„Aš apgailestauju dėl tokio prezidentės sprendimo, kuris tiktai didina politinę įtampą ir sukelia abejonių, ar tikrai prezidentė pasitiki šia Vyriausybe“, - žurnalistams sakė I. Degutienė, aiškindama savo pasiūlymą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Politikės žodžiais, dabar, po šio prezidentės sprendimo, liberalcentristai iš koalicijos nesitraukia, o sprendimų permetimas Seimui reikštų tik chaosą.
„Darbo nebus – tai bus interpeliacijos tiktai. Ir didelis chaosas ir Seime, ir visuomenėje“, - sakė I. Degutienė.
Ji taip pat pareiškė nepritarianti D. Grybauskaitės vertinimui, esą R. Palaičio istorija yra koalicijos partnerių „priešrinkiminis apsistumdymas“.
„Nenorėčiau sutikti, kad tai dviejų koalicijoje esančių partijų priešrinkiminės peštynės. (...) Šiandien visuomenė kaip niekada yra pasigedusi teisingumo. Ir man atrodo, kad visiems politikams vieną kartą reikia įsiklausyti ir į tai, ką kalba visuomenė“, - sakė I. Degutienė.
Pirmiausiai tarsis su savo partija
Seimo pirmininkė taip pat pažymėjo, kad jos pasiūlymą jau palaiko pats R. Palaitis. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) viena lyderių teigė galinti pasinaudoti savo, kaip Seimo vadovės, statusu ir iškart siūlyti Seimui balsuoti dėl pirmalaikių rinkimų, tačiau nusprendusi pirmiausiai pasitarti su TS-LKD frakcijos ir partijos vadovybe. I. Degutienė tikisi ir opozicijos palaikymo pirmalaikių rinkimų idėjai.
Politikė pažymėjo mananti, kad pirmalaikiai rinkimai išspręstų ir dar vieną bėdą – paankstinus rinkimus, būtų išvengta valdžių kaitos biudžeto tvirtinimui einant į pabaigą, „naktinių“ reformų ir t.t.
Analogiškai savo pasiūlymą rengti pirmalaikius rinkimus grindė ir Vilniaus meras Artūras Zuokas, vadovaujantis partijai „Taip“.
Energetikos projektams valdančiosios daugumos balsų nepakanka
Paklausta, ar pirmalaikiai rinkimai nesugriaus planų priimti svarbius sprendimus dėl energetikos, I. Degutienė teigė, kad tokiems sprendimams valdančiosios daugumos nepakanka – reikia bendros politinės vienybės.
„Jeigu įsivaizduojate, kad energetinius projektus gali priimti valdanti koalicija, tai yra neteisingas matymas ir mąstymas. (...) Sprendimai turi būti priimami daugumos Seimo narių, o ne koalicijos vienos“, - aiškino viena TS-LKD lyderių.
DELFI primena, kad premjeras A. Kubilius šalies vadovei praėjusią savaitę pasiūlė atleisti R. Palaitį iš pareigų. Vyriausybės vadovo motyvas – tai, kad R. Palaitis, jo nuomone, padarė klaidą atleisdamas iš darbo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Pats ministras teigia FNTT istorijoje klaidos nepadaręs, jį gina ir LiCS.
Prezidentė D. Grybauskaitė šio teikimo nepalaikė ir pasiūlė konservatoriams ir LiCS santykius aiškintis seime. Šalies vadovė pažymėjo nepalaikanti nei vienos pusės.
VRK vadovas: pirmalaikiai rinkimai vasarą - įmanomi
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako, jog įmanoma vasarą surengti pirmalaikius rinkimus, tačiau pažymėjo, jog toks sprendimas nebūtų lengvai priimtas Seime.
"Fiziškai surengti rinkimus vasarą, aišku, įmanoma, ir Konstitucija įpareigoja tą padaryti per tris mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Tačiau reikia pastebėti, kad toks sprendimas Seime lengvai priimtas nebus, paprastai tai nelengvas sprendimas, nes ir parlamentarai turi suplanavę savo veiklą, ir partijos rinkimams ruošiasi planuodamos juos spalį", - BNS sakė Z.Vaigauskas.
Sprendimą turėtų priimti Seimas?
Pagal Seimo rinkimų įstatymą, pirmalaikius rinkimus gali paskelbti arba prezidentas, arba Seimas. D. Grybauskaitė savo pareiškime aiškiai nurodė mananti, kad dabartinė Vyriausybė gali ir turi dirbti iki kadencijos pabaigos, taigi sprendimą dėl pirmalaikių rinkimų turėtų priimti I. Degutienės vadovaujamas Seimas.
Įstatyme nurodoma, jog pirmalaikius rinkimus Seimas gali paskelbti trijų penktadalių visų Seimo narių balsų dauguma. Nors dabartiniame Seime yra 140 narių – viena parlamentaro vieta liko tuščia, kuomet avarijoje tragiškai žuvo socialdemokratas Juozas Palionis, pirmalaikiams rinkimams paskelbti reikia 85 balsų.
Priėmus tokį sprendimą, naujo Seimo rinkimai turėtų būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius.
Prezidentė: koalicija turi dirbti
Prezidentė teigė mananti, kad valdančioji koalicija ir Vyriausybė turėti dirbti iki kadencijos pabaigos ir pabrėžė strateginiais klausimais palaikanti valdančiuosius.
"Mano manymu, ši koalicija ir Vyriausybė gali ir turi dirbti iki kadencijos pabaigos. Liko tik septyni mėnesiai. O ar nori dirbti kartu turi apsispręsti patys. Jeigu to nesugeba, ginčą gali spręsti politinėmis priemonėmis Seime. Atsižvelgdama į visas aplinkybes šiame ginče tarp koalicijos partnerių nepalaikau nė vieno iš jų", - sakė D.Grybauskaitė.
Vyriausybės vadovas praėjusį antradienį perdavė prezidentei teikimą atleisti vidaus reikalų ministrą, teigdamas, kad šis suklydo atleisdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus.
R.Palaitis FNTT direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą iš pareigų atleido vasario 15 dieną, gavęs Valstybės saugumo departamento medžiagą. Anksčiau šie pareigūnai tikrinti poligrafu dėl informacijos apie banką "Snoras" atskleidimo.
Teikti R.Palaičio atleidimą premjerui siūlė ir Seimo Antikorupcijos komisija. Atlikusi tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo komisija nusprendė, kad ministras pareigūnus atleido be pagrindo. Be to, jis esą galėjo turėtų asmeninių-partinių motyvų, kad pareigūnai nebedirbtų. R.Palaitis tokius kaltinimus atmeta.