Susitikime bandyta rasti kompromisą, padėsiantį apsaugoti Smiltynę nuo turistų srauto, kuris jau dabar kelia grėsmę Nacionaliniam parkui bei visai Smiltynės žaliajai zonai.

Anot naujojo bendrovės "Smiltynės perkėla" direktoriaus Algimanto Žukausko, į Kuršių neriją keliaujančių turistų drausminimas nėra vien Neringos vadovo problema.

Būtina apgalvoti, kaip užkirsti kelią gamtos niokojimui, nes keleivių srautai, pradėjus kelti nemokamai, padidėjo dvigubai.

Įgyvendindama praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas, numatančias mokesčio už perkėlimą į Kuršių neriją panaikinimą, maždaug prieš mėnesį Vyriausybė priėmė sprendimą kompensuoti keleivių perkėlimo išlaidas "Smiltynės perkėlai".

Nuo kovo keltai į Kuršių neriją pradėjo kelti nemokamai.

Per vasario mėnesį keltais perkelta 450 automobilių, per keturias kovo dienas - jau 1380.

Daugiausia automobilių lieka Smiltynėje, į Neringą nuvažiuoja tik vienas kitas. Daugiausia besikeliančiųjų - žvejai ir jaunimas.

Klaipėdos savivaldybės administratorius Gintaras Petraitis sakė, jog keltams pradėjus kelti nemokamai, iškilo transporto eilių problema.

Smiltynėje yra daugybė keliukų, vedančių jūros link, prie jų nėra draudžiamųjų ženklų. Pasak G.Petraičio, nedelsiant reikia padaryti kelio ženklų schemą ir pastatyti juos, kad turistai nevažiuotų, kur jiems norisi.

Susitikime buvo aptartas ir neringiškių kėlimosi keltais klausimas. Neringos gyventojams bus išduoti pažymėjimai, kurie suteiks pirmumo teisę keltis keltu.