Pasak A. Žvirblienės, ji teigiamai vertina prasidėjusią šalies vadovų ir politikų vakcinaciją.

„Aš labai pritariu šiam žingsniui ir tikiuosi, kad jis turės teigiamą poveikį, todėl, kad visokių kalbų buvo visuomenėje, neva vieni skiepysis geresnėmis vakcinomis, o paprastesniems žmonėms bus prastesnės vakcinos. Aš manau, kad tiems mitams išsklaidyti šis poelgis yra teisingas ir Lietuvos žmonių per daug nenuskriaus kelios vakcinos dozės“, – laidoje sakė profesorė.

Vedėjos paklausus, ar galima dvi vakcinos dozes skiepyti skirtingų gamintojų skiepais, A. Žvirblienė teigė, kad rekomenduojama kol kas vakcinų nemaišyti, tačiau ši rekomendacija, anot jos, gali būti pakeista.

„Tas klausimas labai svarbus. Greičiausiais atsiras rekomendacijos, kad galima keisti tas gamintojo vakcinas, nes žinome, jog prieš kitas infekcines ligas – tą patį gripą ar erkinį encefalitą – niekas nežiūri per daug, kad sekanti vakcinos dozė būtinai būtų to paties gamintojo“, – palygino imunologė.

Ar gali po vakcinavimo nesusidaryti imunitetas?

Atsakydamas į laidos žiūrovo klausimą, V. Usonis sakė, kad kai kuriems žmonėms po pirmosios vakcinos dozės gali antikūniai ir nesusidaryti.

„Tam ir skiepijamos dvi dozės, kad būtų pakankamai ilgas poveikis. (…) Antra dozė skiepijama tam, kad užtikrintų tiems asmenims, kuriems po pirmos dozės antikūnių nesusidarė, antikūnių ir kitų apsaugos mechanizmų susidarymą“, – paaiškino VU profesorius.

A. Žvirblienė savo ruožtu akcentavo, kad imunitetas apskritai, net ir po dviejų vakcinos dozių, gali nesusidaryti tik mažai daliai asmenų.

„Dėl to, kad kai kuriems žmonėms antikūnų gali nesusidaryti, tai labai nedideliam procentui taip gali atsitikti dėl įvairių priežasčių. Klinikiniuose tyrimuose didžiajai daugumai – virš 90 proc. paskiepytų žmonių antikūnai susidarė“, – pasakojo ji.

Anot A. Žvirblienės, imunitetas gali sunkiau formuotis vyresnio amžiaus asmenims, turintiems lėtinių ligų, vartojantiems imuninį atsaką slopinančius vaistus.

Aurelija Žvirblienė

„Tų atvejų gali būti įvairių. Tada nelabai yra būdo tą imuninę sistemą dar labiau sužadinti, nes ji yra prislopinta. Čia yra išimtiniai atvejai. Todėl mes ir kalbame, kad jei pavyktų kiek įmanoma sustabdyti viruso plitimą visuomenėje, tokie žmonės, kuriems dėl kažkurių priežasčių tas imunitetas nesusiformuoja, būtų apsaugoti. Todėl yra svarbu pasiskiepyti tiems, kurie gali pasiskiepyti ir kuriems tas imuninis atsakas efektyvus susiformuoja“, – atkreipė dėmesį VU profesorė.

Vis dėlto V. Usonis akcentavo, kad dažnai lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims ypač gali būti rekomenduojama pasiskiepyti.

„Tokiems žmonėms galbūt yra daugiau argumentų skiepytis, galvojant apie tai, kad COVID-19 prie jų turimų bėdų, tų bėdų gali sukelti žymiai daugiau. Bet kuriuo atveju, esant abejonėms, būtų labai pravartu pasikonsultuoti su savo pagrindinę ligą gydančiais gydytojais“, – teigė infektologas.

Pasigenda sisteminio požiūriu į komunikacinę kampaniją

Abu laidoje kalbinti medikai neslėpė, kad Vyriausybei reikia gerinti vykdomą komunikacinę kampaniją apie vakcinas.

Kampanija "Petys į laisvę"

A. Žvirblienės teigimu, daugiau informacijos apie vakcinas pacientams galėtų suteikti ir šeimos gydytojai, kuriems praverstų papildoma medžiaga.

„Mes jau kurį laiką kalbame apie komunikacijos problemas. Manau, kad ir šeimos gydytojams praverstų kažkokie kursai arba kažkokia trumpa informacinė medžiaga. Vis dėlto jie yra profesionalai ir aš manau, kad dauguma labai geranoriškai sutiktų paaiškinti tuos dalykus“, – svarstė profesorė.

Savo ruožtu V. Usonis teigė pasigendantis sisteminio požiūrio į komunikaciją.

„Mes pasigendame sisteminio požiūrio į skiepijimo programą Lietuvoje. Jei keliamas tikslas paskiepyti 60 proc. Lietuvos gyventojų, tai yra didžiausio masto valstybinė programa ir ji turi turėti visus programoms būdingus elementus – tiek programos strategiją, tiek įvardintus programos vykdymo etapus, tiek partnerius ir daug kitų dalykų. Šiame bendrame sisteminiame darbe koordinuotam, profesionaliam informaciniam darbui turi būti skiriama didelė reikšmė“, – teigė VU profesorius.

Vytautas Usonis

Infektologas pasakojo internete žiūrėjęs JAV vienos iš valstijų sveikatos ir komunikacijos specialistų sukurtą aiškinamąjį video filmuką apie vakcinas.

„Kelia susižavėjimą, kaip komunikavimo profesionalai perteikia medicinos profesionalų pateikiamą medžiagą visiems labai suprantama, priimtina kalba. Aš manau, kad laikas padaryti tai, kas nepadaryta iki šiol, bet tokia informacinė kampanija – sisteminga, profesionali turėtų kaip galima greičiau atsirasti ir Lietuvoje“, – pabrėžė V. Usonis.

Kaip dažnai teks skiepytis?

Toliau laidoje A. Žvirblienė, paklausta, kas kiek laiko gali tekti skiepytis, sakė, jog tai prognozuoti kol kas yra sudėtinga.

„Jei galvotume apie virusą, kaip apie sezoninį ir panašu, kad jis toks yra, gali būti, kad reikės skiepytis prieš kiekvieną sezoną. Reikia dar nepamiršti ir apie viruso variantus, kurie plinta. Jei bus problemų, kad nuo tų variantų dabartinės vakcinos nelabai efektyviai apsaugos, tai gamintojai kurs adaptuotas vakcinas“, – kalbėjo imunologė.

Jos teigimu, labai mažai tikėtina, kad dviejų vakcinos dozių pakaks visam gyvenimui, juolab, jog virusas mutuoja ir gamintojai planuoja kurti vis naujas, prie atmainų adaptuotas vakcinas.

„Mažai tikėtina, kad dabar pasiskiepysime dviem dozėm ir kad tai jau bus visam gyvenimui. Toks scenarijus yra labai mažai tikėtinas“, – akcentavo A. Žvirblienė.

„Vakcinos bus adaptuojamos, žiūrint į esamus ir plintančius viruso variantus – dabar yra tokia strategija. Ar bus įmanoma kažkaip sumodeliuoti tas būsimas mutacijas ir tokiu būdu tarsi aplenkti virusą, tai čia yra toks klausimas, kuris mokslo bendruomenėje yra diskutuojamas“, – tęsė mokslininkė.

Į klausimą, kas būtų, jei iki šiol neturėtume sukurtų vakcinų nuo koronaviruso, A. Žvirblienė atsakė, kad tuomet prognozės būtų itin liūdnos.

„Tos prognozės būtų labai liūdnos, nes jei virusas plistų nevaldomai ir mirštamumas nuo viruso tam tikrose amžiaus grupėse yra labai didelis, tai tas mirčių skaičius būtų jau ne tūkstančiais Lietuvos mastu, bet dešimtys tūkstančių. Net nesiimčiau prognozuoti, nes tai būtų labai niūrios prognozės. Vakcina vis dėlto yra vienintelis išsigelbėjimas šioje situacijoje“, – pažymėjo profesorė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (613)