Teisėtyrininkas teigia, kad klausimas dėl Vyriausybės nutarimų ir ribojimų teisėtumo ekspertams kilo dar prieš metus. O tai, kas šalyje vyksta šiuo metu, yra žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimas.
„Aš sąlygomis pasiskiepyti vadinu pozityvą, kai yra įtikinėjama, kodėl to reikia ir pateikiama išsami informacija. Bet kai studentas negali gauti išsilavinimo ir praranda teises į studijas, jeigu nėra pasiskiepijęs arba nesitestuoja brangiu testu, nes dauguma aukštųjų mokyklų neteikia nuotolinio mokymo, tai čia yra akivaizdus vertimas ir pareiga skiepytis. Dar praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje mes išleidome žurnalo „Advokatas“ pirmąjį numerį. Tame numeryje rašėme: „dėl baimės ir saugumo aukojame laisvę ir teises“. Jau tada visas žurnalas buvo paskirtas klausimui apie tai, ar pandemijos valdymas buvo teisėtas, ar viskas su tuo buvo gerai. Antrajame numeryje mes kalbėjome apie tai, kad sugrįžta „Didysis brolis“ ir mes esame visur matomi, stebimi, o mūsų duomenys – renkami. Jeigu aš matau valstybėje žmogaus teisių ar laisvių pažeidimus, tai aš apie juos ir kalbu“, – teigia I. Vėgėlė.
Anot advokatų tarybos pirmininko, Vyriausybės priimti sprendimai kenkia demokratijai, o Galimybių pasą bus galima lyginti su Kinijos visuomenės kontroliavimo sistema.
„Ar jūs žinote, kur atsiranda duomenys, kai yra nuskenuojamas tas, vadinamasis, Galimybių pasas? Jūs paklauskite Registrų centro. Yra tokių gandų, jog tie duomenys yra kaupiami. (...) Aš manau, kad dalies laisvių mes jau atsisakėme, tačiau tikrai nenorėčiau gyventi Kinijoje, kurią prieš metus mes kritikavome. Kritikavome jų socialinio kredito sistemą, pagal kurią kiekvienas asmuo gali gauti paskolą, atitinkamas paslaugas, gali keliauti ir panašiai. Čia jums pateikiau tokį drastišką pavyzdį, bet, žinokit, viskas prasideda po truputį, nedideliais žingsneliais. Po truputį pradedami rinkti jūsų duomenys, išsiaiškinama, kur jūs lankotės, po truputį tie duomenys yra susiejami su jūsų atsisakitymais ir po truputį susidaroma nuomonė apie žmogų, koks jis yra. Visur yra ribos ir tam tikro privatumo, kalbant apie socialinius tinklus, mes patys atsisakome, bet dabar tas duomenų sekimas peržengia privataus asmens gyvenimo neliečiamumą. Ir kai tos ribos yra peržiangiamos, mes einame nebe demokratinės valstybės link“, – nuomone dalijasi ekspertas.
I. Vėgėlės manymu, net jei ir pasiskiepytų 100 proc. visuomenės, Vyriausybei nepavyktų pasiekti visuotinio imuniteto, kadangi virusas nuolatos kinta. Anot jo, vakcinacija turėtų būti rekomenduojama tik tiems žmonėms, kurie priklauso rizikos grupei.
„Net per 10 metų visokie antivakseriai taip nepakenkė skiepijimo politikai, kaip pakenkė metai šitos priverstinės vakcinacijos. Mes bandome Lietuvoje pasiekti bandos imunitetą. Aš nesu medikas, todėl negaliu pasakyti, ar tai įmanoma padaryti, ar ne, bet galiu pacituoti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos vadovą, kuris sako, kad bandos imuniteto taip greitai kintant virusui mes nepasieksime. Jūs pažiūrėkite, ką sako Saulius Čaplinskas, ką sako kiti visuomenės sveikatos specialistai – tiek skiepyti, tiek neskiepyti žmonės serga ir platina virusą. Visos pastangos, visi raginimai skiepytis turi būti nukreipti į rizikos grupę, į vyresnio amžiaus žmones, kurie virusą perneša sunkiai ir užkisa sveikatos apsaugos sistemą. (...) Dabar mes pasiekėme 70 proc. pasiskiepijusios visuomenės ir tik dėl to, kad susiskiepijo didžioji dalis jaunų žmonių, kurie COVID-19 dažniausiai suserga lengva forma. Statistiškai nuo COVID-19 mirusių Lietuvoje žmonių, kurie yra 20-30 metų amžiaus grupėje, yra tik 8 atvejai. Mes bandome pasiekti visuotinį imunitetą skiepydami tas grupes, kurios mums niekada neužkiš ligoninių ir ribojame tų žmonių teisę į mokslą, darbą, jų orumą“, – mano jis.
Anot I. Vėgėlės, Vyriausybė turi kalbėtis su žmonėmis ir ieškoti daugiau priemonių, ne tik vakcinaciją, skirtų pandemijai valdyti.
„Mano supratimu, mes neteisėtai ribojame žmogaus teises ir laisves. Ir ribojame ten, kur nereikėtų riboti. Kai žmogui yra draudžiama užeiti į parduotuvę nusipirkti maisto, tai yra neteisinga. Ką mes turime padaryti, tai pradėti kalbėtis ir parinkti tik tas priemones, kurios yra tikrai būtinos rezultatui pasiekti. Tam, kad neturėtume dar vieno karantino, kad vėl neturėtume užpildytų lovų ligoninėse reikia kalbėtis. Dabar mes esame susiskaldę iki negalėjimo ir susiskaldymas yra toks, kokio Lietuvoje niekada nėra buvę“, – sako I. Vėgėlė.
