Tokią idėją parlamentarė parsivežė iš Danijos. Ši šalis birželio 3 dieną priėmė įstatymą, leidžiantį nelegalius migrantus perkelti į trečiąsias (ne ES) šalis, ir jau pasirašė pirmąjį susitarimą su Ruanda.
Kaip laidoje „Delfi tema“ aiškino D. Šakalienė, Afrikos variantas jai neatrodo priimtinas.
„Manau, kad turime galvoti apie artimesnius regionus. (Pagrindiniai kriterijai būtų) stabilumas, demokratija, gebėjimas laikytis tarptautinių įsipareigojimų, pilnas monitoringas ir stebėsena, kad tai būtų ne viena valstybė, kad išvengtume politinio šantažo (…), ir mūsų galvojimas, kad tie žmonės turėtų sąlygas, kurios išvengtų dešimttūkstantinių stovyklų Europos pietuose problemų pakartojimo. Nedidelės gyvenvietės (yra geriau) negu baisios stovyklos su dešimt tūkstančių palapinių“, – dėstė parlamentarė.
Ji svarstė, kad Lietuva tokiu atveju galėtų kitose šalyse įsigyti laikino apgyvendinimo paslaugą ir pasiliktų įsipareigojimus teikti migrantams teisinį konsultavimą, medicininę, socialinę, psichologinę, kitą reikalingą pagalbą.
Pagrindinis argumentas, kodėl reikėtų to imtis, kurį įvardijo parlamentarė, – sumažinti migrantų motyvaciją nelegaliai kirsti sieną, žinant, kad jie tai padarę neliktų ES.
„Šiandien dėl to, kas vyksta, nukenčia ekonominiai migrantai, kurie neteisėtai dirba, nukenčia pabėgėliai, nes yra išstumiami į paraštes ir negauna pagalbos, nukenčia valstybės, mokesčių mokėtojai, kurie moka didžiulius pinigus išlaikyti čia žmones, vietoj to, kad investicijas nukreiptų į kilmės šalis, stiprintų jų institucijas (…). Šiandien dienai vienintelė laiminti pusė yra žmonių kontrabandininkai, nes tai yra daugiamilijardinis verslas.
Todėl šioje situacijoje turime sumažinti motyvaciją ekonominiams migrantams neteisėtai kirsti sieną, rizikuoti gyvybe, tapti visiškais benamiais“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Australijoje tas nepasiteisino
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė pagyrė Seimo narę už tai, kad ji ieško ilgalaikio sprendimo, tačiau įžvelgė ir nemažai tokių siūlymų minusų.
„Net neabejoju, kad tai lygiai taip pat brangu kaip pas mus. Danai irgi kol kas yra tik svarstymo stadijoje, bet pavyzdžiui Australija jau yra bandžiusi nuo 2000 metų įvairiomis formomis skirtingose salose daryti sulaikymo centrus. Jie labai smarkiai nepasiteisino.
Jie buvo pradėti uždarinėti būtent dėl prasto monitoringo, žmogaus teisių pažeidimų, dėl vaikų teisių pažeidinėjimų. Tai nebuvo tvarus sprendimas, jo pamažu atsisakoma“, – sakė D. Jakniūnaitė.
Politologė taip pat suabejojo, kodėl kuri nors demokratinė šalis norėtų padaryti tai, ko nenori daryti pati Lietuva.
„Diskusija yra labai svarbu, bet pagalvokime, kuri valstybė Europoje, ne ES, demokratiška, sutiktų priimti ir pastatyti gyvenvietes žmonėms, kurie atvyko nelegaliai, jeigu mes, pati Lietuva, to nenorime padaryti? Tada yra klausimas, kodėl lietuviai negali mažų gražių gyvenviečių padaryti?“, – retoriškai klausė D. Jakniūnaitė.
Parlamentarė dėstė, kad reikėtų pasimokyti iš kitų klaidų, įvertinti socialinius kaštus, sudėti saugiklius ir užtikrinti žmogaus teisių monitoringą.
Siūlo ruoštis integracijai
Į Lietuvą nuo sausio 1 dienos yra atvykę 4156 migrantai. Seimo NSGK narė buvo atvira, pagal dabartinį teisinį reguliavimą visoje ES, taip pat ir Lietuvoje, išsiųsti tuos žmones, kurie nors ir negavo pabėgėlio statuso, bet atsisako išvykti, galimybių praktiškai nėra.
„Turime priimti realybę, (…) su tais keturiais tūkstančiais žmonių esame įstrigę, nes jie yra spąstuose – pardavę namus, atidavę pinigus. Trys šimtai eurų problemos nesprendžia, jie neturi kur grįžti“, – sakė D. Šakalienė.
Pasak parlamentarės, šiuo metu yra labai svarbu sutvarkyti dabartines jų apgyvendinimo sąlygas, kad jos atitiktų bazinius žmogaus teisių standartus.
„Nes nevyriausybininkų raportai yra sukrečiantys, (…) mes, socdemai, siūlėme prieš kelis mėnesius juos suprofiliuoti pagal lytį, amžių, religinius skirtumus, kad būtų vykdoma prevencija prekybos žmonėmis, smurto, prostitucijos, narkotikų prekybos. Tas nebuvo tinkamai padaryta. Vis dar yra pranešama, kad yra nepilnamečių suaugusių vyrų stovykloje, apie seksualinį išnaudojimą. Šitą galime sutvarkyti“, – sakė D. Šakalienė.
Pasak Seimo narės, taip pat svarbu pradėti ruoštis tų žmonių integracijai.
„Sulaikymo pratęsinėjimas nesprendžia problemos. Kuo ilgiau žmogus bus izoliuotas, tuo sunkiau bus su juo dirbti. (…) Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl turėtų būti transliuojama iš valstybės institucijų, kiek yra žmonių, dėl kurių kyla abejonių, kiek yra žmonių, dėl kurių nėra abejonių, taip pat yra kitų variantų – kaip apykojės naudojimas , kad žmogus galėtų vaikščioti, nebūtų izoliuotas, bet jeigu kažkam dėl to neramu, tai žinotume žmogaus buvimo vietą.
Reikėtų tą pradėti daryti mažomis porcijomis. Žiūrėti, kurios bendruomenės žiūrėtų pozityviausiai, Vyriausybei tartis dėl mainų sistemos, ką už tai galėtų bendruomenės gauti, kurti sėkmės istorijas“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Apgręžimo politikos atsisakyti neketina
Lietuva ir atėjus šaltajam metų laikui neketina atsisakyti migrantų apgręžimo prie sienos strategijos. Tačiau VU TSPMI profesorė neatmetė, kad, jei atsiras daugiau žiaurų žmogiškųjų istorijų (kokių pasitaikė prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos) kils būtinybė „žmoginti atstūmimo politiką“.
„Mes visi sutinkame, kad atstūmimo politika yra efektyvi, bet tas efektyvumas yra su dideliais žmogiškaisiais kaštais, ir teisėtumo riba yra trapi“, – sakė D. Jakniūnaitė.
Parlamentarė D. Šakalienė mano, kad sustabdžius apgręžimo politiką kaštai dar labiau išaugtų.
„Reikia prisiminti, kad Lietuvoje esantys keturi tūkstančiai migrantų, kur matome, kad nemaža dalis jų turbūt neatitinka pabėgėlio statuso (…), jau tapo ribiniu išbandymu. (…) Jeigu mes sustabdome apgręžimo politiką, tai, žvalgybų duomenimis, nemažiau kaip du su puse karto daugiau migrantų yra Baltarusijoje, kurie galėtų staiga suplūsti prie mūsų sienos. Tai reiškia (…) dar sunkesnius sprendimus“, – kalbėjo ji.
Pasak Seimo narės, reikėtų tiems žmonėms pasiųsti aiškią žinutę, kad negalime šiuo metu jų įleisti.
„Bet termoantklodės, karštas vanduo, šilti batai ir striukės (galėtų būti jiems teikiamos kaip pagalba), ir vis tik kartojama žinutė, kad šiuo metu neturime galimybės to padaryti“, – sakė D. Šakalienė.
Kartu parlamentarė sutiko su buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo mintimis, kad reikėtų galvoti apie teisinio statuso persvarstymą.
„Jo įsitikinimu, nepaprastoji padėtis leistų galvoti ir tarptautiniu lygmeniu Lietuvai laikytis teisės ir mūsų Konstitucijos. Šalia to reikia kalbėti su kilmės šalimis. Nes yra skundų, kad žmonėms, kurie nebenori būti prie sienos, ir nori išskristi, yra sudaromos kliūtys“, – teigė D. Šakalienė.
