aA
Atrodo – techninė detalė, bet sukėlė milžiniškas kontraversijas. Į viešumą išlindusi žinia, kad užkulisiuose buvo svarstoma idėja kinų kalba užrašytą žodį „Taivano“ pakeisti į „Taivano žmonių“ atstovybę, sulaukė nevienareikšmių vertinimų.
Ieškant išeičių dėl Kinijos – perspėjimas: žiūrėkit, kad neliktume prie suskilusios geldos
© Zuma Press / Scanpix

Sausio 19 dieną Prezidentūroje vyko didžiulis verslo ir politikos atstovų susitikimas, kuriame buvo svarstoma, kaip deeskaluoti įtampą su Kinija. Prezidentas Gitanas Nausėda po jo sakė, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pateikė jam planą. Daugiau jo detalių tuo metu neatskleista.

„Reuters“ šaltinių teigimu, G. Landsbergis pasiūlė G. Nausėdai koreguoti atstovybės pavadinimą taip, kad jis nurodytų į „Taivano žmones“, o ne į Taivaną.

Lietuvių kalba tai yra Taivaniečių atstovybė Lietuvoje. Daugeliu kalbų išversti šį pavadinimą nekyla problemų, – išskyrus kinų. Kinų kalba tas pavadinimas verčiamas kaip Taivano atstovybė.

Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taibėjaus pavadinimu, aiškinu BNS.

Landsbergis neigia

Lietuvos diplomatijos vadovas žiniasklaidai paneigė, kad yra svarstomi pakeitimai, susiję su Taivaniečių atstovybės pavadinimu.

„Ne, nėra tokių ketinimų, dėl oficialaus pavadinimo nėra jokių planų, esu pasakęs ne vieną kartą“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis, kurį citavo BNS.

Anot jo, per pokalbį su prezidentu aptarta, kad reikia telkti nuomonę, kad Lietuva nepadarė jokio neteisėto veiksmo, leisdama šalyje veikti Taivaniečių atstovybei.

„Priešingai, kalbėjome apie tai, kad prieš Lietuvą yra taikomi neteisėti veiksmai, ir reikia rasti atsaką, kaip mažinti tokių veiksmų, tam reikalinga Europos Sąjungos sutelkta parama ir lygiai taip pat kalbėjome apie Lietuvos nacionalinius instrumentus, kurie padėtų sumažinti rizikas“, – sakė G. Landsbergis.

Taivanas nėra sulaukęs prašymo keisti savo „de facto“ ambasados Lietuvoje pavadinimo, „Reuters“ sakė jo užsienio reikalų ministras trečiadienį, po to, kai buvo pranešta, kad Lietuvos pareigūnai diskutuoja, ar prašyti Taivano pakoreguoti pavadinimą.

Senam diplomatijos vilkui kyla klausimų

Senam diplomatijos vilkui, Nepriklausomybės Akto signatarui Albinui Januškai visa šita situacija sukėlė nemažai klausimų.

„Taivano užsienio reikalų ministerija informuoja (Reuters), kad ji nėra gavusi jokio pasiūlymo keisti atstovybės pavadinimą kinų ar anglų kalba, nes tas pavadinimas buvo suderintas dvišalių konsultacijų metu.

Taigi arba „Reuters“ pradinė informacija, kad Lietuvoje yra svarstoma keisti kinų kalba pavadinimą iš Taivano į „Taivano žmonių“ yra neteisinga (kas abejotina), arba tokie svarstymai, yra tik pirminėje stadijoje (ir skubiai kažkieno nutekinti spaudai), arba toks pasiūlymas yra derinamas su Kinija, neinformuojant apie tai Taivano ( tai jau būtų ciniška, o ne vertybinė politika ir kas derina?)“, – feisbuke rašė A. Januška.

Pasak jo, iš Taivano ministerijos komentaro, galima suprasti, kad toks keitimas nebūtų priimtinas. Kai Taivanas paneigimą paskelbė viešai, tolesnis jo derinimas jau būtų atviras spaudimas Taivanui.

„Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras komentare 15min gana aiškiai sako, kad „dėl oficialaus pavadinimo nėra jokių planų“, ir kad šalies vadovui pateiktame plane nėra tokio siūlymo.

Tada sektų išvada, kad tai savarankiška prezidentūros diplomatija (jie pirmi viešai patvirtino svarstymo faktą), nederinta su vyriausybe? Tai būtų tokio lygio skandalas, tad šis faktas labai abejotinas“, – rašė A. Januška.

Pasak signataro, šioje istorijoje arba dar trūksta informacijos, arba kažkas sako netiesą, arba čia kažkokia specialiai sukonstruota provokacija.

„Ir tada kokie galimi tolesni veiksmai, kai slaptoji diplomatija tampa vieša, kas šiame kontekste reikštų klaidą su pasekmėmis“, – teigė A. Januška.

Sulaukė aštrios kritikos

Į viešumą išlindę tokie svarstymai sulaukė griežtos kritikos. Apžvalgininko Mariaus Laurinavičiuas vertinimu, kalbos apie pavadinimo koregavimą kaip priemonę taisyti santykius su Kinija yra nesusigaudymas, kas yra pagrindinė problema.

„Šiuo metu Kinija vykdo prieš mus labai sumanų ir intensyvų hibridinį karą. Buvome pripratę prie Rusijos hibridinio karo, įsivaizdavome, kad viską žinome, ir žinome, kaip nuo jo atsispirti. Bet šiuo metu mes patekome į Kinijos hibridinio karo situaciją, ir patekome deja, reikia pripažinti, visiškai tam nepasiruošę.

Pirmiausia, tiek visuomenė, tiek politikai, tiek deja ir ekspertai, bent jau dalis jų, nieko nenutuokia apie Kiniją, ir tiesiog komentuoja. Esame tokioje situacijoje, kai mums yra primesta krūva mitų. Kai kurie sąmoningai juos platina, ir tiesiog dirba Kinijos lobistais. Kai kurie tiesiog jais patiki“, – kalbėjo M. Laurinavičius.

Pasak jo, pagrindinis mitas yra, kad Lietuva patiria ekonominius nuostolius dėl to vieno žodžio „taivaniečių“ pavadinime.

„ Tai yra visiškas mitas, ir svarbiausia, kad tą mitą dabar viešai išsklaidė pati Kinija, prieš kelias dienas paskelbusi labai aiškiai, kad santykiams atkurti neužteks pavadinimo pakeitimo.

Mes patiriame ekonomines sankcijas dėl visos Lietuvos politikos. Čia tiesiog reikia skaityti tą, ką kinai sakė. Sakydami, kad neužteks pavadinimo pakeitimo, jie labai aiškiai suformulavo, ko reikia. Reikia, kad Lietuva iš esmės pakeistų visą savo užsienio politiką Kinijos atžvilgiu. Ir, svarbiausia, ten labai aiškiai suformuluota, kad ta politika nebūtų proamerikietiška. Tai yra jie nori mūsų užsienio politikos pagrindus pakeisti“, – teigė M. Laurinavičius.

Pyktį sugeneravo visa eilė veiksmų

Apžvalgininkas neneigė atstovybės pavadinimo svarbos, Taivano vardą jie bando ištrinti iš visur, kur tik gali.

„Bet esmė yra, kad jiems nė kiek nemažiau svarbu, pavyzdžiui, mūsų sprendimas neleisti 5G vystyti „Huawei“ technologijų pagrindu. Nė kiek nemažiau svarbu, tik, aišku, jie tada laukė tinkamo momento, iš karto taip stipriai nereagavo, nors vėl gi buvo signalai, kad verslo ryšiai pradėjo atšalinėti dar praėjusių metų pavasarį, kai pasitraukėme iš „17+1“ formato.

Visi technologijų klausimai, ne tik „Huawei“, bet kur buvo mūsų pareiškimai dėl telefonų nepatikimumo, dėl skanerių, – visi tie dalykai yra Kinijai yra svarbūs. Iš esmės Lietuva tapo ledlaužiu daugelyje sričių. Ir mes būtent dėl to dabar mokame kainą“, – aiškino M. Laurinavičius.

Pasak jo, kalbant apie atstovybę, Kinijos pagrindinis tikslas yra ne pavadinimas. Pagrindinis tikslas yra neleisti jos atidaryti iš viso.

„Paskutinis pavyzdys yra Slovėnija. Ji pranešė, kad atidarys atstovybę, nieko net užsiminė, kad tai bus Taivano arba Taivaniečių atstovybė, kilo milžiniška ne tik kritika, bet ir paskutiniais pranešimais per verslo asociacijas lygiai tas pats daroma kaip ir Lietuvoje.

Esmė yra tikrai ne pavadinimas, o atidarymas. O dar plačiau – tai visa mūsų politika. Mūsų pasirinkimas yra paprastas: jeigu mes nepasiruošę mokėti tos kainos, turime pakeisti visą Lietuvos užsienio politiką. Nes mūsų bendradarbiavimas su JAV yra mūsų užsienio politikos pagrindas“, – teigė M. Laurinavičius.

Kalba apie pasekmes

Pasak analitiko, trūkstant supratimo, mes galime pridaryti gerokai baisesnių klaidų.

'Net ir dabartinėje situacijoje, kai vyksta ta vieša diskusija, ir ją kasdien stebi visas pasaulis. Tai šioje situacijoje mūsų sąjungininkai, kurie nėra labai ypač linkę mus palaikyti, dabar pirmiausia galvoja: „tai, palauk, o kodėl mes turėtume jiems padėti? Tegul jie pirmiausia patys išsiaiškina“, – kalbėjo M. Laurinavičius.

Jo vertinimu, pavadinimo koregavimas nieko negali pakeisti.

„Ar jie patys nesupranta iki galo, ką jie padarė, ir kodėl padarė, ar jie nemoka iškomunikuoti?“, – klausė M. Laurinavičius.

Pasak apžvalgininko, keldami tokius klausimus rizikuojame netekti kompensacinio mechanizmo.

„Tai yra labai pragmatiška politika, nes, kai mes žinome, kad bet kokiu atveju turėsime mokėti kainą už savo politiką Kinijos atžvilgiu (tą būtume turėję daryti net be atstovybės atidarymo), mes ieškome kompensacinių mechanizmų. Ir tas kompensacinis mechanizmas yra tas pavadinimas, nes Taivanui tai yra milžiniškai svarbu.

Tik dėl šito pavadinimo mes sulaukėme ir 200 mln. dolerių fondo ir to milijardo fondo, – tik dėl to, dėl nieko kito. Amerikos paramos mes sulaukėme ir sulauksime irgi tik dėl to. Šitas dalykas yra svarbus ir Kinijai, bet su mes su Kinija dėl visai kitų dalykų bet kokiu atveju mokėsime kainą. Bet tai yra nemažiau svarbu ir Taivanui, ir Amerikai. Mes tada užsitikriname kompensacinį mechanizmą. Tas, kas vyksta dabar, tikrai manau, kad nesąmoningai, bet iš esmės yra griaunamas tas kompensacinis mechanizmas“, – piktinosi M. Laurinavičius.

Jo vertinimu, jeigu ir toliau taip elgsimės galime likti prie suskilusios geldos.

„Ir Europoje galime likti prie suskilusios geldos. Nes dabartinė situacija yra tokia, kad kur nors Vokietija gali klausti: „kodėl mes turime jiems padėti ES lygiu, jei jie patys neapsisprendžia.?Tegul apsisprendžia, o tada pradėsime galvot“. O laikas gi eina“, – sakė M. Laurinavičius.

Girnius: čia nebūtinai yra blogas dalykas

Kitaip masto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politogas Kęstutis Girnius.

„Aš manau, kad Lietuva turi siųsti kažkokių signalų Kinijai, kad mes mėginame išlyginti tuos reikalus, ir ne tik retoriniu būdu. Čia nebūtinai yra blogas dalykas“, – sakė jis.

Politologas teigė nesąs kinų kalbos specialistas ir nesiėmė vertinti lingvistinių šio klausimo aspektų, tačiau, pasak jo, ir pavadinimo koregavimas kinų kalba galėtų būti pirmas žingsnis.

„Nes, jei santykiai neišsilygins, tai Lietuvai labai smarkiai pakenks. Aš manau, kad jau gana greitai tos investicijos mažės, jeigu kitos šalys nestatys gamyklų Lietuvoje (yra toks Kinijos spaudimas), atsisakys komponentų iš Lietuvos“, – teigė K. Girnius.

Jis nebuvo linkęs palaikyti bravūriško požiūrio į šį klausimą.

„Vaidinti, kaip Gabrielius Landsbergis vaidina, kad, ką mes padarėme, yra visiškai tvarkoje, mes nepažeidėme jokių tarptautinių teisių, pripažįstame tik Kiniją, o ne Taivaną, tai yra nesvarbu, ką mes galvojame, ką mes padarėme, bet reikia atsižvelgti, kaip Kinija interpretavo mūsų žingsnius.

Formaliai negali atsitraukti, nors taip siūlė prezidentas, bet šitokias išlygas. Bet manau, reikėtų pamėginti. Taip tikrai nesugadinsi to, kas jau visiškai ir taip sugadinta“, – svarstė K. Girnius.

Siūlo žiūrėti Lietuvos interesų

Politologas nebuvo linkęs gąsdinti, kad štai Lietuva tokiu būdu sugadins savo reputaciją Amerikos akyse.

„Mes neturime tokios reputacijos kaip M. Laurinavičius įsivaizduoja. Antra, aš manau, kad, jei Amerika supranta, kokia yra padėtis, tai ji tikrai mūsų nebaus. Antra vertus, reikia, pagaliau, žiūrėti į Lietuvos interesus, o ne į Amerikos norus. Jeigu būtų tokie amerikiečių norai, kurie prieštarauja mūsų interesams, šiuo atveju turėtume ginti savo interesus, o ne Amerikos poziciją.

Lietuva yra pakankamai patikimas partneris. Visada stengiasi prisitaikyti prie Amerikos. Jei vienu ar kitu atveju mes giname savo reikalus, tai – bravo“, – sakė K. Girnius.

Jis taip pat gana skeptiškai vertino kritiką esą čia galbūt Lietuva pamintų savo vertybes.

„Reikia klausti, kokia čia vertybė – peržengti liniją, kurios jokia kita šalis neperžengė? Tai reiškia, kad visos kitos šalys, kurios turi Taipėjaus atstovybę, jos neturi vertybinės politikos?Čia būtų stulbinančiai klaidinga ir stulbinančiai arogantiška pozicija, kad mes vieninteliai – doriečiai“, – sakė K. Girnius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(77 žmonės įvertino)
3.8182

Top naujienos

Dėl laiku nenustatytos diagnozės Centro poliklinika turės pacientei atlyginti 20 tūkst. eurų neturtinę žalą (1)

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas...

Verslas PliusArūnas Milašius

Lietuvoje gimęs Izrailas – geriausias Izraelio veterinaras: kaip ten veikia pieno ūkiai ir kodėl mums taip gerai nesiseka

Prieš 40 metų iš Lietuvos išvažiavęs Izrael Pasval (Izrailas Pasvaleckas) – vienas iš...

Apie „sudėtingus klausimus“ dėl Ukrainos prakalbęs Orbanas sulaukė greito atsako (4)

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pareiškė, kad prieš pradėdama derybas dėl...

Jon Herskovitz, Danny Lee

Paslaptingo Rusijos lėktuvo skrydį gaubianti tyla nieko gero nežada

Šią savaitę Pchenjane neplanuotai nusileido Rusijos karinis VIP lėktuvas, praėjus kelioms dienoms...

Garantinis elektros tiekimas brangsta toliau – spalį kertama dar viena riba (2)

Garantinis elektros tiekimas spalį brangsta, pasiekdamas vieną aukščiausių kainų per šiuos...

Lietuvos gėjų lygos lyderis Vladimiras Simonko: oponentai nesupranta, kad mes irgi esame žmonės, o ne propaganda (2)

Ketvirtadienį keliasdešimt Lietuvos gėjų lygos atstovų rinkosi į protestą dėl Lietuvos...

Profesorės pasakė priežastis, kodėl lietuviai labiausiai serga širdies ligomis ir nuo jų miršta (4)

Apie tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pagrindine mirties priežastimi...

Simona Voveriūnaitė

Įžvelgia riziką, kad Lietuvoje taip pat gali pasikartoti Lenkijos scenarijus: raudonos ribos trinasi (13)

Praėjusią savaitę plačiai nuskambėję Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio žodžiai, kad...

Verslas PliusPoļina Elksne, Baiba Krastiņa, delfi.lv

Skandalas dėl mikroschemų: Latvijos bendrovės neigia eksportą į Rusiją

Rusijos portalo „The Insider“ duomenimis, Latvijos verslas net ir prasidėjus karui Ukrainoje ir...

Susitikti su streikuojančiais pedagogais atvykusį Jakštą pasitiko tik kelios dešimtys mokytojų (6)

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas Vinco Kudirkos aikštėje susitiko su...