aA
Iš esmės sutvarkyti sostinės Gedimino kalną Vilniuje užtruks iki penkerių metų, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.
© DELFI / Karolina Pansevič

„Norime apeiti su kompleksinėmis priemonėmis visu perimetru. Tai manau, kad dar užtruks iki penkerių metų, kol apeisime su kompleksinėmis priemonėmis visu perimetru, bet šlaitas, kurį mes matome, gražų, žole apaugusį šlaitą, tai 2019 metų antrojoje pusėje tikrai turėtų būti“, – ketvirtadienį Vilniaus savivaldybės tarybos nariams sakė viceministras.

Pristatydamas Gedimino kalne atliekamus darbus, jo būklę, jis tvirtino, kad šiuo metu numatytos lėšos tik kalną paruošti žiemai, taip pat į Neries pusę orientuoto šiaurės vakarinio šlaito rimtesniam tvarkymui. Šiuo metu, anot jo, tam iš viso numatyta skirti 5–7 mln. eurų.

„Tikrai negaliu pasakyti, kokia yra galutinė tvarkybos darbų, nes šiandien mes ir projektuojame ilgalaikius darbus, ir tvarkom tai, kas nučiuožė“, – sakė R. Augustinavičius.

Opozicinių Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Algis Čaplikas viceministrui pasiūlė svarstyti galimybę perduoti kalną savivaldybei, ši, jo nuomone, „ko gero, geriau atliktų tuos darbus“, tačiau viceministras patikino, kad šis klausimas nebus keliamas.

„Kultūra yra ne tik žodinė tradicija, ne tik nematerialus dalykas, bet ir materialus, kaip ir pats kultūros paveldas. Manau, mes galime pasirūpinti tiek sienomis, tiek kultūrine veikla. Matome, kad tai yra garbės reikalas tiek Nacionalinio muziejaus, tiek Kultūros ministerijos, kad kalnas būtų sutvarkytas“, – teigė viceministras.

Jo taip pat klausta, ar dabartinėje kalno tvarkymu užsiimančioje komandoje nėra anksčiau kalną tvarkiusių asmenų, kurių sprendimai, galbūt, taip pat prisidėjo prie dabartinės blogos kalno būklės.

R. Augustinavičius tikino, kad kai kurie buvę kalno tvarkytojai pasitelkti „dėl istorinės atminties“, tačiau „pereina kritikos filtrą“. Pavyzdžiui, anot jo, šiaurės vakarinį šlaitą senbuviai siūlė tvirtinti poliais ir kitomis „agresyviomis priemonėmis“, tačiau atsižvelgta į modernesnius pasiūlymus įrengti vadinamuosius gabionus – akmenimis užpildytas laiptuotos konstrukcijas.

Šiaurės vakarinį šlaitą taip pat planuojama užsėti giliai šaknis įleidžiančią žole, ji, anot ministerijos atstovo, yra efektyvesnė priemonė, nei krūmai ar medžiai.

Kai kurie opozicijos atstovai siūlė viceministrui pasvarstyti apie galimybę užsėti kalną giliai šaknis įleidžiančiomis vynuogėmis.

„Jeigu turėtumėme duomenų, kad Gedimino, Vytauto laikais kalno šlaituose buvo vynuogynai, galima būtų svarstyti tokį klausimą. Bet suprantame, kad visos pilys buvo be medžių, buvo pritaikytos gynybai, t. y. turėjo žolinę dangą“, – tvirtino R. Augustinavičius.

Viceministras taip pat patvirtino, kad ateityje visiškas Kunigaikščių rūmų ar jų kontūrų atkūrimas ant kalno nėra numatomas.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija kitą savaitę spręs, ar dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu.

Lietuvos geologijos tarnyba lapkritį perspėjo, kad Gedimino kalno deformacijos plečiasi, tikėtinos naujos nuošliaužos, tačiau ant jo esančioms Aukštutinės pilies liekanoms bei bokštui pavojus negresia. Anot ekspertų, nuošliaužas skatina gausus lietus. Specialistai įtrūkimus stebi visame kalne.

Ekstremali situacija Vilniaus savivaldybėje dėl kalno paskelbta šių metų birželio pabaigoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Bandymas sudrausminti vaikus baigėsi policijos komisariate: užteko praeivio skambučio (491)

Kaunietės pasivaikščiojimas gamtoje su dviem mažamečiais vaikais baigėsi policijoje. Kaip sako...

Lietuvoje fiksuojama rekordinė ekonomikos augimo trukmė – pastarąjį kartą taip buvo prieš krizę (136)

Bendrasis vidaus produktas Lietuvoje auga 9 metus iš eilės, vartotojų pasitikėjimo indeksas –...

Gyvai / DELFI Diena. Kada Lietuva turės nacionalinį stadioną ir ar mums gresia adatų maiste krizė? (3)

Kada Vilnius turės nacionalinį stadioną? Kodėl stringa daugiabučių administratorių konkursas?...

„CityBee“ keičia kainas ir taisykles: už 0,1 promilės – 2000 eurų bauda (45)

Automobilių dalijimosi platforma „CityBee“ nuo spalio 29 d. keičia kainodarą ir taisykles.

Isterija dėl Trumpo sprendimo – tik pradžia: kaip branduolinių pajėgų sutarties mirtis atsilieps Lietuvai? (545)

JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas trauktis iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų...

Po žudynių Kryme paviešintas vaizdo įrašas užminė mįslę (43)

Spalio 21 d. Rusijos valstybinės televizijos ir radijo kompanijos (RVTRK) Krymo filialas,...

NASA užfiksavo neįprastą ledkalnį (15)

NASA užfiksavo neįprastą ledkalnį, plūduriuojantį Antarktikoje. Paprastai ledkalniai būna...

Vietoj senų gamybinių pastatų – nauji būstai: paaiškino, kaip maži vystytojai pritraukia pirkėjus (1)

Pastaruoju metu galima išgirsti įvairių debatų NT rinkos tematika: vieni jau pradeda dejuoti,...

Greita darbo dienos vakarienė: kaip skaniai iškepti vištienos šlauneles

Vištienos šlaunelės be kaulų ir odos yra nebrangus, skanus ir lengvai pagaminamas pasirinkimas....

Perspėjo, kuo gali baigtis mokesčių didinimas savarankiškai dirbantiems (105)

Nauji įmokų tarifai savarankiškai dirbantiems asmenims buvo žinia tarsi iš giedro dangaus,...