Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad 3 asmenų šeimą galėtų gauti apie 130 eurų kompensaciją, kurią panaudotų išsinuomodama butą rinkoje. Tai būtų kažkas panašaus į 100 eurų kompensaciją tėvams, kurie veda vaikus į privačius darželius. Tik tiek, kad nuomos rinka Vilniuje skendi šešėlyje, o kompensacijos gavėjai būtinai privalėtų sudaryti legalią nuomos sutartį ir užregistruoti ją Registrų centre.
Nekilnojamojo turto įmonės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigia abejojantis, ar Vilniuje atsiras pigesnius butus nuomojančių žmonių, kurie norės sudaryti legalią buto nuomos sutartį.
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas pripažįsta, kad niekas tiksliai nežino, kaip į tokią naujovę sureaguos nekilnojamojo turto nuomos rinka. Jis sutinka, kad rasti būstą Vilniuje už padorią kainą, kurio šeimininkas norės sudaryti oficialią sutartį, gali būti sudėtinga.
„Kaip suveiks rinka, nėra visiškai aišku, nes būsto rinka yra giliame šešėlyje, o norint gauti kompensaciją keliamas reikalavimas sudarytą nuomos sutartį įregistruoti Registrų centre, mokėti mokesčius. Tai toks kabliukas yra, bet apskritai tai turėtų sumažinti eiles socialiniam būstui“, - sakė G. Paluckas, kuris apie numatomus pokyčius papasakojo sureagavęs į DELFI publikaciją apie neįgalią vienišą mamą, kuriai savivaldybė skyrė būstą be dušo.
Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vyriausioji specialistė Alena Daujotienė informavo, kad galimybė mokėti nuomos mokesčio dalies kompensaciją visoje Lietuvoje numatyta jau nuo šių metų pradžios. Jos duomenimis, iki liepos pradžios gyventojai nepateikė nė vieno prašymo kompensuoti nuomos mokestį.
„Tai galėjo nulemti šios priežastys: butų savininkai atsisakė registruoti būsto nuomos sutartis Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registrų centre arba asmenims (šeimoms) nepavyko išsinuomoti būsto rinkoje", - teigia A. Daujotienė.
Nori mokėti kompensacijas
Savivaldybės duomenimis, praėjusiais metais socialinio būsto laukė 6809 asmenys ar šeimos, suskirstytos į šešias eiles.
Pirmoje eilėje išrikiuotos jaunos šeimos (1921 asmenys); antroje – tris ir daugiau vaikų ar įvaikių auginančios šeimos (340), trečioje – našlaičiai ar likę be globos (821), ketvirtoje – neįgalieji (1036), penktoje – bendrojo sąrašo šeimos (1036), šeštoje – socialinio būsto nuomininkai (2669), turintys teisę į sąlygų pagerinimą (22).
Naujesnių duomenų Vilniaus miesto savivaldybė neturi, nes pagal naująjį Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą visi į sąrašus socialiniam būstui gauti įrašyti asmenys privalėjo iki birželio vidurio deklaruoti pajamas ir turtą, todėl sąrašai dar neperžiūrėti.
Vilniuje iš viso yra 2637 savivaldybei priklausantys būstai ir 1230 socialinių būstų, tačiau to sostinei per maža. Žmonės būstų kartais laukia dešimtmečiais. Socialinis būstas nuo savivaldybės skiriasi disponavimo tvarka – savivaldybės būstais disponuoti lengviau.
„O kas bus, jei reikėtų priimti pabėgėlių iš Donecko ar Eritrėjos? Savivaldybė šiuo metu neturi tokios galimybės“, - sakė G. Paluckas.
Norėdama sumažinti eiles Vilniaus valdžia iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtų 2,4 mln. eurų ketina mokėti kompensacijas tiems žmonėms, kurie sutiks nuomotis būstą rinkoje, bet sudarys oficialią sutartį. Tokie asmenys pasitrauktų iš eilių, kur laukiama socialinių ar savivaldybės būstų.
Kompensacijos numatytos naujajame Seimo priimtame įstatyme. G. Palucko teigimu, kompensacija būtų mokama vienam šeimos nariui skaičiuojant po 5 eurus už 1 kvadratinį metrą, bet ne daugiau nei 8 kvadratiniai metrai vienam asmeniui. Tokiu atveju išeitų, kad trijų asmenų šeima gautų apie 120-130 eurų kompensaciją per mėnesį.
Abejoja, ar planas suveiks
Tačiau Vilniuje yra viena bėda – čia būstų nuomos rinka iš dalies yra „juoda“: kitaip tariant, išsinuomoti būstą oficialiai sostinėje gana sunku.
Pasak S. Vagonio, 130 eurų kompensacija būtų tikrai didelė parama nedaug pajamų gaunančiai šeimai, bet jis teigia, kad daugeliui nuomotojų neapsimokės sudaryti oficialių sutarčių su paramą gaunančiais asmenimis, nes tokio tipo butų paklausa labai didelė – rinkoje jie neužsistovi, juos išgrobsto studentai ar kiti gyventojai.
„Problema ta, kad tokiam dalykui ryžtųsi tik tie nuomotojai, kurie ir šiuo metu moka mokesčius valstybei. Mano nuomone, pigesnių butų rinkoje yra daug žmonių, kurie nuomoja butus nelegaliai, nerodo pajamų valstybei, neturi verslo liudijimo, kainuojančio 540 eurų per metus ar 45 eurus per mėnesį ir nemoka 15 proc. pajamų mokesčio“, - sako S. Vagonis.
„Pigesni butai yra paklausi prekė rinkoje, jie dažniausiai neužsistovi, nuomininkų jiems netrūksta. Tikėtina, kad tie žmonės, kurie nuomoja butus nelegaliai, mano supratimu, nesutiktų su tokia sąlyga: nors jiems tai šiek tiek apsimokėtų, bet kažin, ar jie rizikuotų parodyti pajamas valstybei, nes vienais metais bus valstybės remiamas žmogus, kitais – jau nebe. Manau, kad tokie žmonės tiesiog nenorės rodyt valstybei, kad nuomoja tuos butus“, - svarstė pašnekovas.
Jo vertinimu, Vilniuje apie 2/3 pigesnių butų nuomos rinkos gali būti šešėlyje.
Nuomos rinka ims keistis?
Vilniaus vicemeras G. Paluckas sutinka, kad kompensacijų modelis turi trūkumų dėl butų nuomos rinkos šešėlio, tačiau jis tikisi, kad tai netaps stabdžiu.
Antras motyvas – kol šeima laukia socialinio būsto begalinėje eilėje, ji vis tiek yra priversta nuomotis gyvenamą plotą ir kompensacijos negauna. Gaudama kompensaciją tokia šeima būtų labai suinteresuota išsinuomoti būstą pasirašydama oficialią sutartį.
Tačiau G. Paluckas neminėjo jokių motyvų, kurie priverstų šešėlyje glūdinčius nuomotojus rinktis tokią socialiai remtiną šeimą, o ne „juodais“ pinigais mokančius studentus.
„Reikia tikėtis, kad ir rinka po truputį keisis“, - vylėsi G. Paluckas.
Dalis socialinių būstų brangs, kiti – pigs: nuo ko tai priklausys?
Nuo metų pradžios įsigaliojęs Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas numato ir kitų naujovių, kurios turėtų būti pritaikytos Vilniuje. Pavyzdžiui, vietoje 6 eilių, atsiras viena, kurioje gyventojai bus grupuojami pagal prašymo pateikimo laiką – galios principas: kas pirmesnis, tas gudresnis.
Pasak G. Palucko, jei mokant kompensacijas pavyktų sumažinti eiles, apie 5-6 butai būtų rezervuojami asmenims, paliekantiems vaikų globos namus, dar keletą būstų – iš taboro pabėgti norintiems romams.
Keičiasi ir socialinio bei savivaldybės būsto nuomos skaičiavimo metodika. Pagrindinis principas, kad į nuomos apskaičiavimo formulę įvedamas rinkos koeficientas – prestižinėse vietose ar geresnės būklės socialinių ar savivaldybės būstų nuoma kainuos brangiau.
Pavyzdžiui, Pilaitės mikrorajono Vydūno gatvėje 66,65 kvadratinių metrų socialinio būsto nuomos kaina nukristų nuo 54,32 eurų iki 49,59 eurų.
Antakalnio mikrorajone Pavasario gatvėje 24,12 kvadratinių metrų socialinio buto nuoma nuo 23,42 eurų išaugtų iki 52,70 eurų.
Kainos keičiasi ir savivaldybės būstams, tik pastariesiems rinkos pataisos koeficientus nustato savivaldybės taryba, kai socialiniams būstams – Vyriausybė.
Tarkime, to paties buto Vydūno gatvėje, jei tai savivaldybės būstas, kaina pagal naują metodiką kristų nuo 111,21 iki 59,51 eurų. Savivaldybės buto Pavasario gatvėje kaina išaugtų nuo 49,64 iki 52,70 eurų.
„Kaina susiveda į buto vertę rinkoje, kurią nustato Registrų centras, ir statybos medžiagiškumą, tai yra ar namas plytinis, ar medinis“, - teigia G. Paluckas.
Vilniaus savivaldybės taryba metodikos tvarkos aprašą planuoja svarstyti liepos 15 d. posėdyje. Pagal planą, pakeitimai turėtų įsigalioti nuo rugsėjo.