aA
Tautai prisiekė Gitanas Nausėda – Lietuva turi naują valstybės vadovą.

„Aš, Gitanas Nausėda, prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą. Prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“, – priesaikos žodžius sakė naujas Lietuvos prezidentas G. Nausėda.

Prisiekęs valstybės vadovas oficialiai pradėjo eiti savo pareigas. Seime pirmą kartą kaip prezidentas jis kreipėsi į tautą.

Inauguracijos diena. Gitanas Nausėda: nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų
© DELFI / Kiril Čachovskij

b> Nausėda: tikiu Lietuva, tikiu kiekvienu Lietuvos žmogumi

Išėjęs iš iškilmingo posėdžio G. Nausėda sakė galvojąs apie priesaikos žodžius.

„Stengiuosi įvertinti kiekvieną tų žodžių, ir suprantu, kad su šia priesaika gyvensiu kiekvieną dieną ir naktį“, sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad pasiekti didesnio klestėjimo ir gerovės valstybės įmanoma tik visiems kartu – ne tik politikams.

„Tikiu Lietuva, tikiu kiekvienu Lietuvos žmogumi“, - sakė G. Nausėda.

Nausėdos kalba Seime: sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią laiką

„Brangūs Lietuvos žmonės! Jūsų ekscelencijos prezidentai Dalia Grybauskaite, Valdai Adamkau, Vytautai Landsbergi! Pone Seimo pirmininke, gerbiami Seimo nariai! Gerbiami svečiai!“, – pasisveikino G. Nausėda.

Priimdamas Lietuvos žmonių jam suteiktus įgaliojimus, valstybės vadovas sakė pirmiausią norįs padėkoti Lietuvos vadovams garbingai ir išmintingai vadovavusiems valstybei sudėtingiausiais jai periodais.

„Semdamiesi jėgų iš Tautos istorijos ir didžiavyrių – nuo karaliaus Mindaugo iki Nepriklausomybės akto signatarų, nuo pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių iki partizanų, tremtinių ir sovietmečio disidentų – nuo pamatų sukūrėme valstybę, tapusia Europos Sąjungos šalių šeimos nare ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso partnere.

Sukūrėme valstybę, kuri šiandien gyvena turbūt sėkmingiausią ir ekonomiškai turtingiausią laikmetį šalies istorijoje“, – kalbėjo G. Nausėda.

Savo kalboje valstybės vadovas atkreipė dėmesį į emocinį foną šalyje.

„Tačiau kodėl tada daugelio mūsų neapleidžia jausmas, kad nuolat verždamiesi pirmyn pamiršome kažką labai svarbaus? Kodėl statistika ir žmonių savijauta žengia skyrium? Kaip, kalbėdami apie dviejų greičių Europą, nepastebėjome, jog sukūrėme dviejų greičių Lietuvą?

Prezidento priesaikos žodžiai, kuriuos ką tik ištariau, tai ne tik įstatymuose numatytas tekstas – tai mano asmeninis įsipareigojimas Tautai ir Tėvynei“, – pabrėžė G. Nausėda.

Nausėda: nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų

Prezidentas savo kalboje pabrėžė, kad Lietuva šiandien yra kur kas daugiau nei nuostabus žemės lopinėlis prie Baltijos.

„Lietuva – tai pirmiausia jos žmonės. Čia Vilniuje ir mano gimtojoje Klaipėdoje, Skuode ir Peterbore, Kaune ir Bergene, Rietave ir Alikantėje.

Nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Ji yra viena – mūsų visų. Nėra Lietuvos lietuvių ir užsienio lietuvių. Visi mes esame viena tauta. Lietuvos vientisumas neatsiejamas nuo mūsų visuomenės vienybės. Tik vieningi būsime stiprūs. Tik kartu sutelkę jėgas, veikdami kryptingai ir bendrai būsime valstybė, kuri gyvena gerai ir kurioje gyventi gera“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, susiskaldymas, pyktis, nuolatinė priešprieša, konfliktai – visa tai atima brangų laiką, kurį galėtume ir turėtume skirti Lietuvos kūrimui ir stiprinimui bei pakerta pasitikėjimą valstybe.

„Nežabotas konkuravimas skaldo mus į priešų stovyklas ir veda į akligatvį, kuriame neįmanoma susitarti nei dėl strateginių šalies tikslų, nei dėl priemonių jiems įgyvendinti.
Prezidento – vienintelio Tautos visuotinai rinkto valstybės vadovo – pareiga kurti darbingą terpę racionaliam visų politinių jėgų bendradarbiavimui, subalansuoti jų veiklą Valstybei reikalinga ir efektyvia linkme“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, Lietuva ne kartą parodė, kad gebame pamiršti visus prieštaravimus ir susivienyti svarbiausiais istorijos momentais.

„Taip buvo Sąjūdžio laikais, 1991 metų sausį, taip buvo 2003 metais, kai balsavome dėl narystės Europos Sąjungoje, taip buvo, kai pasiekėme nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos. Šiandien mes privalome dar kartą susivienyti, nes sprendimai, kuriuos priimsime dabar, lems valstybės ateitį artimiausius 30 metų“, – sakė G. Nausėda.

Žada imtis asmeninės iniciatyvos siekti nacionalinių susitarimų

Pasak jo, nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto – tiek finansavimo, tiek ir požiūrio prasme – suteikimas kultūrai, – yra tos sritys, kuriose žada imtis asmeninės iniciatyvos ir telkti visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus, profesionalius ir atsakingus žmones bendram tikslui.

„Tai reiškia, kad būsiu aktyviai veikiantis prezidentas ir atsakingai išnaudosiu visas Konstitucijos man suteikiamas galias ir Tautos palaikymą.

Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija pelno didžiausią piliečių pasitikėjimą. Prezidentas – tai žmonių atstovas, turintis tiesioginį Tautos mandatą. Todėl savo pareigas suprantu kaip įpareigojimą ir įpareigojimą ryžtingai ginti ir atstovauti visų piliečių interesus“, – sakė G. Nausėda.

Jo vertinimu, teisingumo jausmo trūkumas greta ekonominių paskatų yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių Lietuvos žmonės ryžtasi palikti savo šalį.

„Prezidentas privalo užtikrinti, kad įstatymų viršenybė galiotų kiekvienam, kad teisėsaugos sistema būtų apsaugota nuo politikų įtakos, kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, kad iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės.

Manau, kad pasiekti tai galima principingumu ir atvirumu, todėl stiprinsiu ir plėsiu pilietinės visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti sprendžiant svarbiausius Lietuvos valstybės gyvenimo klausimus“, – kalbėjo G. Nausėda.

Nausėda: gerovė – kiekvieno mūsų teisė

Su gerovės valstybės vėliava rinkimus laimėjęs prezidentas pabrėžė, kad gerovė nėra vien iliuzija ar tiesiog gražus žodis.

„Tai kiekvieno iš mūsų teisė, o visiems mums kartu, t. y. valstybei – pareiga. Turime suprasti – gerovės valstybės nebus, jei kiekvienas rūpinsimės tik savimi, jei didės socialinė atskirtis, o žmonės jausis svetimi savo šalyje“, – sakė G. Nausėda.

Jis atkreipė dėmesį, kad iškeldami Gerovės valstybės idėją jie išskyrė penkis esminius šalies rodiklius:

„Pajamų nelygybės mažinimas. Šiandien pajamų atotrūkis tarp 20 proc. labiausiai pasiturinčiai gyvenančių žmonių ir 20 proc. mažiausiai pasiturinčių sudaro daugiau nei 7 kartus. Europos Sąjungoje šis rodiklis yra 5 kartai ir mes privalome link jo artėti per artimiausius 5 metus.

Antrasis – biudžeto mokestinių pajamų didinimas nuo šiandieninių 30 procentų iki 35 procentų BVP. Tai daugiau nei 2 mlrd. eurų papildomų lėšų, kurias galėtume skirti socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir atlyginimams.

Trečiasis – regioninės atskirties mažinimas.

Ketvirtasis – efektyvus ES fondų lėšų panaudojimas.

Penktasis ir, žvelgiant į ateitį, manau, pats svarbiausias rodiklis yra švietimo kokybės pažanga. Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas keičiantis valdžiai. Ir investuoti lėšas ir laiką į savo vaikų išsilavinimą, nes tai – pati prasmingiausia investicija“.

Pasak jo, būtent šie Gerovės Lietuvos rodikliai man bus Vyriausybės ir visų politinių jėgų bendro darbo vertinimo kriterijais.

„Todėl skirdamas ministrus, pasirašydamas įstatymus, kritikuodamas ir girdamas viską vertinsiu pagal tai, kiek institucijos ir pareigūnai tarnauja Lietuvos žmonių gerovei“, – sakė G. Nausėda.

Nausėda: Laisvės ir nepriklausomybės niekas nedovanoja

Kalbėdamas apie duotą priesaiką visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, prezdentas pabrėžė: „turime visada prisiminti – Laisvės ir nepriklausomybės niekas nedovanoja, ją reikia išsikovoti ir ginti“.

Jis pažymėjo, kad Lietuva niekada nebuvo daugiausia karių ar ginklų turinčia valstybe. Visos didžiausios mūsų tautos pergalės, pasak jo, iškovotos žmonių ryžto, pasiaukojimo ir išmintingos politikos, leidusios telkti sąjungininkus, dėka.

„Todėl vykdydama užsienio politiką Lietuvos Respublika bus patikimu partneriu, kuris turi vertybinį stuburą, paremtą visuotinai priimtinomis tarptautinėmis teisės normomis.

Mūsų strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV. Turime plėtoti ir vystyti dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija –kartu siekti energetinės nepriklausomybės bei ginti savo interesus Europos Sąjungoje ir NATO“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, privalome stiprinti saugumą, išlaikydami krašto apsaugos sistemos finansavimo įsipareigojimus, investuodami į gynybinius pajėgumus, didindami reguliarios kariuomenės pajėgas ir plėsdami aktyvų rezervą bei piliečių, pasiruošusių ginti valstybę skaičių.

„Brangūs Lietuvos žmonės, priesaika, kurią šiandien daviau Tautai ir Tėvynei, yra užrašyta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, tačiau ją ištarti galėtume kiekvienas iš mūsų. Būti ištikimam Lietuvai, saugoti ją, stiprinti nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei, sąžiningai eiti savo pareigas – tai juk kiekvieno Lietuvos sūnaus ir dukros priesaika savo šaliai. Vykdykime ją kartu. Vardan tos, Lietuvos!Ir tepadeda mums Dievas“, – kalbą baigė G. Nausėda.

Sveikino kolegos

Aštuntuoju prezidentu tapusį G. Nausėdą pirmiausia pasveikino V. Pranckietis.

„Šiandien Lietuva atpažįstama pasaulyje, mūsų balsas tarptautinėse organizacijose yra girdimas, suprantamas ir laukiamas“, – teigė V. Pranckietis ir tvirtino, kad puikiai supranta, kodėl pirmasis užsienio vizitas bus į Lenkiją.

„Siekime daugiau. Neabejoju, kad laukia intensyvus darbas, – kalbėjo V. Pranckietis. – Tebūnie Prezidento rūmai atviri, te iš jų sklinda demokratiškos vienybės nuotaikos.“

„Tikiu, kad prasideda naujas valstybės etapas, linkiu stiprybės“, – sveikinimą baigė Seimo pirmininkas ir apdovanojo G. Nausėdą Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine.

Prezidentą sveikino ir premjeras Saulius Skvernelis, linkėdamas visokeriopos sėkmės, įgyvendinat valstybei ir piliečiams svarbius tikslus.

„Ne visi šalies ir jų žmonių gerovei būtini spendimai būna lengvi, – teigė S Skvernelis ir palinkėjo stiprybės, taip pat pridūrė, kad bus reikalingas ir šeimos palaikymas. – Taip pat sveikinu visus Lietuvos žmones su nauja politinės raidos pradžia.“

Seime sakomos iškilmingos kalbos

Arkivyskupas Gintaras Grušas, prieš pradėdamas maldą, priminė, kad prieš 29 metus G. Nausėda vedė savo žmoną. „Šiandien prezidentas savo gyvenimą paaukoja jį išrinkusiai tautai, lygiai kaip šeimos gyvenime, neužtenka tik žmoniškų pastangų, bet reikia ir Dievo palaimos, – kalbėjo G. Grušas. – Meldžiame dovanų, kurios padėtų visus sprendimus priimti dvasios šviesoje.“

Po arkivyskupo žodį tarė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Po minutės labai tikiuosi viskas bus kitaip. Noriu pasidžiaugti, kad mūsų valstybė sugeba demokratiškai, oriai rinkti savo vadovus, kad juos gerbia, žmonės sudeda lūkesčius, pasitikėjimą“, – teigė D. Grybauskaitė.

„Kiekvieną minutę, kur bebūtumėme, namuose ar užsienyje, esame ir būsime prezidentais, – G. Nausėdai priminė D. Grybauskaitė. – Šeimai teks prisiimti tą pačią atsakomybę.“

Baigdama kalbėti ji palinkėjo stiprybės ir žmonių palaikymo, nes jie rinko.

„Linkiu visiems padėti valdyti šalį, – į tautą kreipėsi prezidentė ir pridūrė, kad džiaugiasi permainomis. – Lietuva įėjo į laikotarpį, kai galime sakyti, kad tai brandžios demokratijos valstybė.“

„Esame svarbaus Lietuvos istorijos įvykio liudininkai“, – kalbėjo Seimo pirmininkas V. Pranckietis pridurdamas, kad salėje šiuo metu yra keturi atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vadovai.

V. Pranckietis kreipėsi į D. Grybauskaitę ir dėkojo jai už indėlį ir darbus. „Jūsų lyderystė ir ryžtas lėmė tai, kad šiandien mūsų tėvynė yra saugesnė, plačiai žinoma ir girdima. Lietuva turi ryškius kontūrus ir net sunkmečiu išliko stipria valstybe“, – kalbėjo V. Pranckietis.

„Pirmą kartą Lietuvos politikė, šalies vadovė buvo įvertinta politikos oskaru, Karolio didžiojo apdovanojimu“, – pridūrė Seimo pirmininkas, įvardijęs svariausius D. Grybauskaitės dešimtmečio darbus. V. Pranckietis tvirtino, kad jos vadovavimo metais Lietuva tapo labiau pasitikinti savimi ir turinti aiškią poziciją užsienio politikoje.

Į Seima susirinko iškilūs svečiai

Viskas vyko sekundžių tikslumu. Į inauguracijos ceremoniją atvyko arkivyskupas Gintaras Grušas.

Taip pat į inauguracijos ceremoniją atvyko Vytautas Landsbergis su sutuoktine, jį pasitiko Seimo pirmininkas.

Inauguracijos diena. Gitanas Nausėda: nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų
© DELFI / Kiril Čachovskij


Iš karto po jų pasirodė ir prezidentas Valdas Adamkus su Alma Adamkiene. Viešai ji pasirodė po didelės pertraukos.

Pastaruoju metu buvo sušlubavusi A. Adamkienės sveikata. Ji nebuvo atvykusi ir balsuoti rinkimuose, pilietinę valią išreiškė balsuodama namuose. Tačiau šiandien A. Adamkienė raudonu kilimu į Seimą žengė besišypsodama, pasipuošusi šviesiu kostiumėliu.

Inauguracijos diena. Gitanas Nausėda: nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų
© DELFI / Kiril Čachovskij

Į Seimo rūmus atvyko ir premjeras Saulius Skvernelis. Jį atlydėjo jo žmona. Premjero sutuoktinė pasipuošusi šviesiai rožiniu švarkeliu ir tamsiu klasikiniu sijonu.

Likus dešimčiai minučių iki iškilmingo posėdžio pradžios atvyko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji atvyko kaip veikianti prezidentė, o išvyks jau kaip buvusi.

Raudonu kilimu D. Grybauskaitė žengė besišypsodama ir pasipuošusi netradiciškai – blizgančiu švarku ir elegantišku plevėsuojančiu sijonu.

Į Seimą prieš pat vienuoliktą valandą atvyko ir išrinktasis prezidentas Gintanas Nausėda su žmona.

Į Seimą G. Nausėda žengia kaip išrinktasis prezidentas, išeis jau kaip veikiantis prezidentas, prisiekęs Lietuvai.

Pirmoji į salę, prasidėjus posėdžiui, žengė Dalia Grybauskaitė. Tada Seimo pirmininkas pranešė, kad į salę kviečiamas išrinktasis prezidentas G. Nausėda. Jį į salę atlydėjo žmona.

Tremtinė: myliu tėvynę, myliu žmones, mylėsiu prezidentą

Į prezidento priesaikos ceremoniją pasipuošusi tautiniu kostiumu Seime atvykusi tremtinė Palmira Apolonija Navickienė sakė, kad tikisi, kad „bus šviesa, teisybė, ir viskas bus gerai“.

„Tai yra jaunas žmogus, jis atiduos savo jėgas. Jeigu jis ėjo į šitą postą, reiškia, jis galvojo ne tik sau prezidentu būti, bet jis įsipareigos, ir atliks viską tą, kas reikalinga“, – sakė P. A. Navickienė.

Ponia Navickienė sakė, kad prezidento mama yra iš jos krašto. Tai yra Tauragės rajono.

„Jo mamytė mano tėviškėje yra kaimynė“, – sakė P. A. Navickienė.

„Visą jaunystę praleidusi Vorkutoje“ moteris buvo nusiteikusi pozityviai naujo šalies vadovo atžvilgiu.

„Myliu tėvynę, myliu žmones, mylėsiu prezidentą“, – sakė P. A. Navickienė.

J. V. Žukas: labai greitai viskas paaiškės

Kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas linkėjo prezidentui gerų darbų tėvynės labui.

„Tai yra labai svarbi diena. Tie pareiškimai, kurie buvo daromi iki šiol, rinkiminės kampanijos metu, jie nuteikia optimistiškai. Lauksime, kaip viskas klostysis, ir visomis jėgomis stengsimės padėti“, – sakė J. V. Žukas.

Kariuomenės vadas kol kas nekomentuoja, ar prisijungs prie prezidento komandos.

„Greitai sužinosime. Atiduodu savo pareigas liepos 25 dieną ir tada viskas paaiškės“, – sakė J. V. Žukas.

Žydų bendruomenės pirmininkė: visi nori gyventi geriau

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky linkėjo šalies vadovui sveikatos sėkmės ir sveikatos.

„Kai nėra sveikatos, tai nėra sveikatos, nėra gyvenimo. Linkiu laimės šeimoje, ir neužmiršti mūsų. (…) Mes (Lietuvos žydų bendruomenė) išsilaikome iš savo lėšų. Tikriausiai lėkšta tokią šventą dieną kalbėti apie buitį, tačiau mums būtinai reikalingas palaikymas – tiek moralinis, ideologinis, tiek ir materialinis“, – sakė F. Kukliansky.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė linkėjo prezidentui nesustoti, ir vesti šalį tuo keliu, kuriuo per nepriklausomybės laikotarpį eina Lietuva.

Ji spėjo, kad naujasis prezidentas Lietuvai atneš „galbūt naują mintį, galbūt naujų sprendimų būdus, galbūt didesnius ryšius.

„Nors ir pakankamai daug ryšių ponia Grybauskaitė turėjo su užsieniu, bet šitas prezidentas turi kitokių ryšių, gal ne tiek politinių, kiek ekonominių, tas taip pat gali padėti.

Ir apskritai, klauskite, ko norite, protingo ar durno, visi nori gyventi geriau. Taigi mes labai tikimės iš prezidento, kad mūsų gyvenimas pagerės“, – sakė F. Kukliansky.

Tikisi, kad prisidės prie šeimos stiprinimo

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis sakė, kad jų politinė jėga tikisi, kad prezidentas prisidės prie šeimos stiprinimo, šeimos politikos vykdymo.

„Tas yra svarbiausia“, – sakė V. Tomaševskis.

Pirmieji žodžiai - prie Jono Basanavičiaus paminklo

Pirmoji pora viešai pasirodė dar prieš 10 val. ryto. Prie Jono Basanavičiaus paminklo naujai išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda atvyko su savo žmona Diana Nausėdienė. Pirmoji inauguracijos dieną yra pasipuošusi balta klasikine suknele. Išvykdama iš aikštės ji mojavo susirinkusiems žmonėms ir siuntė oro bučinius.

Stabtelėjęs prie Aušros vartų G. Nausėda persižegnojo. Pirmoji pora taip pat sustojo prieš Filharmonijos langus, padėkojo muzikantams.

Eidamas pro minią G. Nausėda spustelėjo ranką jaunimui.

„Noriu pasakyti, kad turbūt šioje Vilniaus vietoje, kvadratiniame vienete, yra tiek daug sakralinių objektų... Vienas jų – J. Basanavičius“, – į susirinkusiuosius kreipėsi G. Nausėda.

Anot jo, neatsitiktinai šiuo metu skamba ir kompozitoriaus Juozo Naujalio „Svajonė“.

„Čia J. Basanavičius pradėjo įgyvendinti savo svajonę“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis užtiktino, kad būtent šioje vietoje visi galime semtis įkvėpimo.

„Šis žmogus man simbolizuoja, kiek galima padaryti Lietuvos labui, net nebūnant politiku. Ilgai galvojau, kokį įrašą galima būtų palikti jo pase, kur galima įrašyti profesiją, veiklos rūšį. Turbūt ten reikia rašyti „Lietuva“, – sakė jis.

Anot G. Nausėdos, šis žmogus puoselėjo Lietuvą, kai jos tautinei tapatybei kilo didžiausi pavojai.

„Yra daugybė pagundų, globalizuotas pasaulis, daug tarptautinių srovių, kurios pakreipia paveikius žmones globalizmo link. Tautinės tapatybės puoselėjimas dabar tampa kaip reta sudėtingu uždaviniu, kurį reikia įgyvendinti. J. Basanavičius bus paspirtis, kuri mums primins, ko mes siekiame ir ką galime šiam pasauliui pasiūlyti. Semkimės visi įkvėpimo iš šio žmogaus“, – kalbėdamas apie J. Basanavičių sakė G. Nausėda.

Žurnalistai pastebėjo, kad eidamas pro minią G. Nausėda kažką pasakė savo žmonai. Paklaustas, apie ką jie kalbėjosi, G. Nausėda šyptelėjo ir paklausė, ar jam sakyti tiesą.

„Tu nuostabiai šiandien atrodai“, – D. Nausėdienei tikino pasakęs jis.

D. Nausėdienė penktadienio rytą vilkėjo baltos spalvos suknelę.

Savo ruožtu į Seimą raudonu kilimu jau žengia svečiai. 11 val. čia prezidentas pasakys savo kalbą politinei bendruomenei, vyks iškilmingas Seimo posėdis.

Prezidento žodžiai jau sukėlė klausimų: tai sukels nemažą diskusiją

Filosofas Vytautas Ališauskas LRT eteryje atkreipė dėmesį, kad aistrų gali įžiebti G. Nausėdos žodžiai dėl tautinės tapatybės. Prie J. Basanavičiaus paminklo jis užsiminė, kad tautinės tapatybės puoselėjimas dabar tampa kaip reta sudėtingu uždaviniu.

Inauguracijos diena. Gitanas Nausėda: nėra ir negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Man labiau krito į akį prezidento akcentuojami grėsmių momentai. Patys pirmieji žodžiai buvo apie grėsmę lietuvių tautinei tapatybei. Manau, tai sukels nemažą diskusiją.

Be jokios abejonės, nemaža Lietuvos žmonių dalis žmonių mano, kad Lietuvos tautinė tapatybė yra saugi kaip niekada, kiti – kad stovime ant bedugnės krašto. Čia iškils klausimai, kur yra prezidentas, kokia svajonė yra? Lietuva, izoliuota nuo pasaulio? Aktyvi pasaulyje? Atsitraukusi ir stebinti?“, – svarstė jis.

Susirinkusieji pasakojo apie savo lūkesčius

Pasitikti G. Nausėdos penktadienio rytą susirinko būrys smalsuolių. DELFI klausė, ko jie tikisi iš išrinktojo prezidento ir ko jam gali palinkėti.

„Norime pagerbti prezidentą, palinkėti jam sėkmės darbuose, ateityje. Tikimės tvirtumo, tęstinumo, naujų vėjų, šviesių dienų Lietuvai“, – DELFI sakė vilnietis, G. Nausėdos pasitikti atvykęs su Vyčio vėliava.

Savo ruožtu vyresnio amžiaus vilnietė tikino, kad jai buvo smalsu išgirsti prezidento kalbą. Ji taip pat planuoja apsilankyti šventiniuose inauguracijos renginiuose prie Katedros.

„Buvau Valdo Adamkaus inauguracijos renginiuose, turbūt antrosios kadencijos. Kaip prezidentu nesidžiaugsi? Tikiuosi daugiau socialinės gerovės, daugiau dėmesio paprastiems žmonėms“, – kalbėjo ji.

Su anūkais pasveikinti prezidento atvyko ir kita DELFI pašnekovė. Ji prasitarė Dalią Grybauskaitę labiausiai vertinanti dėl užsienio politikos, o iš G. Nausėdos besitikinti socialinės nelygybės mažinimo.

„Džiaugiamės ir D. Grybauskaite, V. Adamkus – nuostabus žmogus. Dabar irgi bus nuostabus žmogus“, – kalbėjo ji.

Viena DELFI kalbinta pora sakė, kad į Vilnių iš Šiaulių atvyko atostogauti. Pasirodo, jie stengėsi savo atostogas priderinti prie G. Nausėdos inauguracijos renginių.

„Kuo geresnio Lietuvai. Reikia, kad jaunimas nevažiuotų į Lietuvą, grįžtų, atlyginimai didėtų žmonėms“, – kalbėjo jie.

Dėl emigravusių vaikų liūdėjo ir kita vilnietė.

„Jauni, mokyti žmonės išvyksta. Labai skriaudu“, – prasitarė ji.

Planuojama naujovė

J. Basanavičiaus paminklo aplankymas – naujovė prezidentinių inauguracijų istorijoje. Kai kurių ankstesnių inauguracijų metu buvo pagerbiamas paminklas karaliui Mindaugui.

Šis J. Basanavičiaus paminklas Aušros Vartų, Šv. Kazimiero, Subačiaus ir Pasažo gatvių sankirtoje iškilo vos pernai rudenį.

Ant paminklo postamento iškalta garsi Jono Basanavičiaus mintis: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškavimas ir noras“. Tai žodžiai iš pirmojo „Aušros“ numerio pratarmės.

Būtent pasirinkti šiuos žodžius pasiūlė Darius Kuolys (kultūros istorijos tyrinėtojas, savivaldybės tarybos narys), nes jie buvo labai svarbūs pačiam J. Basanavičiui. Autobiografijoje „Mano gyvenimo kronika“ jis rašė: „skaitydamas žodžius graudžiai apsiverkiau ir iš akių byrančiomis ašaromis sušlapinau rankraštį. Tarytum aš tuomet prajaučiau, kad šitie iš gilumos širdies kilusieji žodžiai užgaus jautresnių lietuvių širdis ir sukels juose tėvynės ir savo kalbos meilę, be kurios nė koks tautos atsigaiveliavimas negalimas – taip ir atsitiko.“

Dar prieš inauguraciją, laidoje DELFI 11, protokolo žinovas Arminas Lydeka teigė, kad J. Basanavičiaus paminklo pagerbimas – daug logiškesnis žingsnis nei karaliaus Mindaugo paminklo aplankymas. „Karalius Mindaugas, kurį mes labai šloviname, gerbiame ir mylime, tačiau jis kaip monarchas, kaip karalius, o prezidentas yra išrinktas demokratiškai. Tad naujosios demokratinės Lietuvos patriarchas ir pradininkas be abejo yra Basanavičius. Logiška, kad natūraliau yra pagerbti Basanavičiaus paminklą, Basanavičiaus atminimą, o ne karalių Mindaugą tokią dieną ir tokia proga. Pakankamai daug informacijuos tuo visuomenei pasakoma“, – DELFI kalbėjo A. Lydeka.

J. Basanavičiaus paminklo aplankymas – tik pirmoji G. Nausėdos stotelė inauguracijos dieną. Alnakęs paminklą G. Nausėda keliaus į Seimą, kur prisieks ir taps prezidentu. Vėliau Nepriklausomybės aikštėje išsirikiuos Lietuvos ginkluotųjų pajėgų rikiuotė, o Gedimino prospektu nusidrieks paradas, bus surengtos iškilmingos Mišios, bus pagerbtos Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavos, prezidentė Dalia Grybauskaitė savo įpėdiniui perduos Prezidentūrą, Vyriausybė – įgaliojimus, o vakare susirinkusiems aidės koncertas katedros aikštėje. Keliems tūkstančiams išrinktųjų bus surengtas uždaras priėmimas vidiniame Prezidentūros kieme.

Inauguracijos iškilmės susideda iš kelių blokų: teisiškai reglamentuotų, pramoginių ir tradiciškai nusistovėjusių. Priesaika Seime – Konstitucijoje apibrėžta inauguracijos dalis, o štai Šv. Mišios Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje – tradicija, kuri tęsiama nuo 1993 metų, kai prezidentinę priesaiką ištarė Algirdas Mykolas Brazauskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
4.4231

Top naujienos

Bakas: Skvernelis yra Seimo valdančiųjų partijų lyderių įkaitas (30)

Praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ( LVŽS ) frakcijos durimis Seime trenkęs...

Milžinų keliais Šiaurės Airijoje keliavę lietuviai: sunku patikėti, kad tai sukūrė gamta (3)

Pirmoje pasakojimo apie Šiaurės Airiją dalyje pasakojau, kad šią Jungtinės Karalystės...

Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą (11)

„Swedbank“ minimas dar vienoje skandalingoje istorijoje. Žiniasklaidoje rašoma, kad bankas...

Patarėjai prisiminimus apie darbą su Grybauskaite išliejo feisbuke (257)

Dešimt metų Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė penktadienį perdavė naujajam prezidentui...

Nausėda turi konkrečių pasiūlymų dėl moterų į ministrų postus žada susitikti su valdančiaisiais

Prezidentas Gitanas Nausėda ketina šią savaitę susitikti su valdančiųjų partijų atstovais...

Europos Parlamentas išrinko Ursulą von der Leyen naująja Europos Komisijos vadove (77)

Vokiečių politikė Ursula von der Leyen antradienį užsitikrino Europos Parlamento palaikymą ir...

Kodėl Merkel vis nevalingai dreba: lietuvių gydytoja turi savo spėjimą (109)

Visa Europa jau kurį laiką svarsto, kodėl dreba Vokietijos kanclerė Angela Merke l. Užsienio...

Prieš 30 metų išvyko į Sibirą ir grįžo su 120 lietuvių karstų: palaikus vyniojo į drobules ir dėjo į mažas dėžutes (49)

Artėjant liepos 17 dienai, kada „ Misija Sibiras ‘19“ komanda išvyks į Kazachstaną,...

Vos 13 sulaukusi Ingos Paksaitės-Stumbrienės dukra Estela tapo žinomo žurnalo rubrikos redaktore (41)

Naujausias „Verdu ir kepu" žurnalas sulaukė žaismingo pastiprinimo savo komandoje – nuolatinę...