aA
Suomijoje, kurios švietimo sistemą tiesiog nusikopijuoti yra linkusių ir Lietuvoje, ypatingai daug dėmesio skiriama tėvų ugdymui auklėjimo klausimais.
Idėja Lietuvai. Suomiai žino: nesutramdomi vaikai yra todėl, kad tėvai nemoka jų auklėti
© Adobe Stock

Pasinaudoti suomiškosios švietimo sistemos pavyzdžiu pertvarkant lietuvišką pasiūlymas įregistruotas ir tarp iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ minčių.

„Vykstant tokiems baisiems dalykams bei pokyčiams mūsų šalies Švietimo sistemoje siūlau nusikopijuoti geriausios pasaulyje švietimo sistemos savininkės Suomijos švietimo sistemą ir ją įdiegti Lietuvoje. Tai vienintelė išeitis Lietuvai išlikti“, - rašė Leonardas Tūras.

13 metų Suomijoje gyvenanti, su šios šalies ugdymo sistema iš vidaus pažįstama ir populiarų tinklaraštį „Suomiškas ugdymas“ rašanti lietuvė Eglė Bogvilaitė (Aronen) teigė, kad pagrindinis skirtumas vertinant Suomijos ir Lietuvos švietimo sistemas yra tas, jog Suomijoje matomas aiškumas ir nuoseklumas.

„Suomijoje visi žino, ką ir kaip reikia dirbti. Nebijoma klausti vadovo ar kolegų patarimų, visa mokyklos bendruomenė jaučia atsakomybę už mokinių ir darbuotojų gerovę. O Lietuvoje dažnai girdžiu sakant, kad mokytojai “bijo imtis kokių nors veiksmų, bijo tėvų ir vadovų, nežino, kaip elgtis ir dirbti su šiuolaikiniais vaikais”, - teigė E. Bogvilaitė, kuriai yra tekę studijuoti ir suomiškame universitete, ir lankyti kvalifikacinius profesinius kursus, taip pat padirbėti ir mokytojos asistente, popamokinio neformalaus ugdymo vadove bei vaikų darželio auklėtoja.

Suomijos lietuvių bendruomenei vadovaujanti moteris pastebėjo, kad Lietuvoje dažnai vaikams užklijuojama abėcėlės raidės kartos etiketė, ir taip tarsi norima nusiplauti rankas nuo ugdymo ir auklėjimo problemų sprendimo.

„Lietuvoje vyrauja požiūris, kad šiuolaikiniai vaikai yra neva kažkokie nesutramdomi vien todėl, kad gimė tam tikrame dešimtmetyje. Apie taip daug Lietuvoje linksniuojamą Z kartą suomiai turi vieną šmaikštų paaiškinimą - tai yra augančių žmonių karta, apie kurią mes nežinome absoliučiai nieko. Todėl ir ugdyme šis faktorius yra visiškai nesureikšminamas“, - teigė E. Bogvilaitė.

Pasak jos, Suomijoje į kiekvieno vaiko poreikius žiūrima individualiai, ir ugdymo procesu stengiamasi užtikrinti, kad kiekvieno vaikystė ir gyvenimas ateityje būtų kiek įmanoma kokybiškesnis.

„O nesutramdomi vaikai yra todėl, kad tėvai nemoka jų auklėti. Ši tiesa yra puikiai žinoma Suomijoje ir valstybė deda didelias pastangas, kad suteiktų tėvams informacijos apie tinkamą vaikų auklėjimą“, - teigė E. Bogvilaitė.

Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkės teigimu, gimus vaikus, Suomijoje valstybė rūpinasi ne tik jo sveikata, bet ir visos šeimos emocine būkle: tėvai gauna užpildyti įvairiausių anketų. Jose klausiama apie svaigalų vartojimą, darnių poros santykių puoselėjimą, šeimos laisvalaikį drauge.

„Į tuos klausimus atsakyti galima ir bet ką, bet juos pamačius tikrai suveikia pamąstymo ir savianalizės mechanizmas, paskatinantis labiau pasistengti dėl savo šeimos gerovės. Būtent to ir yra siekiama. Suomijoje visais būdais stengiamasi pastebėti galimą problemą ir kuo greičiu imtis ją spręsti suteikiant pagalbą šeimai“, - pasakojo E. Bogvilaitė.

Moteris pastebėjo, kad Suomijoje nesunku gauti informacijos apie vaikų auklėjimą.

„Tai ne tik knygos ir straipsniai žurnaluose, lankstinukai ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir televizijos kanalai labiausiai žiūrimu metu transliuoja daug įdomios ir naudingos informacijos apie vaikų auklėjimą, naujausius mokslinius tyrimus apie žmonių emocinę evoliuciją. Šiuo aspektu Lietuva turėtų daugiau rūpintis būtent kokybiškos ir aktualios informacijos sklaida, pasitelkdama lengviausiai visuomenę pasiekiančias priemones“, - teigė E. Bogvilaitė.

Suomiams smurtas nepriimtinas

Pasak lietuvės, tai, jog smurtas prieš bet ką kitą yra blogai, įaugę į suomių sąmonę: pakėlę ranką prieš moterį vyrai žino, kad jų lauks baudžiamoji atsakomybė. Taip pat ir su smurtu prieš vaikus.

„Fizinės bausmės ir bet koks kitas skausmą vaikui sukeliantis veiksnys yra draudžiamas įstatymo jau nuo 1984 metų. Jeigu paklausite eilinio suomio, kodėl negalima trenkti vaikui, jei jis elgiasi blogai, tai atsakymas bus paprastas: “juk jei tavo draugas ar bendradarbis elgiasi netinkamai, tu neprieisi ir nepulsi mušti jo. Lygiai taip pat ir su vaiku“, - pasakojo E. Bogvilaitė.

Pasak jos, informacijos sklaidos dėka suomiai žino, kad smurtas kenkia vaiko raidai, o nesugebėjimas susivaldyti prieš vaiko provokacijas parodo tavo silpnumą ir neišmanymą. Taip suformuota visuomenės nuomonė yra kryptingos ir kokybiškos informacijos sklaidos įdirbis. Tam skiriama daug resursų.

„Šį rudenį Suomijos vaikų apsaugos tarnyba pateikė labai įdomių statistinių duomenų. Teigiamai vertinančių fizinių bausmių naudojimą prieš vaiką smarkiai mažėja: 1985 metais 47 proc. apklaustų gyventojų vertino teigiamai, 2007 metais – 26 proc., o 2017 metais – 13 proc. Šie skaičiai labai džiugina“, - teigė E. Bogvilaitė.

Tačiau, pasak jos, per 2017 metų apklausą paaiškėjo, kad fizinį skausmą keliančios bausmės dar naudojamos. 24 proc. apklaustųjų prisipažino tampę vaiką už plaukų, 15 proc. yra grasinę ir gąsdinę fizine bausme, 14 proc. naudojo sprigtą, 8 proc. yra pliaukštelėję ranka, ir tik 1 proc. prisipažino vaiką mušę kokiu nors daiktu (diržu, rykšte ir pan.)

„Norint šiuos skaičius dar labiau sumažinti, būtina skleisti informaciją apie vaikų teisę į gyvenimą be smurto, užsiimti paramos tėvams ir šeimai teikimu bei duoti konkrečių patarimų, kaip susidoroti su sunkumais auklėjant vaikus jų neskriaudžiant. Tokia yra Suomijos kryptis ir uždaviniai ateičiai“, - teigė E. Bogvilaitė.

Suomijoje gyvenanti lietuvė seka įvykius Lietuvoje ir džiaugiasi, kad kuriasi paramos vaikams centrai, psichologinės telefono linijos, konsultuojančios vaikus ir tėvus, įvairios pagalbos akcijos.

„Pati džiaugsmingiausia žinia man buvo buvo ta, kad nuo 2017 metų vasario 14 dienos yra uždraustas smurtas prieš vaikus. Matau, kad Lietuvos visuomenė labai pilietiškėja ir darosi vieninga. Žmonės patys nori pozityvių pokyčių ir dirba, kad jie būtų įgyvendinti. Matydama mažus žingsnelius, kurie veda į priekį, tikiu, kad Lietuvai pavyks sukurti ir efektyvią bei sklandžią švietimo sistemą. Tam reikia daug darbo, bet tik būdami pozityvūs ir vieningi to pasieksime“, - teigė E. Bogvilaitė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vokiečių virusologas net nenujautė, kaip toli nuaidės jo žodžiai apie COVID-19: Kinija sureagavo iškart (24)

Vienas žinomiausių Vokietijos virusologų Alexanderis Kekulé negalėjo nujausti, kaip toli – net...

Atkeliauja šaltesni orai, bus dar žvarbiau (4)

Sekmadienio dieną vyraus apniukę orai , tik rytiniuose rajonuose po pietų, vėliausiai –...

Jogintė Užusienytė | D+

Susipažino internete, greitai permiegojo ir dingo: psichoterapeutas įvardijo keturias tokio elgesio priežastis

Internetinės pažintys visame pasaulyje tapo vienu iš patogiausių būdų susirasti antrąją pusę....

Eksperimentas virtuvėje: išrinko skaniausius marinuotus agurkus, tačiau užrašas ant pakuotės nemaloniai nustebino (85)

Marinuotų agurkėlių pasirinkimas Lietuvos prekybos centruose – stulbinančiai gausus. Kokių tik...

Pandemija kiša koją vienos gerbiamiausių sričių atstovams: žmonės atsiduria aklavietėje ir gali netekti darbo

Portalo „Nature“ surengta apklausa atskleidė liūdnas konkretaus akademinės bendruomenės...

Dailius Dargis | D+

Holivudo monstro buvusios žmonos išpažintis: sužinojusi ką jis padarė, pražilau per naktį

Iki šiol nė vienam žurnalistui nepavyko išpešti nė žodžio iš Jurijaus Kadamovo artimųjų ar...

Sunkumai užgriuvo ir stambias įmones: darbuotojai išeina, o naujus rasti sudėtinga (397)

Panevėžyje nedarbas auga drastiškai. Per pastarąjį mėnesį bedarbių gretas papildė daugiau...

Po aistringos kovos projektą „Šok su žvaigžde“ paliko dar viena pora: lyderiai surinko vienodą skaičių komisijos balų (33)

Šeštadienio vakarą prie televizijos ekranų žiūrovus ir vėl pritraukė projektas „ Šok su...

Septyniolikmetės Emilijos mama papasakojo apie siaubą, kai dukra vos nemirė nuo COVID-19 ligos (478)

„Mano vaikui nutiko blogiausia, kas galėjo, bet laimei ji papuolė į geriausias rankas“, –...

Gydytoja įspėjo: iš pažiūros nekaltos grožio procedūros gali sugadinti gyvenimą (32)

Šiuo metu audinių užpildų injekcijos yra labai paplitusios, o populiariausias užpildas –...