Reikalų su teisėsauga turintį jaunuolį priglaus Linkaučių vaikų globos namai, nors juose ir taip daugiau vaikų, nei turėtų būti.
Minėtas septyniolikmetis ne pirmas, kuriam iš globėjų šeimos teks keltis į valdišką įstaigą. Panevėžio A. Bandzos vaikų globos namuose gyvena 11 vaikų, kurių toliau nepanoro auginti ir auklėti globėjai.
Tačiau ateityje globėjų ar tikrų tėvų atstumtų, jų netekusių vaikų antraisiais namais turėtų tapti ne valdiškos globos įstaigos, o šeimynos. Vieni sako, kad Lietuva be vaikų globos namų – utopija, kiti teigia, kad tai – visai realu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi planą, kaip nuo institucinės globos pereiti prie globos šeimose, bendruomenėje. Jis praėjusį pirmadienį buvo pristatytas į ministeriją sukviestiems savivaldybių merams. Jie paraginti skatinti gyventojus kurti šeimynas, tapti profesionaliais globėjais.
Vaikų globos namai, kurių ateityje Lietuvoje nebeturėtų likti, bus pertvarkomi, pradedant nuo bandomųjų projektų įvairiose šalies vietose. Dar šiais metais bus atrinktos valdiškos globos institucijos, kuriose 2015–2016 metais jų globotiniams, kaip žada Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bus sukurta bendruomeninių paslaugų ir paslaugų šeimai infrastruktūra.
Teigiama, kad atrenkant eksperimente dalyvausiančias įstaigas prioritetas bus teikiamas tiems regionams, kurių savivaldybės yra motyvuotos bei ketina prisidėti savo indėliu.
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės dar neapsisprendusios, ar norės dalyvauti projekte. Panevėžio rajono savivaldybės, prieš kelerius metus su entuziazmu įsitraukusios į socialinės paramos teikimo eksperimentą, meras Povilas Žagunis šį kartą atsargus. Taip pat ir Panevėžio regiono plėtros tarybai vadovaujantis politikas sako, kad idėja Lietuvai atsisakyti vaikų namų labai gera, bet reikia labai gerai pasverti visus pliusus ir minusus.
Kol kas Panevėžio rajone yra tik viena Gražinos ir Vidanto Grigaliūnų šeimyna, kurioje auga 17 vaikų. Daugiau norinčiųjų užsiimti vaikų globa nėra.
Panevėžio mero nuomonės šiuo klausimu išgirsti nepavyko – pastarąsias dvi dienas jis telefonu neatsiliepė. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė patikino, kad Savivaldybė dar neapsisprendusi. Pasak jos, būtina gerai įsigilinti į projektą.
„Sugriauti lengva, o pastatyti sunku. Juolab kad norinčiųjų globoti vaikus nėra“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ teigė pavaduotoja.
Biržų rajono, kuriame veikia evangelikų reformatų įkurti nedideli vaikų globos namai, merė Irutė Varzienė pritartų, kad savivaldybė dalyvautų minėtame bandomajame projekte.
Toliau investuoja į vaikų globos namus
Nors valdiškos vaikų globos įstaigos tarsi ir nebeturi perspektyvos, Panevėžio rajono savivaldybė toliau investuoja į Linkaučių vaikų globos namus. Šią vasarą jiems planuoja skirti 60 tūkstančių litų remontui, kad įstaiga atitiktų keliamus reikalavimus ir galėtų gauti licenciją tolesnei veiklai.
Meras sako, kad kitos išeities nėra – šeimynų, norinčių globoti svetimus vaikus, kaip grybai po lietaus nepridygs, o vaikus reikia kažkur apgyvendinti. Rajonas remia ir G. ir V. Grigaliūnų šeimyną. Neseniai jiems įrengė vandens gręžinį.
Linkaučių vaikų globos namuose dabar gyvena 57 vaikai. Pagal normatyvus jų turėtų būti 48 arba 4 šeimynos po 12 vaikų. Pasak direktorės Jūratės Pagojienės, už Savivaldybės skirtus pinigus bus pertvarkomos patalpos, kad vaikai kuo patogiau galėtų gyventi šeimynomis. Nuo 2015 metų įstaigoje turėtų gyventi 40 vaikų.
„Galima planuoti viena, o gyvenimas parodo kita. Sunkiai įsivaizduoju, kad jau po kelerių metų nebereikės vaikų globos namų“, – kalbėjo direktorė.
J. Pagojienė svarsto, kad vaikų skaičių valdiškose globos įstaigose galima sumažinti gerinant darbą su socialinės rizikos šeimomis, įdarbinant daugiau socialinių darbuotojų. Beje, į rajono vaikų globos namus jau kuris laikas nepatenka ikimokyklinio amžiaus vaikai, pradinukai ir tie retenybė. Didžioji dauguma įstaigos globotinių yra paaugliai, jaunuoliai.
Direktorės teigimu, dabar daugiau dirbama su probleminėmis mažus vaikus auginančiomis šeimomis. Pedagogai dažnai patys rūpinasi ir globoja mokinukus iš socialinės rizikos šeimų, kad tik šie neatsidurtų vaikų globos namuose ir iš jų mokyklų neiškeliautų mokinio krepšelis.
Tuo metu nemažai paauglių patys prašosi apgyvendinami vaikų globos namuose, nes nebegali tverti namuose, kuriuose girtaujama, triukšmaujama, smurtaujama.
Panevėžio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui laikinai vadovaujanti Irena Matuzevičienė neneigia, kad vaikus, jei tik yra galimybė, stengiamasi palikti šeimoje. Iš jos jie paimami kraštutiniu atveju. Jeigu šiuo atžvilgiu pas mus galiotų skandinaviška tvarka, valdiškos vaikų globos įstaigos bemat taptų sausakimšos.
„Vien praėjusią savaitę, kai buvo mokamos pašalpos, iš seniūnijų sulaukėme bene 23 prašymų iš šeimų paimti vaikus. Ieškojom tų šeimų giminaičių, kurie galėtų laikinai prižiūrėti vaikus, lankėm tas šeimas ir mes, ir seniūnijų socialiniai darbuotojai. Vis dėlto vieną vaiką teks laikinai paimti iš šeimos, nes joje situacija nepagerėjo“, – „Sekundei“ pasakojo I. Matuzevičienė.
Vyksta nuolatinė vaikų kaita
Vaikų globėjams valstybė už kiekvieną globojamą vaiką kas mėnesį moka po 520 litų, šeimynoms – po 1040 litų. Panevėžio miesto savivaldybė, kad paskatintų gyventojus globoti vaikus, iš savo biudžeto naujiems globėjams moka antra tiek, kiek valstybė. Kitaip sakant, globėjai gauna tiek, kiek ir šeimynos.
Savivaldybė neatmeta siūlymo remti ir ankstesniais metais vaikus pasiėmusias globoti šeimas.
Panevėžio vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė sakė, kad Savivaldybei pradėjus mokėti globėjams po 520 litų norinčiųjų globoti svetimus vaikus nepadaugėjo.
Panevėžio rajono savivaldybė kol kas neplanuoja materialiai remti globėjų.
Panevėžys laikinos ir nuolatinės vaikų globos problemą dažniausiai sprendžia per Laikinuosius vaikų globos arba A. Bandzos vaikų globos namus. Pastaruosiuose gyvena 120 vaikų. Per metus globotinių kaita siekia 20 proc.
„Mes vaikų globos politikos ir strategijos neformuojame. Mūsų pareiga – rūpintis mums patikėtais vaikais“,– sakė A. Bandzos vaikų globos namų direktorius Sigitas Juodzevičius, paklaustas, ar norėtų, kad jų įstaiga dalyvautų eksperimentiniame projekte.
Idėjos be pinigų nieko vertos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Valda Vaitiekūnaitė sako, kad siekiant skaidriai atrinkti regionus, kuriuose bus vykdoma pertvarka, regionų plėtros taryboms bus siūloma teikti bendras vizijas, kaip, jų nuomone, regione turėtų būti pertvarkyta vaikų globos sistema.
Biržų rajono savivaldybės merė I. Varzienė teigė likusi labai patenkinta pasitarimu ministerijoje, nes parsivežė daug naudingos informacijos. Merė teigiamai vertina valdžios ketinimus rengti profesionalius globėjus, supaprastinti įvaikinimo procedūras, gerinti jaunuolių, išėjusių iš globos namų ar globėjų, aprūpinimą būstais, savarankiško gyvenimo namų kūrimą ir kitas priemones.
„Planas geras. Bet svarbu, kad su idėja būtų ir finansavimas. Be pinigų geri projektai pradeda mutuoti ir nuo to visiems tik blogiau“, – mano merė.
I. Varzienė pasidžiaugė, kad rajone įsikūrė dar viena šeimyna, kuri pasiėmė 6 vaikus iš Medeikių vaikų globos namų. Dabar Biržų rajone yra dvi šeimynos.
„Jeigu laikui bėgant atsiras daugiau globėjų, vaikų globos namai natūraliai nunyks“, – mano ji.
Paklausus, ar Biržai neketina pasekti Panevėžio pavyzdžiu ir iš savo kišenės globėjams pridėti po 520 litų, merė atsakė, kad remti globėjų neturi finansinių galimybių.
Pertvarka palies ir neįgaliuosius
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikia 52 šeimynos, kuriose auga 409 vaikai.
Pernai veikė 48 šeimynos, kuriose gyveno 376 vaikai, užpernai – 47 šeimynos su 368 vaikais.
Patvirtintu perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų be tėvų globos likusiems vaikams ir neįgaliesiems planu siekiama sukurti kompleksinės pagalbos ir paslaugų sistemą, skatinančią be tėvų globos likusius vaikus globoti šeimoje. Ši sistema sudarytų galimybes kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje biologinėje aplinkoje, jos nesant – globėjų šeimoje.
Teigiama, kad įgyvendinant pertvarką bus kuriami kompleksinių paslaugų šeimai ir vaikui modeliai, teikiama reabilitacija, psichologų konsultacijos, neįgalių suaugusių asmenų šeimos nariams – laikino atokvėpio paslaugos, kuriami dienos centrai vaikams.
Laipsniškai bus pereita prie dvigubo modelio – kur galima, paslaugos vaikams ir neįgaliesiems bus teikiamos bendruomenėje ir šeimoje, o ten, kur tokių galimybių nėra, – globos įstaigose.