Tarptautiniame seminare imigracijos ir su ja susijusioms nusikalstamumo problemoms bei imigrantų integracijos klausimui svarstyti rengiamas ilgalaikio projekto galutinis dokumentas. Projekto tikslas – parengti metodinę medžiagą, padėsiančią savivaldos institucijoms lengviau bendrauti su imigrantais ir juos integruoti.
Nors projekte dalyvauja per 300 Europos miestų, šįkart konferencija vyko Lietuvos sostinėje. „Dalyvaudama šiame projekte mūsų šalis siekia perimti kitų Vakarų valstybių patirtį, kaip parengti valstybės tarnautojus darbui su imigrantais“, – teigia A.Čepas.
Būtina spręsti
„Kaip rodo Vakarų valstybių patirtis, imigrantų problemų ignoravimas gali virsti dideliu šalies skauduliu, kuris išsiveržia kaip uždelsto veikimo bomba. Kol kas Lietuvoje atvykėlių iš kitų šalių nedaug. Taigi mūsų šalis šiuo požiūri tarsi snaudžia“, – sako A.Čepas.
Tačiau visi specialistai pripažįsta, kad netolimoje ateityje susidursime ir su imigracija, todėl tam turėtume ruoštis jau dabar. Pasak pašnekovo, ramybės neduoda tai, kad mūsų valstybė kol kas tam beveik visai nepasirengusi.
A.Čepas prognozuoja, kad atvykėlių iš Rytų Lietuvoje padaugės jau artimiausiu metu, nes jau dabar Lietuvoje trūksta prekybos centrų darbuotojų, statybininkų, kitų specialistų. Jis teigia, kad priemonių reikia imtis nedelsiant.
Nereikėtų problemų spręsti tada, kai jos bus jau įsigalėjusios. Be to, imigrantų klausimas turi būti svarstomas ne tik valstybiniu lygiu. Būtina šviesti visuomenę, kad atvykėliai iš užsienio nebūtų įžeidinėjami, niekinami. Reikia steigti ne tik imigraciją kontroliuojančias institucijas, bet ir tokias, kurios rūpintųsi, kaip imigrantams padėti pritapti svetur. Pastarųjų Lietuvoje iki šiol nėra.
Jau dabar kai kurios tautinės mažumos, pavyzdžiui, romai, patiria socialinę atskirtį. Vis dėlto kada nors privalėsime spręsti ir imigracijos rūpesčius. „Kol kas daugelis imigrantų į Lietuvą žiūri tik kaip į tranzito valstybę, per kurią pasiekiamos senosios ES narės, bet augant Lietuvos ekonomikai, gerėjant gyvenimo sąlygoms, situacija greitai gali pasikeisti“, – sako Teisės instituto vadovas.
Imigracijos pavojų pabrėžia ir Europos miestų saugumo forumo atstovas ir projekto vadovas Svenas Engelis. Jo teigimu, klasikinis šio reiškinio pavyzdys – Ispanija. Plėtojantis šios šalies ekonomikai, ji staiga tapo patraukli atvykėliams iš užsienio.
„Ispanijai stojant į ES buvo nepakankamai aptarta, kaip ji susidoros su imigracijos rūpesčiais“, – sako jis. Todėl ne viskas šioje srityje Ispanijoje klostosi gerai ir dabar. ES senbuvės: Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija su atvykėliais iš kitų šalių susiduria jau seniai. ES naujokės galėtų perimti jų patirtį.
Reikia susikalbėti
Atstovas iš Londono Robinas Tuddenhamas pasakojo, kad Rytų Londono mokyklose jaunuoliai kalba daugiau kaip 100 įvairiausių kalbų. Šis miestas jau ne vienus metus patrauklus atvykėliams iš Afrikos, Azijos, Karibų jūros pakrantės, Lenkijos, Rusijos, Lietuvos ir kitų šalių. Jo nuomone, mokyklose jaunuomenę reikėtų daugiau šviesti, kad jie suvoktų įvairių šalių kultūros skirtumus. Tada nekiltų tiek rasinių konfliktų.
R.Tuddenhamas pasakoja, kad Londono rajone, kur jis dirba ir bendrauja su atvykėliais, nemažai gyvena lietuvių. Ten net veikia lietuviškų prekių parduotuvė, kuriai vadovauja lietuvis. Svečias iš Londono teigia, kad atvykėliai iš Lietuvos kokių nors ypatingų rūpesčių jo rajone nekelia.
Pasak jo, nusikalstamumo požiūriu imigrantų bendruomenėse dažniau susiduriama su nelegaliu įvairių prekių gabenimu, prekyba alkoholiu, rūkalais, įvairiomis klastotėmis. Anot R.Tuddenhamo, šiuo požiūriu problemų kelia atvykėliai iš Lenkijos.
Tačiau Prancūzijos Havro miesto atstovas Betranas Benctinas primena, kad nereikia pamiršti, jog ir imigrantai neretai tampa nusikaltimų aukomis.
Frankfurto prie Maino atstovas Akli Kebaili pabrėžia, kad imigracija šaliai nėra tik neigiamas dalykas. Vokietijoje būtent imigrantai padėjo sukurti tai, kas dabar vadinama ekonominiu stebuklu. Jo mieste apie 20 proc. sudaro užsieniečiai, neturintys Vokietijos pilietybės.
„Pas mus veikia tarnybos, dirbančios su imigrantais. Jos suteikia informacijos, padeda žmonėms integruotis į visuomenę“, – sako jis. Pasak A.Kebaili, juk nelengva prisitaikyti prie naujos kultūros, į kurią atvyksti iš svetur.