šimtai žmonių, sako save Sąjūdžio eiline vaidinanti Angonita Rupšytė. Pasak jos, visos kėdės buvo užimtos, žmonės stovėjo tarpduriuose, buvo įsitaisę ant palangių.

Iniciatyvinės grupės narys A. Skučas pamena, kaip su uošviu, žinomu poetu Marcelijumi Martinaičiu, drauge vartė jo užrašų knygutes ir ieškojo kultūrininkų, kuriuos kvietė birželio 3-iąją susitikti Mokslų akademijoje: „Žinoma, tai buvo rašytojai, dailininkai, architektai, su kuriais M. Martinaitis artimai bendravo ir gerai žinojo jų požiūrį bei nuostatas. Kviečiau ir savo pažįstamus – architektus, inžinierius, konstruktorius. Tą patį darė ir kiti iniciatyvinės grupės nariai.“

Artūras Skučas. Photo Ludo Segers
Artūras Skučas. Photo Ludo Segers

Į Sąjūdžio susirinkimą buvo kviečiama ne tik pasinaudojus asmeninėmis pažintimis, sako G. Songaila. Istorinio susitikimo organizatoriai taip pat ėjo susitikti su įvairių organizacijų (Rašytojų sąjungos, Dailininkų sąjungos ir kt.) atstovais, kabino skelbimus mokslo institutuose ir kitur.

Būrė ir žinomus autoritetus, ir entuziastingą jaunimą

Visiems, atėjusiems į susirinkimą, buvo aišku, kuo jis pasibaigs: bus įkurtas Sąjūdis ir išrinkta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.

„Kai pasibaigė iš anksto sudarytas siūlomų kandidatų sąrašas, salėje buvę žmonės pradėjo spontaniškai siūlyti savo kandidatus. Savo palaikymą vienam ar kitam asmeniui salė išreiškė garsiais plojimais“, – prisimena A. Skučas.

Vienas iš spontaniškai pasiūlytų asmenų – profesorius Vytautas Landsbergis. „Jis gerai pakalbėjo iš tribūnos ir buvo pasiūlytas, nors nebuvo numatytas iš anksto, nes nelabai aktyviai dalyvavo Sąjūdžio organizavime. Įvairiuose neformaliuose judėjimuose kur kas aktyviau dalyvavo jo sūnus Vytautas V. Landsbergis“, – pasakoja G. Songaila

Tuo metu visoje Lietuvoje prie Sąjūdžio atsiradimo prisidėjo visuomeniškai aktyvūs žmonės – mokytojai, gydytojai ir kiti, sako A. Rupšytė. Jai antrina ir G. Songaila: „Visi, kurie aktyviai reiškėsi, turėjo tam tikrą autoritetą visuomenėje, buvo parodę charakterį, padorumą, atkaklumą ir kėlė kitiems pasitikėjimą. Buvo ir nemažai jaunų žmonių, kurie suprato autoritetų svarbą. Taigi galima sakyti, kad Sąjūdis atsirado garsių, Lietuvai daug nuveikusių ir turinčių nemenką gyvenimo patirtį žmonių ir tų, kurie buvo aktyvūs neformalių judėjimų organizatoriai, dėka.“

Steigiamasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose
Steigiamasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose
© BFL / Kęstutis Vanagas

Sąjūdžio galėjo nebūti?

Pasak iniciatyvinės grupės narių, Sąjūdžio steigiamajam susirinkimui įpusėjus, buvo pasiūlyta baigti diskusijas ir skirstytis. „Kai kurių šaltinių teigimu, susirinkimui pirmininkaujantis akademikas Eduardas Vilkas buvo gavęs nurodymus sustabdyti šio judėjimo atsiradimą.

Atšaukti renginį jau buvo per vėlu, tad jis ragino susirinkimą baigti anksčiau. Tačiau galiausiai Zigmas Vaišvila pasiūlė įsteigti Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, kuri veiktų kaip sumanymo organizatorius“, – pasakoja G. Songaila.

Vėliau Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai kas savaitę rinkdavosi posėdžiuose.

„Baimės nejautėme. Buvo tik džiaugsmas ir pakili nuotaika, nes pasirinkome kelią, kuriuo norėjome eiti. Drąsinome žmones ir veikiausiai mums pavyko todėl, kad sugebėjome žmones išlaisvinti iš baimės jausmo“, – sako G. Songaila.

Jo teigimu, vargu ar tuo metu gyvenusios kartos patyrė ką nors nuostabesnio: „Laimė, kad teko ne tik išgyventi išsivadavimą, bet ir jame aktyviai dalyvauti. Kiekvienas kuris kažkaip prisidėjo prie Sąjūdžio veikė ne todėl, kad buvo gavęs kažkokius nurodymus, o vedamas sielos šauksmo. Visi prisidėję gali savimi didžiuotis.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Specialistai apie Žiežmarių gimnazijos skandalą: tu sėdi įtampoje ir nežinai, kada tave užgrius ši lavina (133)

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, kuriame girdėti, kaip Žiežmarių gimnazijos...

Malinauskas prisipažįsta: premjero komanda rūpinosi Skvernelio prezidentinės kampanijos pradžia (205)

Apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose dabartinis šalies premjeras Saulius Skvernelis paskelbė...

Kitokie pasikalbėjimai. Radistai Jonas su Rolandu ir Mantas Katleris (90)

„Kitokie pasikalbėjimai“ kviečia į Kauno „Gargarą“, kur Mantas Katleris kalbins radistus...

Javtokas – apie tris prasčiausius baudų metimus karjeroje, pirmą prašymą po avarijos ir ryklio tatuiruotę (31)

Eurolygos tinklalaidėje „The Crossover“ Joe Arlauckas pakalbino Kauno „Žalgirio“ sporto...

Eva Tombak. Aš turiu alergiją dvasingumui (30)

Jeigu kažkas sako – „esu dvasingas“, jau žinau, kad mums ne pakeliui. Neprisimenu, kas...

Gyvai / Europos taurės mūšis Berlyne: ALBA – „Rytas“ (6)

Europos taurės „Top-16“ rungtynėse antradienį Vilniaus „Rytas“ (1-2) išvykoje dar kartą...

Audringos reakcijos po „Pravieniškių mafijos” filmo: emocijos pritrenkiančios

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios knygos „...

Klaipėdietės pergalė: pardavėjas privalės atlyginti už ką tik įsigytą ir pakeliui sugedusią transporto priemonę (348)

Sėkminga byla suformavo precedentą: dabar automobilių pardavėjams reikia būti atidesniems.

Unikauskas įvardijo tikslų laiką, kada reikėtų eiti miegoti: tik taip kokybiškai pailsėsite (23)

Raumuo, kuris dieną gavo fizinio krūvio, paauga tik naktį, kai užmiegate giliu miegu ir pasiekiate...

Kodėl įspūdingo dydžio dangoraižiuose paliekami tušti aukštai?

Honkongas – 7,5 milijonus žmonių turintis milžiniškas miestas. Nieko nestebina faktas, kad jame...