aA
„Skuodo turgaus rinkos darbuotojas rado vežimą, kuriame pridengta ir paplūdusi kraujuose gulėjo beveik gyvybės ženklų nerodanti moteris. Policija nuvežė moterį pas gydytojus, kur šiai buvo suteikta pirmoji pagalba. Paaiškėjo, kad moters veidas buvo labai smarkiai sumuštas, nosis sulaužyta. Iš veido vos buvo begalima pažinti, kad tai žmogus. Sumušti ir vidaus organai“, – tokią žiaurią istoriją 1932 m. rugsėjį išspausdino bulvariniu laikraščiu vadintos „Dienos naujienos“.
Ilgai slėptos idealizuojamos Lietuvos istorijos: vieną žmoną sumušė iki mirties, kitą daužė, kol neteko proto
© Andrius Aleksandravičius

Toje pačioje publikacijoje pasakojama, kad policijai atlikus tyrimą paaiškėjo, jog moterį sumušė jos sutuoktinis, kuris vyko iš Darbėnų į Skuodą pas teismo tardytoją, nes buvo kaltinamas padegimu. Kaip rašoma laikraštyje, kartu su savimi jis pasiėmė ir žmoną.

„Pakeliui į Skuodą vyras panoro įsigyti alkoholio, tačiau žmona atsisakė duoti degtinei pinigų, dėl ko buvo ir sumušta“, – teigiama publikacijoje. Tokia istorija iš tarpukario Lietuvos spaudos Seime vykusios konferencijos „Moterų žmogaus teisės Lietuvoje 2018“ metu pasidalino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė dr. Ugnė Marija Andrijauskaitė.

Ilgai slėptos idealizuojamos Lietuvos istorijos: vieną žmoną sumušė iki mirties, kitą daužė, kol neteko proto
© Shutterstock nuotr.

Istorikė šiuo metu su dviem kolegėmis atlieka tyrimą, kurio tikslas išsiaiškinti, kodėl smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje vis dar smarkiai paplitęs ir toleruojamas.

Tyrimo metu, vardijo pranešėja, bus analizuojama teisinė bazė, reglamentavusi smurtinius nusikaltimus XX a., nagrinėjama baudžiamosios justicijos praktika bei mėginama nustatyti faktorius, kurie darė įtaką formuojantis smurto prieš moteris tradicijai XX a. Lietuvoje.

Anot VDU mokslininkės, nors informacija tyrimui dar tik renkama, jau dabar aišku, kad smurtas prieš moteris nėra tik šių dienų problema. Jos ištakos esą kur kas gilesnės, o dar tarpukariu susiformavęs požiūris, kad šeimos problemos turi likti po devyniais užraktais, iššūkius kelia ir šiandien.

Žiaurus vyras ją tiek mušė, kiek jis tik norėjo. Niekas jo už tai nesuvaldė ir nenubaudė. Paskui vieną kartą taip sudaužė, kad žmona trumpai pasirgusi mirė. Už kelių savaičių jis paima kitą jauną merginą. Su ta pagyvenęs viršum metų vėl tą savo jauną žmonelę taip sumuša, kad ta sudaužyta galva iš proto išėjo.
Ištrauka iš 1926 m. žurnalo „Moteris“

Mokyta, kad „žmona nerodo nepasitenkinimo vyru“

Tokių istorijų, kaip kad cituota iš bulvarinio laikraščio, pasak istorikės, tarpukario spaudoje rasti itin sunku, kadangi apie smurtą prieš moteris tuo metu kalbėti buvo tabu. Dėl to, teigė mokslininkė, itin sudėtinga nustatyti, kiek plačiai tarpukario Lietuvoje buvo paplitusi ši problema.

Vis dėlto, dėmesį atkreipė ji, tokios į viešumą vis prasprūsdavusios istorijos rodo, kad smurtaujama buvo ir tuomet, tačiau dėl vyravusio visuomenės požiūrio ir taikyto auklėjimo kenčiančios moterys tiesiog tylėdavo.

Tokius teiginius dr. U. M. Andrijauskaitė grindžia 1934 m. Kaune išleistoje knygelėje „Jaunai inteligentei“ išsakytomis mintimis, kurioje mokoma, jog apie šeimoje kylančias problemas viešai kalbėti nedera.

Ilgai slėptos idealizuojamos Lietuvos istorijos: vieną žmoną sumušė iki mirties, kitą daužė, kol neteko proto
© Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.

„Čia merginos ir moterys mokytos, jog „žmona nerodo nepasitenkinimo vyru. Visa, kas įvyksta tarp žmonos ir vyro, turi likti jų dviejų asmenišku reikalu.“ Taigi įvairios santykių ir kitos problemos likdavo už privačių durų, o tokių nuostatų kad viskas, kas įvyksta šeimoje, turi likti šeimoje, buvo laikomasi tiek tarpukario Lietuvoje, tiek vėliau, tiek, veikiausiai, ir šiandien“, – kalbėjo mokslininkė.

Pasak pranešėjos, tarpukario leidiniai rodo, kad nors apie savo patirtis smurto aukos tuo laikotarpiu beveik nekalbėdavo, buvo imta ieškoti problemos priežasčių. Viena jų, skelbiama to meto leidininiuose, – karo padarytos traumos.

„Buvo atkreiptas dėmesys į tokias galimas to priežastis kaip karo žiaurumai ir apskritai toksiškas vyriškumas. 1931 m. šias problemas gvildeno ir visuomenininkė Antanina Gustaitytė Šalčiuvienė. Jos teigimu, pastaruosius tūkstantmečius pasaulį valdo vyrų intelektualinė kultūra, dėl kurios „žmonija žengia iš katastrofos į katastrofą – karai, kraujas, nekaltų motinų ir žmonių ašaros, vaikų skurdas ir aimanavimai. Tai padarė vyrų vedama kultūra, nes muštynės, peštynės – vyriškumo požymis. Šis vyriškos žmonijos pusės į muštynes palinkimas pasireiškė dar pirmykščiame žmonijos gyvenime. Tą patį matome ir dabar kaimuose jaunų berniukų tarpe“, – intelektualę cituoja U. M. Andrijauskaitė.

Inžinierinio dalinio kariai 1930 m.
Inžinierinio dalinio kariai 1930 m.
© Wikipedia.org

Viena žmona dėl sumušimų mirė, kita – išprotėjo

Nors smurtas dažnai idealizuojamoje tarpukario Lietuvoje, pasak istorikės, ir buvo laikomas nusikaltimu, tačiau prieš savo antrąsias puses ranką pakeldavę smurtautojai esą dažnai likdavo nenubausti. Apie tai 1926 m. žinutėje „Lietuvos moterų gyvenimas“ rašė žurnalas „Moteris“. Jame buvo pasidalinta istorija apie žiaurumu garsėjantį vyrą iš Virbalio.

„Ten esą pilietis J. gyveno su žmona keletą metų, buvo šeimyna, žmona buvo darbšti, gera šeimininkė, bet „žiaurus vyras ją tiek mušė, kiek jis tik norėjo. Niekas jo už tai nesuvaldė ir nenubaudė. Paskui vieną kartą taip sudaužė, kad žmona trumpai pasirgusi mirė. Už kelių savaičių jis paima kitą jauną merginą. Su ta pagyvenęs viršum metų vėl tą savo jauną žmonelę taip sumuša, kad ta sudaužyta galva iš proto išėjo. Ir kas gi? Ar jis yra kieno nors baudžiamas, ar ko nors bijo tą darydamas? Ne, ta numirs, gaus trečią. Ir taip nesuvaldo savo piktumo, muša savo žmoną lyg prasikaltusį gyvulėlį“, – istorija dalinasi VDU mokslininkė.

Ilgai slėptos idealizuojamos Lietuvos istorijos: vieną žmoną sumušė iki mirties, kitą daužė, kol neteko proto
© Shutterstock nuotr.

Jos teigimu, tame pačiame tekste buvo aprašytos ir dar kelios istorijos. Vienoje jų pasakojama, kaip tame pačiame mieste vyras žiauriai savo žmoną sumušė jai maitinant kūdikį.

„Vienoje šeimynoje buvo atsitikimas, kad motinai bemaitinant krūtimi kūdikį vyras ją pradėjo smarkiai mušti, ji išmetė tą kūdikį ir taip išgąsdino, kad tai mažytei iš priepuolio akis apvilko. Tokiai moteriškei pakliuvus už tokio vyro nepasakomai baisus padėjimas. Niekas jos neatjaučia, nes kiekvienas pasako – turi drūtą vyrą“, – rašoma leidinyje.

Publikacijoje pasakojama, kad mieste gyvena ir tokių kelis mažamečius vaikus auginančių mamų, kurios esą yra priverstos badauti, neturi nė kuo apsirengti. „O vyras, ką pelna, tai prasigeria ar kitais būdais pralaidauja. Parėjęs girtas ne kartą sumuša nieko neprasikaltusią žmoną ir vaikučius“, – rašoma tarpukario žurnale.

Pasaulyje nėra nieko blogesnio už girtybę. Gaisras, neužderėjimas, tvanas nepadaro tiek blogumų kaip girtybė. Šeimynų nesutikimai, neišgydomos ligos, pirmalaikė mirtis, baisios nedorybės – visa tai girtuoklystės pasekmės. Ši nelaimė daugiausiai atsiliepia ant moterų ir vaikų.
1922 m. rašė Steigiamojo Seimo narė Emilija Spuidaitė-Gvildienė

Girtavimas vadintas baisesniu už tvaną

Jau ir tarpukariu, pastebi istorikė, kaip itin didelė problema, susijusi su žiauriu elgesiu, nusikaltimais ir net žmogžudystėmis, buvo įvardijamas alkoholis. Girtuokliavimas buvo laikomas ne tik nusikalstamumą skatinusiu veiksniu, bet ir trukdžiu tinkamai auklėti vaikus.

„Žurnalas „Moteris“ atkreipė dėmesį į tai, jog augantiems vaikams labai svarbu matyti gerus pavyzdžius namuose. „Nors mokykloje būtų geriausias auklėjimas, bet jei namuose to nėra, jei vaikai butuose be priežiūros, gatvėse nuo pietų iki vakaro klausosi keiksmų, negražių kalbų, mato girtaujančius, stebisi jų vyriškumu ir patys stengiasi sekti jų pėdomis, tai visas mokyklos auklėjimas lygus nuliui“, – ištrauka dalinasi U. M. Andrijauskaitė.

Alkoholis tarpukariu
Alkoholis tarpukariu
© Vida Press

Tuo tarpu, pasak jos, visuomenininkė Stefanija Ladigienė atkreipė dėmesį, jog „berniukai, patekę į grubaus tėvo rankas, pradeda frontą prieš bobas“. Tarpukariu rašiusi intelektualė manė, kad taip nutinka todėl, jog berniukai vyriškumą ima suprasti kaip nesivaldymą ir girtuokliavimą. Taip auganti karta, pastebi istorikė, laikyta nauju pavojumi ne tik šeimoms, bet ir visai visuomenei.

„Pasaulyje nėra nieko blogesnio už girtybę. Gaisras, neužderėjimas, tvanas nepadaro tiek blogumų kaip girtybė. Šeimynų nesutikimai, neišgydomos ligos, pirmalaikė mirtis, baisios nedorybės – visa tai girtuoklystės pasekmės. Ši nelaimė daugiausiai atsiliepia ant moterų ir vaikų. Girti vyrai muša savo žmonas, girti nesirūpina padoriai išlaikyti žmonas ir vaikus. Niekas negali abejoti, kad moteris užvis daugiausiai kenčia vargo, alkio ir pergyvena daug baisiausiai valandų dėl girtybės savo tėvų, vyrų, brolių ir vaikų“, – 1922 m. rašė Steigiamojo Seimo narė Emilija Spuidaitė-Gvildienė.

Aš jau nebemačiau Bagdono (kaimynės vyro – DELFI), bet žinojau, kad Bagdonienė yra neįgali, nes jis ją visa laiką mušė, kol buvo gyvas. Tai ji visada kruvina vaikščiojo. Visą laiką. Kokia nors kruvina, kokia nors šluba, sulaužyta ranka ir visiems tai normalu, kad čia yra kažkokia tai… Aplinkinės reakcijos jokios. O ką? Privati erdvė ir vyras turi teisę.
1970 m. gimusi Julija

Iki šiol prisimena žiauriai suluošintą senelių kaimynę: ji visada vaikščiodavo kruvina

Smurto prieš moteris raidą Lietuvoje tyrinėjanti dr. U. M. Andrijauskaitė teigia, kad nesprendžiama problema sovietmečiu dar labiau pagilėjo – moterys esą toliau skundėsi, kad įstatymai gina net gyvulius, neleidžia su jais žiauriai elgtis, tačiau niekas negina mušamų moterų.

Be to, apie 1940 metus kalbėta, kad nors teoriškai sumušta moteris ir turi teisę kreiptis į atsakingas institucijas, procedūros labai ilgos, o pačios moterys bijo dėl savo šeimos reputacijos nukentėjimo. Būtent dėl šios priežasties, teigė pranešėja, sovietmečio Lietuvoje šeimos problemos buvo slepiamos dar labiau.

Ilgai slėptos idealizuojamos Lietuvos istorijos: vieną žmoną sumušė iki mirties, kitą daužė, kol neteko proto
© Vida Press

„Bendradarbiai, kaimynai ir giminės dažnai žinodavo apie priekabiavimo ir smurto atvejus, tačiau laikėsi nuostatos, jog nedera kištis į svetimus reikalus. Šeimos santykiams nagrinėti skirti leidiniai minėdavo smurtą šiek tiek dažniau negu tarpukario Lietuvoje, bet iš esmės tik kaip vieną iš alkoholizmo pasekmių“, – pastebėjimais dalijosi istorikė.

Savo ir kolegių tyrime, konferencijos metu teigė ji, buvo kalbamasi su sovietmečiu gyvenusiomis ir tą laikotarpį atsimenančiomis moterimis. Tokiu būdu mokslininkės siekia išsiaiškinti, koks požiūris į smurtą artimoje aplinkoje vyravo okupuotoje Lietuvoje.

„Kalbantis su 1945 m. gimusia Laima ir paklausus jos, kaip sovietmečiu žmonės suvokė smurtą prieš moteris ir ar apskritai toks dalykas egzistavo, ji atsakė, jog „žmonės nekreipdavo dėmesio. Jeigu muša, tai gerai. Myli, vadinasi“, – interviu metu gautą informaciją vardijo U. M. Andrijauskaitė.

Ilgai slėptos idealizuojamos Lietuvos istorijos: vieną žmoną sumušė iki mirties, kitą daužė, kol neteko proto
© Vida Press

Su mokslininkėmis kalbėjusi 1970 m. gimusi Julija sakė iki šiol prisimenanti senelių kaimynystėje gyvenusios ilgaamžės moters kraupią istoriją.

“Aš jau nebemačiau Bagdono (kaimynės vyro – DELFI), bet žinojau, kad Bagdonienė yra neįgali, nes jis ją visa laiką mušė, kol buvo gyvas. Tai ji visada kruvina vaikščiojo. Visą laiką. Kokia nors kruvina, kokia nors šluba, sulaužyta ranka ir visiems tai normalu, kad čia yra kažkokia tai… Aplinkinės reakcijos jokios. O ką? Privati erdvė ir vyras turi teisę“, – tyrėjoms pasakojo Julija.

Ilgai slėptos idealizuojamos Lietuvos istorijos: vieną žmoną sumušė iki mirties, kitą daužė, kol neteko proto
© Vida Press

Pranešimo pabaigoje U. M. Andrijauskaitė išreiškė viltį, kad jų atliekamas tyrimas padės išsiaiškinti sudėtingos smurto problemos šaknis Lietuvoje ir tai galės pasitarnauti sprendžiant šiandieninėje Lietuvoje kylančius iššūkius. Istorikė taip pat skatino apie smurto atvejus kalbėti garsiai ir juos viešinti, nedaryti klaidos, kurią darė gyvenusieji tarpukariu ir sovietmečiu. Mokslininkės teigimu, būtent viešumas yra didžiausia smurtautojų baimė.

Mokslininkių atliekamą tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. P-LIP-18-115). Tyrimas buvo įgyvendintas autorei bendradarbiaujant su Vilniaus Moterų Namais.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvoje registruota daugiaus nei 10 tūkst. smurto artimoje aplinkoje nusikaltimų. 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys.

Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.
Emocinės paramos tarnybaTelefono numerisEl. adresasDarbo laikas
„Pagalbos moterims linija“8 800 66366pagalba@moteriai.ltkasdien visą parą
„Vilties linija“116 123vilties.linija@gmail.comkasdien visą parą
„Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba)8 800 77277II-VI 16:00-20:00
SPC kontaktai:
Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes
SavivaldybėOrganizacijos pavadinimasTel. Nr.El. pašto adresas
Akmenės r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Alytaus m.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Alytaus r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Anykščių r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
BirštonoMoterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija8 603 89833mota.mums@gmail.com
Biržų r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
DruskininkųAlytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
ElektrėnųMoterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Ignalinos r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
Jonavos r.Moters pagalba moteriai8 618 40044vinfo@moters-pagalba.lt
Joniškio r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Jurbarko r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Kaišiadorių r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
KalvarijosMarijampolės apskrities moters veikos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Kauno m.Kauno apskrities moterų krizių centras8 679 31930kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Kazlų RūdosMarijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Kelmės r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Kėdainių r.Moters pagalba moteriai8 618 40044info@moters-pagalba.lt
Klaipėdos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Kretingos r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Kupiškio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Lazdijų r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
MarijampolėsMarijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Mažeikių r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Molėtų r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
Neringos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
PagėgiųKoordinacinis centras „Gilė“8 610 10715koordinaciniscentras@gmail.com
Pakruojo r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Palangos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
Panevėžio m.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Panevėžio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Pasvalio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Plungės r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Prienų r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Radviliškio r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Raseinių r.Raseinių krizių centras8 657 87475info@kriziucentras.eu
RietavoTelšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Rokiškio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Skuodo r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Šakių r.Marijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Šalčininkų r.Moterų informacijos centras8 650 95216 8 5 2629003spc@lygus.lt
Šiaulių m.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Šiaulių r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Šilalės r.Koordinacinis centras „Gilė“8 610 10715koordinaciniscentras@gmail.com
Šilutės r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Širvintų r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Švenčionių r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Tauragės r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Telšių r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Trakų r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Ukmergės r.Moters pagalba moteriai8 618 40044info@moters-pagalba.lt
Utenos r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
Varėnos r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Vilkaviškio r.Marijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos)Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras8 5 2616380vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Visagino r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
Zarasų r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:
RegionasSpecializuotos pagalbos cendivasTelefonai, el.paštas
Akmenės r., Joniškio r.,Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232
mvic@splius.lt
Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų sav., Lazdijų r., Varėnos r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287
info@ammkc.lt
Anykščių r., Molėtų r., Utenos r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464
anyksciumoterys@gmail.com
Birštono sav., Kaišiadorių r., Kauno r., Prienų r.Moterų teisių asociacija8 603 89833
mota.mums@gmail.com
Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Pasvalio r., Rokiškio r.Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius8 699 86866
paramosnamai@gmail.com
Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Švenčionių r., Vilniaus m.(Naujininkų, N.Vilnios, Grigiškių seniūnijos), Vilniaus r.Moterų informacijos centras8 650 95216
skpc@lygus.lt
Visagino m., Ignalinos r., Zarasų r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069
viltisvskc@gmail.com
Jonavos r., Kėdainių r., Ukmergės r.Kauno moterų linija8 618 40044
skpc@moterulinija.lt
Tauragės r., Kelmės r., Jurbarko r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 616 55877
taurage@moterscentras.w3.lt
Marijampolės sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Šakių r., Vilkaviškio r.Marijampolės apskrities moters veiklos centras8 63355007
spc.mar@gmail.com
Kauno m.Kauno apskrities moterų krizių centras8 679 31930
kaunoaspc@kamkc.lt
Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 650 60094
kmn@moteriai.lt
Kretingos r., Klaipėdos r., Skuodo r., Šilutės r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 605 82331
kretingosmoterys@gmail.com
Telšių r., Mažeikių r., Plungės r., Rietavo sav.Telšių krizių centras8 671 16590
spc.telsiai@gmail.com
Šilalės r., Pagėgių sav.Koordinacinis centras "Gilė"8 610 10715
koordinaciniscentras@gmail.com
Raseinių r.Raseinių krizių centras8 428 52177
info@kriziucentras.eu
Vilniaus m.(išskyrus Naujininkų, N. Vilnios, Grigiškių seniūnijas)Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija8 664 31207
pagalba@skpcpagalba.lt
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Analitikai su nerimu stebi įvykius Vokietijoje: šis scenarijus Europai pridarytų daug bėdos (1)

Labai tikėtina, kad po šį sekmadienį vykstančių rinkimų į Vokietijos parlamentą bus...

Raminta Rakauskė | D+

Metalo supirkinėtojai tokių kainų nebuvo matę nuo 2009-ųjų: gyventojai nešė viską, ką galėjo

Kol dalies pramoninių metalų kainos po truputį sminga žemyn, kai kurių vis dar skaičiuoja...

Liūdnos žinios: Kaune kovojama dėl COVID-19 sergančio naujagimio gyvybės Kauno klinikų reanimacijoje gydomi du vaikai (734)

Medikų nerimas auga: reanimacijoje vis daugiau koronavirusu sergančių vaikų. LNK žinios praneša,...

Plakatą Nausėdai JAV iškėlusi lietuvė: mūsų yra visame pasaulyje (698)

Plakatą „Nausėda yra homofobas“ iškėlusi mergina yra lietuvė Eglė Malinauskaitė . 21 metus...

Orai: nauja savaitė atneš permainų

Praslinkus aktyviam Atlanto ciklonui, šeštadienį nuo Skandinavijos priartės naujas žemo...

Brutualiu žinomos prodiuserės nužudymu kaltinamas žurnalistas išsidavė itin išsamiais įvykio aprašymais (13)

39 metų televizijos prodiuserė iš Prancūzijos Sophie Toscan du Plantier ramiame Airijos regione...

Pristatė, kaip artimiausiu metu keisis pensijos Lietuvoje: nėra viskas jau taip gerai (331)

Rugpjūčio mėnesį socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pristatė, kaip...

Pats garsiausias ir paslaptingiausias klubas Berlyne: ką jie ten taip slepia? (12)

Berlynas – 100% pats išskirtiniausias miestas Europoje, turintis unikalią aurą, kurios...

Agnė Kulitaitė | D+

Agnė Kulitaitė: iki kominių pasivažinėjimų vidury dienos nueinamas labai ilgas kelias (2)

Pastarojo laiko įvykiai tik dar kartą patvirtino, jog net ir šiais neramiais laikais konstantų vis...

Gražiausia pasaulio lengvaatlete tituluojama vokietė bėgimo takelį išmainė į podiumą (51)

22 metų Alica Schmidt buvo per žingsnį nuo savo didžiausios gyvenimo svajonės, tačiau jos...