aA
Už savąjį išlikimą, kaip jie tai vadina, kovojantys savivaldybėms priklausančių rajoninių ligoninių vadovai ir juos palaikantys politikai uoliai slepia ir išpūstus įstaigų etatus, ir čia dirbančio personalo atlyginimų dydžius. Slepia ir tai, kad nesugeba savosiose įstaigose užtikrinti pacientams teikiamų paslaugų kokybės.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigojo Valstybinę ligonių kasą pagal atrinktus kriterijus parengti šalies rajoninių ligoninių veiklos ir būklės bei teikiamų paslaugų kokybės ataskaitą. Esą tuomet ir buvo duotas nurodymas atrinkti sąrašą įstaigų, kurių ateities perspektyvoms uždegta raudona šviesa. Ir nors tokios ataskaitos rezultatai iki šiol yra kruopščiai slepiami, DELFI pirmieji skelbia rajoninių ligoninių sąrašą, virš kurių, tikėtina, jau pakibęs Damoklo kardas.

Opozicinės konservatorių partijos atstovas Seime, ilgametis Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas rėžia tiesiai šviesiai – gydymo įstaigų tinklo optimizavimas vykdomas pragertomis smegenimis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga DELFI teigė, kad faktai, kai rajoninėse ligoninėse nesuteikiama reikiama paslauga arba ji suteikiama nekokybiškai, nėra pavieniai.

„Valstybinės ligonių kasos atliktos rajoninių ligoninių analizės duomenimis, 2016-ais metais net 17-os savivaldybių (iš 50-ies, kur teikiamos antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos) rajoninėse ligoninėse nebuvo tinkamai užtikrinamas paslaugų teikimas visą parą. Šiuos faktus nustatė Valstybinė sveikatos įstaigų akreditavimo priežiūros tarnyba. Tokie atvejai kelia grėsmę pacientų saugumui ir gyvybei“, - teigia A. Veryga.

Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga
© DELFI / Andrius Ufartas

Blogiausia padėtis – Plungės bei Švenčionių rajoninėse ligoninėse. Čia, kaip nustatyta, visą parą nėra užtikrinamos chirurgijos, echoskopijos, endoskopijos, laboratorinės diagnostikos paslaugos.
Ne ką geresnė padėtis ir Šalčininkų bei Vilkaviškio rajonų ligoninėse. Pirmojoje nėra laboratorijos, echoskopuotojo ir endoskopuotojo, antrojoje neužtikrinamos anesteziologo – reanimatologo, neonatologo ir gydytojo akušerio paslaugos.

Į „juodąjį sąrašą“ patenka ir Jonavos, Lazdijų, Šilutės, Tauragės, Joniškio, Pasvalio, Raseinių, Utenos, Šakių, Radviliškio, Rokiškio, Visagino bei Trakų ligoninės. Jose, kaip matyti iš pateikiamos analizės ataskaitos (pridedama pav.), neužtikrinamos visą parą anesteziologo, reanimatologo, neonatologo, akušerio, ginekologo, chirurgo, endoskopuotojo, echoskopuotojo paslaugos, nėra diagnostikos laboratorijos.

Įdomus pastebėjimas: pirmadienį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbtais valstybės (savivaldybių) valdomų viešųjų įstaigų vadovų turto ir pajamų deklaracijų duomenimis, Antanas Česnulevičius, šiuo metu einantis VšĮ „Trakų ligoninė“ direktoriaus pareigas, yra antras pagal sukauptus turtus visoje Lietuvoje. Jo deklaruoto turto vertė – 796 tūkst. eurų, iš jų 343 tūkst. eurų – NT vertė, 171 tūkst. eurų – žemė, 138 tūkst. eurų – pinigai, dar 122 tūkstančiai eurų – akcijos.

Medikai dirba be licencijų

Nekokybiškai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ar visiškas jų nebuvimas – ne vienintelė bėda šalies rajoninėse ligoninėse. Valstybinės ligonių kasos atliktos analizės duomenys rodo, kad kai kuriose gydymo įstaigose dirbantys specialistai neturėjo tinkamos kvalifikacijos ar net dirbo iš viso be galiojančių kvalifikacinių licencijų.

Tokių atvejų 2016-ais metais nustatyta net devyniose šalies rajoninėse ligoninėse. Blogiausia padėtis – Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninėje. Čia be galiojančios licencijos dirbo bendrosios praktikos slaugytoja, o gydytojai endoskopuotojas ir echoskopuotojas neturėjo privalomosios kvalifikacijos tobulinimosi kursų pažymėjimo, t.y. dirbo neatnaujindami savo profesinių įgūdžių.

Plungės ir Švenčionių rajonų ligoninėse gydytojai endoskopuotojai nebuvo atnaujinę kvalifikacinių įgūdžių, o chirurgijos paslaugas teikė kitos kvalifikacinės specialybės gydytojai. Tauragės ligoninėje akušerijos paslaugas teikė asmuo be licencijos, o ginekologo ir akušerio paslaugas – kitos kvalifikacijos gydytojas. Taip pat ginekologo ir akušerio paslaugos buvo teikiamos ir Kėdainių savivaldybės ligoninėje. Biržų ir Jurbarko ligoninėse chirurgijos paslaugas teikė kitos kvalifikacijos medikai, o Rokiškio ir Radviliškio ligoninėse dirbo bendrosios praktikos slaugytojai be galiojančių kvalifikacijos licencijų.

Nerimą kelia dirbančių gydytojų amžius

„Kalbant apie kvalifikuotas teikiamas paslaugas negali nekelti nerimo dirbančių medikų amžius, kuris linkęs didėti. Su visa pagarba gydytojams, dėl kurių turimų licencijų atitikti keliamus kvalifikacinius reikalavimus nesiginčiju, tačiau kalbant apie rajonines ligonines, stebima tendencija, kad jose vyrauja medikai, vyresni nei 55 metų amžiaus. Dar daugiau, - šis skaičius linkęs didėti, nors pagal mūsų turimus gydytojų rengimo šalies aukštosiose mokyklose duomenis matyti, kad gydytojų parengiame pakankamai. Reikalas tas, kad jauni medikai renkasi ne rajonines ligonines“, - sako ministras A. Veryga.

Kaip matyti iš Lietuvos statistikos departamento ataskaitų, asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagrindinę dirbančiųjų specialistų – gydytojų ir medicinos slaugytojų dalį, sudarė asmenys, kurių amžiaus vidurkis buvo 45 - 64 metų amžiaus.

2016-ais metais tokių specialistų (gydytojų, odontologų, slaugytojų, akušerių) iš visų 34 761, turėjusių galiojančias veiklos licencijas, buvo 20 179 arba net 58 procentai nuo visų dirbančiųjų. 2017-ais metais šie skaičiai didėjo: iš 34 632 dirbančiųjų net 20 509 arba 59.2 proc. buvo 45 – 64 metų amžiaus.

Dirbančių gydytojų amžiaus duomenys pasiskirstė taip: 2016-ais metais iš 11 471 specialisto 5349 buvo amžiaus grupėje nuo 45 iki 64 metų, kas sudaro 46,6 proc. visų dirbančiųjų; 2017-ais metais šie skaičiai buvo 11 584 dirbančiųjų, iš jų 5297 arba 45,7 proc. – amžiaus grupėje tarp 45 – 64 metų.

2016-ais metais 13,8 proc. nuo dirbančiųjų gydytojų specialistų sudarė medikai, kurie buvo vyresni nei 65 metų amžiaus (iš 11 471 gydytojo – 1592); 2017-ais metais šis skaičius siekė 14,4 proc. (iš 11 584 dirbančio gydytojo – 1671). Žemesnės grandies medicinos personalo amžiaus vidurkis – dar aukštesnis.

Lietuvoje beveik kas ketvirtas dirbantis gydytojas yra vyresnis nei 60 metų amžiaus. Tačiau kai kuriose, ypač rajoninėse ligoninėse, šis skaičius siekia net 63 proc. (Naujosios Akmenės ligoninėje).

Kazlų Rūdos, Biržų, Visagino, Anykščių, Švenčionių, Kupiškio, Zarasų, Pakruojo ligoninėse vyresnių nei 60 metų amžiaus dirbančių gydytojų specialistų skaičius svyruoja nuo 40 iki 50 proc. visų dirbančių gydytojų skaičiaus.

„Iš tiesų, šalyje yra nemažai vyresnio amžiaus medikų, tačiau tokia situacija klostosi ne tik medicinoje, bet ir kitose srityse. Medikų amžiaus situacija yra nuolatos stebima ir analizuojama, atsižvelgiant į tai kasmet yra skaičiuojamas medikų poreikis. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama, kad būtų parengta pakankamai sveikatos priežiūros specialistų, kurie teikia gydymo paslaugas, pagal kompetenciją dalyvauja sveikatos priežiūros specialistų rengimo bei jau parengtų jaunųjų medicinos specialistų išleidimo į darbo rinką procese.

Teisės aktais nurodyta, kad SAM ir Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra sveikatos priežiūros specialistų rengimo užsakovai, o valstybė prisiima įsipareigojimus finansuoti tam tikro skaičiaus sveikatos priežiūros specialistų rengimą. Taip pat nustatyta, kad SAM, atsižvelgdama į valstybės reikmes, numato, kiek gydytojų reikėtų priimti į rezidentūrą. SAM teikia ŠMM savo siūlymus dėl valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus“, - DELFI teigia SAM Sveikatos strateginės plėtros skyriaus projektų vadovė Alina Žilinaitė.

Iki šiol neskelbtas juodasis ligoninių sąrašas: kodėl į tas įstaigas geriau nepatekti?
© DELFI / Andrius Ufartas

Kiekvienais metais Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose (VU ir LSMU) parengiama (baigia rezidentūros studijas) apie 220 įvairių sričių gydytojų specialistų. Į vientisąsias medicinos studijas per paskutinius penkerius metus vidutiniškai priimama apie 500 (apie 200 – VU ir apie 300 – LSMU) mokyklų absolventų; į rezidentūros studijas siekiant įgyti gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją kiekvienais metais įstoja apie 380–400 universitetų absolventų.

Rajonų ligoninėse – nerimo ir nežinios nuotaikos

Jurbarko rajoninės ligoninės direktorė Rūta Lukšienė, įstaigai vadovaujanti nuo šių metų birželio, sako, kad blogiausia yra tai, jog rajoninės ligoninės gyvena nežinioje dėl savo ateities.

„Liepos mėnesį mūsų įstaigoje lankėsi sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Mūsų jauni gydytojai, kuriuos mes per ilgus įkalbinėjimus pritraukėme į provinciją, klausė – ką mums daryti? Ar kurtis, planuotis, ar krautis lagaminus, nes uždarysite? Tai atsakymo nebuvo. Jokio. Nei taip, nei ne. Manau, kad atsakymas ir sprendimas bus ne ekonominis, o politinis. Bent jau mano tokia nuomonė.

Nes, bent jau dabar matoma tendencija, kad objektyvių duomenų lyg ir niekam labai nereikia, pavyzdžiui, iš mūsų įstaigos nebuvo prašyta pateikti jokių duomenų, jokių dokumentų, ataskaitų, perspektyvinių planų, strategijos. Nieko. O ir viešumoje išlindę kriterijai, pagal kuriuos vertinama buvo rajoninės ligoninės – labai jau abstraktūs. Pavyzdžiui, paslaugų kokybė: vienam gal ta pati paslauga tiko, kitam – nepatiko, tai kaip bus objektyviai nuspręsta – kokybiška ar ne? Apklaus pacientus? Neteko girdėti, kad tą darė“, - sakė Jurbarko ligoninės vadovė.

Medikė sakė esanti tikra, kad „kažkur ministerijos stalčiuose“ tikrai yra sąrašas įstaigų, kurių ateitis – nulemta. „Klausimas tik, kodėl nedrįstama to pasakyti? Tuomet žmonės – tiek gydytojai, tiek pacientai, žinotų, ką daryti“, - sakė R. Lukšienė.

„Pasmerktųjų sąrašas“?

DELFI pavyko gauti iki šiol po devyniais užraktas slėptą šalies ligoninių sąrašą, kuriame pateikiama jų finansinė būklė 2017-ais metais.

Tiesa, ne visos jame išvardintos ligoninės, kaip matyti, dirba „į minusą“, tačiau didžiosios daugumos jų pavadinimai kartojasi kitose lentelėse, kurias DELFI pateikia šiame ir ankstesniame straipsniuose, ir kurios, pagal Valstybinės ligoninių kasos parengtą ataskaitą, buvo atrinktos pagal veiklos kriterijus, kaip labiausiai neefektyviai dirbančios ir nerentabilios.

Neigiami balansai metinėse finansinėse ataskaitose nurodomi 17-os ligoninių, iš kurių regiono ar rajoninėms priklauso 15-a. Tarp jų blogiausia padėtis atrodo Mažeikių, Šilutės, Alytaus ligoninėse. Į sąrašą papuolė ir Marijampolės, Telšių, Širvintų, Švenčionių, Jurbarko, Pakruojo, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Pasvalio, Rokiškio ir Zarasų ligoninės.

Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, jis nenustebtų, jei DELFI turimas įstaigų sąrašas ir yra tas, apie kurį jau keli mėnesiai kalbama SAM ir Seimo koridoriuose.

„Žvelgiant į pastaruosius Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmus, galima daryti prielaidą, kad bandomasis šūvis iššautas. Jie neseniai paskelbė gydymo įstaigų, kuriose nurodytas mirštamumo nuo miokardo infarkto procentingumas, sąrašą. Pažiūrėkime, tame sąraše vyrauja rajoninės ligoninės, ir juk kas vėliau neleis sakyti ministerijai, kad štai, yra kriterijai, yra stebėsena, rezultatai ant delno – ir tas įstaigas reikia kažką su jomis daryti.

Tai aš beveik drąsiai sakau, kad tas slepiamas sąrašas kažkaip vienu ar kitu būdu koreliuosis su šitu paskelbtuoju. Dabar tik iššovus stebima visuomenės reakcija, ypač, kai čia prezidentė su savo veto (Seimo narys greičiausiai turėjo mintyje Dalios Grybauskaitės vetuotas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kuas Seimas priėmė paskutinėmis pavasario sesijos dienomis. Jose nurodyta, kad gydymo įstaigų tinklo sąrašą tvrtina sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu – aut. past.)“, - sakė „tvarkiečių“ lyderis.

Iki šiol neskelbtas juodasis ligoninių sąrašas: kodėl į tas įstaigas geriau nepatekti?
© DELFI / Andrius Ufartas

Tarp įstaigų, kuriose toks mirtingumo procentas siekia nuo šimto iki trisdešimt procentų nuo hospitalizuojamų pacientų – Kretingos, Naujosios Akmenės, Palangos, Pakruojo, Radviliškio, Biržų, Joniškio, Gargždų, Jonavos, Joniškio, Švenčionių, Kupiškio ir kitos rajoninės ligoninės.

R. Žemaitaičiui pritaria ir kitas Seimo opozicijos atstovas, ilgametis Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas. Pasak jo, peržiūrėjus DELFI paskelbtą atrankos kriterijų, pagal kuriuos buvo vertinamos įstaigos, sąrašą, „akivaizdu, kad būtent didžioji dauguma šių rajoninių gydymo įstaigų jų neatitiks, todėl visai tikėtina, kad čia ir yra tų pasmerktųjų sąrašas“.

Žemiau skelbiame visų 35-ių SAM atrinktų ligoninių pavadinimus ir jų finansinės veiklos rodiklius už 2017-uosius metus:

Ar tai ir yra Seimo opozicijos ieškomas „pasmerktųjų“ ligoninių sąrašas, kurias esą ketinama uždaryti? Tiek SAM, tiek ministras A. Veryga, tiek kalbinti įtakingi „valstiečių“ frakcijos Seime atstovai, tiek Valstybinė ligonių kasa sutartinai tikina, kad tokio sąrašo nėra.

Tuomet kam ir kokiu tikslu sudarytos šios ataskaitos? Tiesaus atsakymo į šį klausimą gauti nepavyko. Valdantieji teigia, kad rajoninių ligoninių pertvarka prasidės po savivaldybių tarybų rinkimų 2019-ųjų kovą. Greičiausiai tuomet ir bus galima palyginti, kiek teisi buvo Seimo opozicija, o kiek – valdantieji. Seimo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad „bus siekiama ne uždaryti, o gelbėti“ rajonines ligonines.

Liūdniausia, kad jei iki to laiko šalies rajoninėse ligoninėse niekas nesikeis, teikiamų paslaugų kokybe nepatenkinti pacientai pasirinks vienintelę matomą išeitį – balsavimą kojomis.

A. Matulas: tinklo optimizavimo reforma vykdoma pragertomis smegenimis

Opozicinės Seimo konservatorių frakcijos atstovas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys A. Matulas DELFI teigė, kad tai, ką dabar sugalvojusi Sveikatos apsaugos ministerija, yra „reformos vykdymas pragertomis smegenimis“.

„Galite taip ir rašyti, sveikatos įstaigų tinklo optimizavimas dabar vykdomas pragertomis smegenimis. Tie, kurie vykdo reformas, pasirinko ne gyventojams paslaugos gerinimo kelią, o tautos genocido kelią. Ir mes tikrai inicijuosime tyrimus, net parlamentinius, ir asmenys, kurie visą šitą košę užvirė, turės už tai atsakyti“, - teigia A. Matulas.

Pasak parlamentaro, dar konservatorių Vyriausybės laikais buvo pradėta šalies sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija, ir ji vyko sėkmingai, o pasekmės nebuvo skaudžios. Politikas priminė atvejus, kaip per keturis restruktūrizacijos etapus dešimtyje šalies rajoninių ligoninių buvo sumažintos teikiamų paslaugų apimtys, išgryninti paslaugų profiliai, kai kurios paslaugos perkeltos į apskričių ligonines.

„Mes nesame prieš reformą, mes nesame prieš tai, kad ligoninių turi mažėti. Mes esame prieš būdus, kaip tai daroma“, - sakė politikas. Jis teigia, kad dabar SAM vykdo rajoninių įstaigų šmeižto, žlugdymo politiką. O dėl smunkančių finansinių įstaigų rodiklių esą kalta pati ministerija.

Antanas Matulas
Antanas Matulas
© DELFI / Domantas Pipas

„Diskusijų nėra – nei tarp politikų, nei su ministerija, nei su gydymo įstaigomis, nei su medikų ar pacientų atstovais. Viską sugalvoja ministerijos vadybininkai, anksčiau neturėję jokios praktinio darbo patirties sveikatos apsaugos sistemoje. Aiškių, įstatymu patvirtintų kriterijų, įstaigoms nėra iki šiol, ligoninėms rajonuose šita Vyriausybė nurėžė indeksavimo balus.

Dabar, norėdamos pasiimti tas pačias lėšas, kurias už tokią pačią paslaugą gauna didžiosios ligoninės, rajonų įstaigos priverstos didinti guldomų pacientų skaičių, ilginti lovadienius. Vos atėjusi ši Vyriausybė iš rajoninių ligoninių atėmė visas investicijas, visą Europos Sąjungos paramą, kurią įstaigos buvo suplanavę įsisavinti“, - teigia A. Matulas.

Pasak jo, daroma viskas, kad rajoninės ligoninės žlugtų finansiškai, o po to jas uždarant bus teigiama, kad tik toks yra vienintelis pacientų gelbėjimo kelias, nes blogose ligoninėse neva blogai gydo.

„Tai aš sakau jums, kad man tulžies akmenligės operaciją darė Pasvalio medikai, ir viskas puikiai pavyko, o kolegė po tokios pačios operacijos klinikose gulėjo savaitę su komplikacijomis. Bet norima sudaryti vaizdą, kad rajonų ligoninėse dirba nekvalifikuoti gydytojai. Tik kam to reikia? Kam reikia slėpti sąrašus, kai ir iš jau matomos informacijos aišku, kad jūsų (DELFI turimas – aut. past.) turimas sąrašas įstaigų tikrai neatitinka dabartinių kriterijų, ir kad tos įstaigos pasmerktos. Pasmerktos pagal kriterijus, kurie niekur neišdiskutuoti, niekur nepatvirtinti“, - sakė A. Matulas.

Politikas stebėjosi, kodėl neieškoma alternatyvų, kaip padidinti PSDF lėšas, galbūt įvedant papildomą sveikatos draudimą, ieškant privačių investicijų, įtraukiant darbdavius į draudimo įmokų mokėjimą ir pan.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvenimo audrų nublokšti gyvena sąvartyne: trijų kambarių „buveinė“ saugo liūdnas paslaptis (64)

Pokalbio pradžioje 63 metų buvusi kaunietė Nijolė tikino, kad Jonavos sąvartyne gyvena nuo 2012...

Diktatoriai ja žavėjosi, o Baltieji rūmai šiurpo dėl vizitų be jokio įspėjimo pilotui liepė apsukti lėktuvą, nes pamiršo nusipirkti sūrio (1)

Buvusi pirmoji Filipinų ponia Imelda Marcos veikiausiai viena prieštaringiausiai vertinamų šių...

Prabangių lėktuvų rinka kaista: parduodami net naudoti lėktuvai (7)

Įsigyti naudotą reaktyvinį verslo lėktuvą tampa vis sudėtingiau ir tai ženklas, jog prabangių...

Laukiniai „Žalgirio“ laikai: išgertuvės iki ryto, kanapės, „Farai“, muštynės ir Collinso dovana (49)

„Aš, visų pirma, žiūriu į asmenines savybes, nenoriu problemų rūbinėje, nenoriu...

Šalia Prancūzijos oro uosto esantis miestas po skaudžios katastrofos virto vaiduokliu (48)

Trisdešimt kilometrų nuo vienos brangiausių Europos sostinių, Paryžiaus, yra visiškai...

Sostinės pakraštyje narkomanų ir tiekėjų išgąstis: įtarimai pareikšti vienai turtingiausių taboro gyventojų (5)

Vilniuje esančiame Rodūnios tabore įvyko tai, ko nesitikėjo nei vietiniai gyventojai, nei...

LKL rungtynės: „Neptūnas“ – „Juventus“ tiesioginė vaizdo transliacija (1)

Prieš savaitę Kauno „Žalgirį“ išvykoje patiesęs Klaipėdos „Neptūnas“ (5-1) – vienas...

Iš Maskvos grįžusį amerikiečių šnipą šokiravo saviškių reakcija (85)

Steveno Spielbergo režisuotas filmas „Šnipų tiltas“ („Bridge of Spies“) pasakoja apie...

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Nevėžis“ - „Skycop“ (3)

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Nevėžis“ - „Skycop“. Tiesiogiai iš Kėdainių.

Ar internetas padeda menininkams? Iš MO muziejaus atidarymo

Ar menininko sėkmę galima pamatuoti jo populiarumu internete? Ar menininkai dar turi pasirinkimo...