aA
Pirmadienį Baltijos aplinkos forumo išplatintame pranešime teigiama, kad aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė pavedimą, įpareigojantį stabdyti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą, kuris turėjo tapti pirmuoju gamtiniu rezervatu, kur saugant išlikusią sengirę ne tik stabdoma ūkinė veikla – miško kirtimai, bet ir sudaromos sąlygos neribotam visuomenės lankymuisi. Pranešime akcentuojama, kad tą pačią dieną priesaiką davė prezidentas, kuris Santaros-Šviesos suvažiavime išreiškė lūkestį, jog iki jo kadencijos pabaigos Lietuva taptų žalesnė valstybė.
K. Mažeika ir Punios šilas
K. Mažeika ir Punios šilas
© DELFI montažas

Baltijos aplinkos forumo pranešime rašoma, kad Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra viena vertingiausių Lietuvos sengirių. Iki šiol išlikę medžiai Punios šile dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštysės laikus – kai kurie gyvuojantys ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Akcentuojama, kad visame Punios šilo plote buvo ketinama įsteigti pirmąjį Lietuvoje gamtinį rezervatą, kurio lankymas būtų atviras visuomenei, jame būtų galima uogauti ir grybauti, tačiau čia nebūtų vykdomi ūkiniai miško kirtimai ir medžioklė. Tačiau aplinkos ministras pasirašė pavedimą, kaip rašoma pranešime, įpareigojantį sustabdyti šios sengirės išsaugojimą užtikrinančio rezervato išplėtimą. Tai reiškia, jog Punios šile išlieka dabartinė situacija – didžiojoje masyvo dalyje vykdomi miško kirtimai ir komercinė medžioklė.

„Aplinkosaugoje dirbu nuo 1990, visko teko matyti, skaityti ir girdėti, bet tokia šlapia mazgote per veidą dar nesu gavęs," – taip situaciją įvertino Dzūkijoje dirbantis žinomas botanikas dr. Mindaugas Lapelė. Garsus Lietuvos gamtos fotografas Marius Čepulis neslėpė pasipiktinimo tokiu Aplinkos ministro sprendimu: „Tiesiog puiki „dovana“ Prezidento inauguracijos proga, ne prezidentui (jis dar to nežino), o mums, gamtininkams ir, tikiu visiems Lietuvos žmonėms. Kol dar nėra oficialių argumentų sunku net, ką ir komentuoti. Kiek žinau, buvo planų padaryti išskirtinį rezervatą, kur būtų leidžiamas lankymas, bet draudžiami kirtimai ir medžioklė. Tai dabar lieka klausimas – ar dabar norima kirsti vieną vertingiausių girių, ar nenorima prarasti galimybės pašaudyti gražuolių elnių? Išties šis Punios šilo pertvarkymo į rezervatą sustabdymas Lietuvos gamtosaugoje yra milžiniškas žingsnis atgal.“

Punios šilas
Punios šilas
© Stopkadras

„Toks Aplinkos ministro sprendimas Prezidento inauguracijos dieną atrodo kaip simbolinis akibrokštas. Šiais metais Santaros-Šviesos suvažiavime kalbėjęs Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė lūkestį, jog jo kadencijos pabaigoje Lietuva taptų žalesnė valstybė nei dabar. Tuo tarpu valstiečių-žaliųjų sąjungos deleguotas ministras daro atvirkštinius sprendimus Lietuvos gamtosaugai. Žodis „žalias“ šios partijos pavadinime tikrai negali būti siejamas su aplinkosauga. Liūdna ir apmaudu. Garsi Lietuvos gamtosaugininkė dr. Birutė Galdikas lankydamasi Punios šile išreiškė viltį, jog ateis laikas kada lietuviai nustos kirsti Punios šilą, čia galės netrukdomai tarpti gamta, o žmogus čia lankysis ieškodamas įkvėpimo ir atokvėpio. Raginu Aplinkos ministrą atšaukti savo sprendimą ir sėsti prie apskrito stalo su gamtininkų bendruomene detaliai aptarti situaciją bei galimus sprendimus.“ – pranešime cituojamas gamtininkas Žymantas Morkvėnas.

Paprastųjų purplelių meilės žaidimai
Paprastųjų purplelių meilės žaidimai
© Romualdas Barauskas

„Punios šilas – gamtiniu požiūriu vertingiausia Lietuvos sengirė. Čia koncentruojasi daugiausia rečiausių miško eksosistemos rūšių Lietuvoje. Čia yra turtingiausia biologinė įvairovė Lietuvoje. Nors ir būdamas mažesnis, savo unikalumu Punios šilas prilygsta garsiajai Belovežo giriai. Jei dabartinio draustinio statuso pakaktų, mes apie rezervatą net nekalbėtume. Problema yra ta, kad mūsų įstatyminė bazė leidžia kirsti mišką taip naikinant sengirę, turinčią draustinio statusą, todėl galimi sprendimai – steigti rezervatą arba griežtinti botaninio-zoologinio draustinio statusą Lietuvoje remiantis vakarų Europos praktika.” – kalbėjo Punio šilą daug metų tyrinėjantis gamtininkas dr. Žydrūnas Preikša.

GRYNAS.lt susisiekė su aplinkos ministru K. Mažeika ir pasiteiravo, kokios permainos laukia Punios šilo. Anot ministro, remiantis vietos bendruomenės nuogąstavimais, kad gyventojai nebegalės laisvai lankytis miške, buvo nuspręsta atšaukti planus praplėsti Punios šilo rezervato teritoriją.

„Atsižvelgėme į vietos bendruomenės susirūpinimą, kuriuo buvo pasidalyta susitikimuose su Seimo nariais ir su manimi, kad rengiamas rezervato išplėtimo planas, kur būtų situacija, kad vietos gyventojai negalėtų į Punios šilą nueiti nei grybauti, nei uogauti. Šiandien ten yra įrengti pasivaikščiojimo takeliai, skulptūrų parkas, poilsio zonos, į kurias atvažiuoja ir vietiniai, ir turistai. Tai visam tam būtų uždaryti vartai. Rezervato statusas neleistų žmonėms vykdyti jokios veiklos", – GRYNAS.lt komentuoja K. Mažeika.

Kęstutis Mažeika
Kęstutis Mažeika
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis tęsia, kad Punios šilo gamtinės vertybės turėtų būti išsaugotos visuomenės švietimu, o ne draudimais ten lankytis. Kirtimų klausimai, pasak K. Mažeikos, gali būti išspręsti ir kitais teisiniais būdais, ne tik rezervato įkūrimu.

„Planuojant padidinti rezervato plotą, nebuvo atsižvelgta į gyventojų interesus. Kalbant apie kirtimo darbus, dėl ko labiausiai buvo diskutuojama, tai mes turime tai išdiskutuoti ir maksimaliai apsaugoti mišką. Jeigu yra poreikis sanitariniams kirtimamas, taip, bet tai turi išlikti atvira žmonėms. Kalbame su kolegomis. Mes sumažinome pušynų kirtimus, kur atsižvelgėme, kad pušynai turi būti išsaugoti", – tikina ministras.

GRYNAS.lt primena, kad siekiant išsaugoti natūralų ekosistemos vystymąsi, buvo planuojama Punios šilo rezervato teritoriją praplėsti iki 2161 ha ( jis neapimtų viso Punios šilo).

Kaip dar rudenį GRYNAS.lt žurnalistams pasakojo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja R. Baškytė, praplėtus Punios šilo gamtinį rezervatą, įtrauktajai teritorijai galiotų tos pačios lankymo ir veiklos joje nuostatos, kaip ir kituose rezervatuose. Kaip paaiškino VSTT direktoriaus pavaduotoja R. Baškytė, Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros projekto sprendiniais Punios šile išskirtos rekreacinio ir ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonos (kaip buvo minėta gamtinis rezervatas neapimtų viso Punios šilo). Jose lankymasis laisvas. Jose netgi numatoma įrengti specialius pažintinius takus, rekreacinę infrastruktūrą lankytojams. Beje, būtent rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje lankytojai gali išvysti vieną seniausių Punios šilo dalių.

Gamtiniame rezervate, įskaitant griežtos apsaugos zoną, numatyta organizuoti specialius žygius su savo srities profesionalais, gamtos gidais, galinčiais įdomiai pristatyti šilo vertybes, paaiškinti šios ekosistemos svarbą Lietuvos gamtai, visuomenei, valstybei. Gamtiniuose rezervatuose išskiriamos griežtos ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Planavimo schemos sprendiniuose, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 7 str. 2 d, numatyta, kad kaimų, kurie išsidėstę 10 km atstumu nuo Punios šilo, vietos gyventojai turės teisę uogauti ir grybauti reguliuojamos apsaugos gamtinio rezervato zonoje. Taip pat numatyta galimybė žvejoti Nemune, o keliaujantiems baidarėmis išlipti pailsėti Nemuno pakrantėje.

Reguliuojamos apsaugos rezervato zonoje siūloma leisti laisvai lankytis šalies piliečiams. Tam reikalingi Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai, kurie artimiausiu metu turėtų būti svarstomi Seime. Kaip ir kituose regioniniuose parkuose, taip ir čia savanoriškai bus galima įsigyti lankytojo bilietą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(67 žmonės įvertino)
4.4030

Top naujienos

Vis daugiau paauglių randa itin pavojingą nusiraminimo būdą: nejučiomis panyra į priklausomybę, pastūmėja ir patys tėvai (13)

Naujausio ESPAD tyrimo duomenimis, penktadalis Lietuvos paauglių yra vartoję centrinę nervų...

Ekspertai stebisi: Rusijoje sklinda kalbos visai ne apie Putino išreklamuotą „Sputnik“ (349)

Rusiška vakcina nuo COVID-19 „ Sputnik V “ buvo įregistruota dar neprasidėjus pagrindiniams...

Gydytojos įvardijo didžiausias burokėlių paslaptis: štai ką galėtų reikšti pasikeitusi šlapimo spalva (5)

Ryškiai raudonos spalvos ir itin saldaus skonio burokėliai yra viena vertingiausių daržovių, kuri...

Izraelis jau grįžo į normalų gyvenimą: paskiepijus 40 proc. gyventojų, atidaryti barai ir restoranai (40)

Sekmadienį Izraelyje, kuriame maždaug 40 proc. gyventojų jau pasiskiepijo abiem vakcinos nuo...

Užkalnis šlovina sumuštinius: viskas, kas su kiaušiniais, man tinka (74)

Žinoma, ne taip viskas paprasta, nors esu sakęs praeityje, kad jei nori iš manęs gauti gerą...

Eurolygos klubai vis mažiau pasitiki vietiniais žaidėjais, „Žalgiris“ – jaunais lietuviais (1)

Kauno „Žalgiris“, kaip ir daugelis Eurolygos komandų, pastaraisiais metais vis mažiau minučių...

Vieną iš labiausiai nukraujavusių sektorių pamilęs klaipėdietis: jei ne karantinas, nežinia, kada būtume tai padarę (6)

Karantinas sudrebino visą pramogų ir paslaugų sektorių. Daugelis verslų ir idėjų ėmė...

Pandemija nesutrukdė: iš didmiesčio persikėlė į Kėdainius ir įgyvendino savo svajonę (45)

Urtė Pučinskaitė ir Edgaras Pšenaška prieš trejus metus iš Kauno persikėlė gyventi į...

Lietuvos policija patruliuos internete: ką reiškia priemonė „bus efektyvi ir visais kitais klausimais“ (1144)

Virtualus patrulis – nauja Lietuvos policijos priemonė, kuria jau netrukus bus siekiama užkardyti...

Nekalti požymiai gali išduoti apie apsigyvenusią bakteriją: tai yra stiprus skrandžio vėžio rizikos veiksnys (22)

Skrandžio skausmas, pykinimas, apetito stoka, pilvo pūtimas – vieni iš ženklų, kad skrandyje...