Po svarstymo 48 Seimo nariai projektui pritarė, 13 nepritarė, dar 26 susilaikė.
Įstatymo pakeitimą dar 2016 metais inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai.
Kaip nurodoma pakeitimo aiškinamajame rašte, taip būtų sudarytos galimybės Lietuvos žmonėms puoselėti šalies kultūrai išskirtines mirusiųjų pagerbimo tradicijas ir įgyvendinti UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją.
„Vėlinių dieną pasaulio katalikai meldžiasi už savo brangius mirusius gimines, į amžinybę iškeliavusius dvasiškai artimus žmones ir už tuos, kurių jau niekas nebeprisimena. Apie visų mirusiųjų atminimą imta kalbėti VII amžiuje, o X amžiaus pačioje pabaigoje (998 metais) Cluny (Prancūzija) benediktinų vienuolyno abatas visų jam priklausančių vienuolynų kalendoriuje pažymėjo lapkričio 2 dieną, kaip maldos už visus jau mirusius jų vienuolijos narius dieną.
Šis pavyzdys paplito po skirtingas Europos bažnyčias bei vienuolynus ir 1311 metais Vėlinių šventė jau oficialiai buvo įvesta į Katalikų Bažnyčios liturgiją. Apie 1400 metus Vytautas Didysis benediktinus įkurdino Senuosiuose Trakuose. Tikėtina, kad jie, atsikeldami į Lietuvą (t.y. jau nuo pat Lietuvos krikšto), atsinešė ir katalikišką Vėlinių šventę.
Ši šventė, turinti gilias tradicijas, iki šiol yra labai svarbi daugumai Lietuvos žmonių. 2006 metais Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba.
Visų Šventųjų diena, švenčiama lapkričio 1 dieną, kuri skirta pagerbimui tų šventųjų, kurie bažnytiniame katalikų kalendoriuje neturi savo atskiros dienos. Iš esmės Visų Šventųjų dienos paskirtis nėra susijusi su kapų lankymu, tačiau žmonės, pasinaudodami tik tuomet gaunamu laisvadieniu, pavertė šią dieną pagrindine kapų lankymo diena. Kita vertus, vienos dienos nepakanka aplankyti tolimesnėse Lietuvos vietose esančius kapus.
Siekiant sudaryti galimybes Lietuvos žmonėms puoselėti mūsų kultūrai išskirtines mirusiųjų pagerbimo tradicijas ir užtikrinti Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją“, – rašoma dokumente.
Pasiūlymui nepritarti ragino Seimo narys Mykolas Majauskas. Jis pastebėjo, kad mirusiuosius reiktų gerbti ne vieną dieną per metus.
„Prisimename gimimo dienos proga, prisimename per mirimo metines, prisiminame per Tėvo dieną, Motinos dieną. Tikrai yra ne viena galimybė. Daug žmonių lanko kapus. Pravažiuojant savaitgalį pro kapines, matai, kad stovėjimo aikštelės yra pilnos automobilių, žmonės ne vieną dieną per metus aplanko kapus ir prisimena mirusiuosius.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiandien turime nemažai šventinių dienų, atostogų, nedarbo dienų. Visame Europos Sąjungos kontekste patenkame į grupę valstybių narių, kurios turi daugiau tokių nedarbo dienų nei kitos. Suprantu, kad ne vien pinigai ir ekonominė gerovė svarbu, tačiau pažiūrėjus į tendencijas – einant į Rytus, nedarbo dienų daugėja, o einant į Vakarus, mažėja. Tai ta tendencija rodo, kad jei norime pasivyti Vakarus, kurdami daugiau nedarbo dienų, pasivysime lėčiau“, – sakė konservatorius.
M. Majauskas pastebėjo, kad šventinės dienos biudžetui per metus kainuoja apie 40 mln. eurų.
Nors Vyriausybė Vėlinių pavertimui nedarbo diena nepritaria, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) nusprendė projektui pritarti.
Seimo narys Jurgis Razma buvo pasiūlęs iš nedarbo dienų sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną, Algirdas Sysas – lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną. Šiems pasiūlymams Seimo nariai nepritarė.
Naujoji nedarbo diena gali atsirasti po to, kai Seimas dėl jos balsuos dar kartą ir ją priims. Tada įstatymas įsigaliotų nuo 2020 metų sausio 1 dienos.
Šiuo metu Lietuvoje paprastai nedirbama šiomis švenčių dienomis: sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną; vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis; gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną; pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną; pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną; birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną; liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną; rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną); lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną; gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.